Jau daug metų pasaulyje istorikai ieško naujų būdų, kaip rašyti apie Pirmąjį pasaulinį karą, atitolstant nuo kadaise vyravusių šio karo reprezentavimo būdų, kai epicentre būdavo Europos Vakarų fronto įvykiai, generolai, kariniai veiksmai ar politiniai sprendimai. Stengiamasi išryškinti kitus frontus, kitus regionus, „paprastų žmonių“ karo patirtis. Šis sandas, pagrįstas Klaipėdos universitete 2015–2018 m. vykdyto tyrimo rezultatais ir tendencijomis Didžiojo karo pasaulio istoriografijoje, aptaria dar nepakankamai pažintas šio karo sąsajas su Rytų Europa, pristato naujus klausimus, kuriuos istorikai kelia tirdami Didįjį karą ir siedami pokario reiškinius su šio karo palikimu.