Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 ()

Dėstant kursą supažindinama su masinės komunikacijos sąvoka, apžvelgiama jos istorinė raida, nagrinėjama masinės komunikacijos teorijų įvairovė, žiniasklaidos funkcijos ir jų raiška, detaliai aptariamos žiniasklaidos priemonės bei jų funkcionalumas visuomenėje, analizuojami auditorijos tipai ir jos tyrimai, masinės komunikacijos efektai. Pratybų metu analizuojama bei vertinama žiniasklaidos produkcija, modeliuojami jos tyrimai. Remiantis masinės komunikacijos funkcijų samprata, rengiama medžiaga žiniasklaidos priemonėms.

Įgyjamos žinios ir praktiniai įgūdžiai, išsiugdomi gebėjimai apie įvairių tarpusavyje susijusių paslaugų įmonės veiklos metodų sistemą, apimančią paslaugos kūrimo, teikimo procesą, kainodarą, integruotą rinkodaros komunikaciją, orientuotą į vartotojų problemų, jų norų ir lūkesčių patenkinimą dabar ir ateityje. Studijų dalyko metu akcentuojama paslaugos, paslaugos ir kokybės veiksnių, kainodaros ypatumai, paslaugos kaip organizacinės sistemos valdymo svarbą, paslaugų rinkodaros tyrimų reikšmė paslaugų įmonių veikloje.

Aprėpia ankstesnio semestro mokslinio darbo įvairovę ir užduotis. Jo tikslas pasirengti galutinio darbo temos struktūros ir turinio realizavimui ir sėkmingam viešam gynimui. Magistrinių studijų rezultatu laikomas savarankiškai atlikto tyrimo rezultatų galutinio varianto viešas pristatymas ir gynimas. Magistrantas privalo pademonstruoti konceptualinio ir empirinio tyrimo įgūdžius, tyrimo profilio “technologijos“ įvaldymą ir sugebėjimą adekvačiai ir tikslingai reaguoti į kritines pastabas, patarimus. Suteikiama komunikacijos mokslų magistro kvalifikacija . Vystomi gebėjimai pritaikyti savo analitinius įgūdžius moksliniuose tyrinėjimuose ir veikloje bei studijų tęstinumui doktorantūroje.

Sando paskirtis – atskleisti magistrantų sugebėjimą profesionaliai analizuoti, apibendrinti ir pateikti savas išvadas dėl studijuojamų problemų ir pasitelkiamų šaltinių, sustiprinti pasirinktos tyrimo temos argumentaciją, lavinti magistrantų savarankiško mokslinio darbo įgūdžius. Magistrantai tęsia 1 semestro mokslinio darbo įdirbį, 2 semestre rengia baigiamojo darbo projektą ir tezes viešam svarstymui. Seminaruose dėstytojai ir magistrantai diskutuoja apie magistrantų projektus ir žvalgomųjų tyrimų ataskaitų variantus. Savarankiškai suformuluoja ginamuosius teiginius, kuriais pagrindžia temos problemiškumą ir naujumą, pateikia išplėstinį literatūros sąrašą.

Sando paskirtis – atskleisti magistrantų sugebėjimą profesionaliai analizuoti, apibendrinti ir pateikti savas išvadas dėl studijuojamų problemų ir pasitelkiamų šaltinių, sustiprinti pasirinktos tyrimo temos argumentaciją, lavinti magistrantų savarankiško mokslinio darbo įgūdžius. Magistrantai 1 semestre formuluoja temą, renka informaciją, sudaro preliminarią darbo struktūrą. Seminaruose dėstytojai ir magistrantai diskutuoja apie magistrantų projektus ir žvalgomųjų tyrimų ataskaitų variantus.

Sandas skirtas dalykinės kompetencijos socialinės komunikacijos srityje plėtotei bei gilinimui. Kurso metu detaliai analizuojami procesualiniai bei semiotiniai komunikacijos proceso teoriniai - taikomieji aspektai; nagrinėjamos komunikacijos tekstų (plačiąja prasme) taikymo ypatybės: kodavimo principai

Sandas skiriamas apibendrinti ir išplėtoti studentų mokslinės veiklos rezultatus per studijų metus, juos papildant, koreguojant bei sisteminant, taip pat įtraukiant ir naujų tyrimų medžiagą, naujus mokslo šaltinius.

Sandas skiriamas mokslinio darbo gebėjimams plėtoti bei tobulinti. Siektina, kad studentai savarankiškai plėtotų antrojo kursinio darbo temą, atsižvelgdami į jau atlikto pirmojo kursinio darbo tyrimus, jei pastarieji yra tęsiami, arba formuluotų naują, jų interesus atitinkančią temą. Konsultuojant darbo vadovui tikslinamas tyrimo objektas, tikslas ir uždaviniai, metodai, aptariama, atsižvelgiant į tyrimą, optimali darbo struktūra, pateikiamų išvadų korektiškumas, jų sąsajos su išsikeltais uždaviniais.

Sandas skiriamas pirminiams mokslinio darbo gebėjimams formuoti padedant darbo vadovui: išsiskirti tyrimo objektą bei korektiškai suformuluoti temą, išsikelti tikslą ir numatyti uždavinius, pasirinkti adekvačius tyrimo metodus, pasirinkti bei analizuoti mokslinę literatūrą, atlikti empirinį tyrimą, aprašyti jo rezultatus bei pateikti medžiagą ataskaitoje, atitinkančioje kursinio darbo reikalavimus.

Šis kursas skirtas normatyvinių medijų taikymo problemų nagrinėjimui bei analizei. Pagrindinės normatyvinės disciplinos – etika ir teisė. Kursas sudarytas iš trijų blokų. Pirmame iš jų medijų taikymas svarstomas taikant skirtingų etikos teorijų siūlomas prieigas. Pagrindinis dėmesys skiriamas deontologinei, utilitaristinei ir reliatyvistinei etinių teorijų rūšims ir medijų taikymo problemų aptarimui iš šių teorijų perspektyvų. Antrame bloke analizuojama teisinė prieiga bei juridinis medijų taikymo reglamentavimas. Trečias blokas skirtas atvejų analizei iš etinės bei teisinės perspektyvų. Nagrinėjamos aktualiausios su medijomis susijusios normatyvinės problemos: asmens privatumas ir jo pažeidimai ir t.t.

Kurso metu aptariama logikos (kaip savarankiškos disciplinos) specifika, jos taikymo būdai ir gaunama nauda. Dėl to siekiama nuosekliai pademonstruoti klasikinių bei modernių logikos bei argumentacijos teorijų (silogistika, teiginių logika ir kt.) dėsnius, taisykles, principus, metodus ir jų pritaikomumą analizuojant realius debatus, diskusijas, analitinius tekstus. Taip pat mokama taikyti argumentacines schemas bei rašyti argumentuotus tekstus.

Paslaugų ūkis intensyviai tiriamas ne tik dėl ženklaus indėlio į šalies ekonomiką, bet ir dėl to, kad veikia kaip vienas iš ekonomikos reguliavimo svertų. Be to, sutinkama, kad paslaugų veikla ar bent kai kurie jos elementai taip pat būdingi daugeliui įmonių. Paslaugos ir materialios prekės jungiamos į kompleksinio pobūdžio produktus, kuriems rinkoje būdingas stipresnis konkurencingumas. Paslaugos kaip ir fizinės prekės paklūsta bendriesiems rinkos dėsniams, tačiau norint sėkmingai plėtoti paslaugų įmonės veiklą, būtina atkreipti dėmesį ir į specifinius paslaugų įmonių veiklos ekonominius aspektus - patį paslaugos gamybos procesą, paslaugų kainodarą, savitarnos ir vartojimo santykį.

Įgyjamos žinios ir praktiniai įgūdžiai, išsiugdomi gebėjimai apie įvairių tarpusavyje susijusių paslaugų įmonės veiklos metodų sistemą, apimančią paslaugos kūrimo, teikimo procesą, kainodarą, integruotą rinkodaros komunikaciją, orientuotą į vartotojų problemų, jų norų ir lūkesčių patenkinimą dabar ir ateityje. Studijų dalyko metu akcentuojama paslaugos, paslaugos ir kokybės veiksnių, kainodaros ypatumai, paslaugos kaip organizacinės sistemos valdymo svarbą, paslaugų rinkodaros tyrimų reikšmė paslaugų įmonių veikloje.

Įgyjamos žinios ir praktiniai įgūdžiai, išsiugdomi gebėjimai apie įvairių tarpusavyje susijusių paslaugų įmonės veiklos metodų sistemą, apimančią paslaugos kūrimo, teikimo procesą, kainodarą, integruotą rinkodaros komunikaciją, orientuotą į vartotojų problemų, jų norų ir lūkesčių patenkinimą dabar ir ateityje. Studijų dalyko metu akcentuojama paslaugos, paslaugos ir kokybės veiksnių, kainodaros ypatumai, paslaugos kaip organizacinės sistemos valdymo svarbą, paslaugų rinkodaros tyrimų reikšmė paslaugų įmonių veikloje.

Paslaugų ūkis intensyviai tiriamas ne tik dėl ženklaus indėlio į šalies ekonomiką, bet ir dėl to, kad veikia kaip vienas iš ekonomikos reguliavimo svertų. Be to, sutinkama, kad paslaugų veikla ar bent kai kurie jos elementai taip pat būdingi daugeliui įmonių. Paslaugos ir materialios prekės jungiamos į kompleksinio pobūdžio produktus, kuriems rinkoje būdingas stipresnis konkurencingumas. Paslaugos kaip ir fizinės prekės paklūsta bendriesiems rinkos dėsniams, tačiau norint sėkmingai plėtoti paslaugų įmonės veiklą, būtina atkreipti dėmesį ir į specifinius paslaugų įmonių veiklos ekonominius aspektus - patį paslaugos gamybos procesą, paslaugų kainodarą, savitarnos ir vartojimo santykį.

Praktika – privaloma Klaipėdos Universiteto studijų proceso dalis, kurios metu studentai pagal specialybę dirba pasirinktoje praktikos institucijoje. Praktikos metu patikrinamos studijų metu įgytos žinios, jos pritaikomos bei tobulinamos praktinėje profesinėje veikloje. Praktikos pobūdis koreliuoja su jos atlikimo sferomis: ministerijos, Vyriausybės įstaigos, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, nevyriausybinės organizacijos, politinės partijos, mokslo ir tyrimų institucijos, spaudos leidinių redakcijos. Praktika vertinama diferencijuota įskaita, remiantis Praktikos ataskaita ir Praktikos atlikimo užduočių rezultatais.

Kurso metu aptariama e-valdžios samprata; vertinamas informacinių technologijų poveikis modernios valstybės valdymui; lyginama Vakarų Europos, JAV ir Lietuvos patirtis organizuojant elektroninių viešųjų paslaugų teikimą; prognozuojama vyriausybės veiklos organizavimo raida ir vertinamos „informacijos amžiuje“ visuomenei kylančios grėsmės.

Privaloma Klaipėdos Universiteto studijų proceso dalis. Praktikos metu studentams yra formuluojamos konkrečios tiriamosios užduotys, kurias jie atlieka su tiriamosios praktikos vadovu ir bendradarbiaujančiomis viešojo sektoriaus institucijomis. Tyrimo rezultatai apibendrinami parengiant tyrimo ataskaitą, tyrimo ataskaita viešinama pristatymo metu bei studijų programos socialiniuose tinkluose.

Praktika — privaloma Klaipėdos Universiteto studijų proceso dalis, kurios metu studentai pagal specialybę dirba pasirinktoje praktikos institucijoje. Praktikos metu patikrinamos studijų metu įgytos žinios, jos pritaikomos bei tobulinamos praktinėje profesinėje veikloje. Praktikos pobūdis koreliuoja su jos atlikimo sferomis: ministerijos, Vyriausybės įstaigos, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, nevyriausybinės organizacijos, politinės partijos, mokslo ir tyrimų institucijos, spaudos leidinių redakcijos. Praktika vertinama diferencijuota įskaita, remiantis Praktikos ataskaita ir Praktikos užduočių atlikimo rezultatais.

Kurso metu apžvelgiamos pagrindinės viešojo administravimo sąvokos, atskleidžiama viešojo administravimo disciplinos raida ir problematika, analizuojamos biurokratinio valdymo savybės bei viešojo administravimo sąveika su politine, socialine, kultūrine aplinka. Viešojo administravimo institucijų sąveikos analizė su interesų grupėmis ir politinėmis institucijomis įgalina studentus suprasti viešojo administravimo vaidmenį ne tik politikos įgyvendinimo, bet ir formavimo procese. Kurso metu nagrinėjamos biudžeto ir personalo valdymo viešajame sektoriuje problemos bei apžvelgiamos viešojo administravimo reformų tendencijos Lietuvoje.

Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 ()