Puslapis: 1 2 ()

Kursas skirtas teorinių bei praktinių informacijos ir komunikacijos technologijų (IKT) taikymo įgūdžių suaugusiųjų švietime formavimui. Nagrinėjama informacinės visuomenės ir IKT sampratos, IKT klasifikacija, dokumentai, apibrėžiantys informacinės visuomenės piliečių kompiuterinį raštingumą, informacinį raštingumą, praktiškai lavinami taikymo ugdymo procese įgūdžiai. Mokoma kurti aktyvias ir proaktyvias mokymo(si) priemones (nuotolinio mokymo(si) kursus Moodle aplinkoje ir padalomąją medžiagą pateikčių pavidalu), praktiškai naudotis interneto tinklu: naudotis interneto galimybėmis, ieškant tekstinės ir vaizdinės informacijos, susikurti ir dalyvauti el. pašto konferencijoje.

Course designed to teach text editing.

Įsisavinamos žinios apie veiklos tobulinimo galimybes: strategiją, jai realizuoti tinkamą taktiką bei įgyvendinimui reikalingus instrumentarijus. Išmokstama tirti ir vertinti profesinę veiklą, modeliuoti, planuoti ir parengti įvairius projektus, numatančius galimybes profesinės veiklos kokybės užtikrinimui bei būdus jos tobulinimui. Išmokstama formuluoti problemą; atlikti realios situacijos analizę; burti projekto komandą, atsižvelgiant į jos narių poreikius ir sugebėjimus; pasiskirstyti vaidmenimis ir darbais; kelti idėjas problemos sprendimui, kritiniam jų apmąstymui bei galimų pasekmių numatymui.

Studijų dalyko turinį sudaro trys dalys: pirmoje dalyje atskleidžiama ugdomojo vadovavimo (kaučingo) samprata, sritys, kategorijos, funkcijos, teoriniai reiškinio aspektai. Antra dalis yra skirta andragogo, teikiančio kaučingo paslaugas, galimybių analizei bei įvairioms priemonėms, metodams, technikoms ir jų taikymui suaugusiųjų švietimo srityje.Trečia dalis yra skirta kaučingo specialisto veiklos ypatumų analizei.

Pagrindiniai sando skyriai: 1. Pagrindiniai organizacijų pokyčiai modernioje aplinkoje ir žinių valdymo reikmės; 2. Žinių organizacijos bruožai; 3. Žinių valdymo blokai; 4. Žinių valdymo įdiegimas. Sande akcentuojama strateginė žinių reikšmė. Aktualizuojama žinių vadyba žinių visuomenėje, moderniųjų technologijų, naujųjų darbo vietų, apskritai postindustrinėje aplinkoje. Pabrėžiama kolektyvinių žinių ir jų kūrimo organizacijoje svarba. Nagrinėjamos besimokančios organizacijos charakteristikos. Viso kurso metu formuluojamas klausimas apie andragogo ir žinių vadybininko funkcijas, jų sąsajas ir skirtis įmonėse ir įstaigose. Sando turinys yra tarpdisciplininis.

Siekiama integruoti studentus į universiteto bendruomenės veiklą ir supažindinti su andragogikos specialybe bei būsimos karjeros perspektyvomis. Studentai supažindinami su Klaipėdos universiteto akademinės bendruomenės gyvenimu, institucijos valdymo ir veiklos organizavimo struktūra, tikslais, principais ir uždaviniais. Analizuojama studijų proceso esmė ir jo organizavimo ypatumai Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų institute: studijų proceso eiga, bibliotekos informacinė sistema, pagalbos ir paramos studentams sistema. Studentai įgyja savarankiško darbo patirties studijose, geba taikyti mokslinio tyrimo metodus, rašyti pirmuosius tiriamuosius (referatus, kursinius ir kt.) darbus.

Šį dalyką sudaro trys dalys: įvairiaprasmė laiko samprata, laiko vadybos priemonės, laiko vadybos gebėjimų ugdymas.

Sandas IT taikymas sumanytas kaip labiau praktinio taikomojo būdo, sando dalyvis – besimokantysis yra nuo pat pradžios priešpastatomas konkretiems iššūkiams. Šio sando tikslas yra išugdyti gebėjimą parengti ir teikti mokymo turinį šiuolaikinėmis IT priemonėmis. Šis gebėjimas ugdomas dviejų praktikos darbų atlikimo metu (A ir B praktikos darbai). Gebėjimas naudotis programine įranga kasdienių uždavinių sprendimui šiame kurse suvokiamas kaip savaime suprantamas, įgytas jau iki pasirenkant studijuoti šį šį sandą.

Išanalizuojama mokymosi grupėje teoriniai pagrindai: grupės samprata, klasifikavimas, raida ir dinamika, grupiniai procesai, jų tyrimo metodai ir technika, grupinės veiklos projektavimo ir organizavimo ypatumai, formos. Įsisavinamos žinios apie grupinės veiklos metu socialinių kompetencijų plėtojimo galimybes, grupinės veiklos efektyvumo vertinimo kriterijus, mokymosi grupėje privalumus ir trūkumus. Įgyjama gebėjimų projektuoti ir organizuoti darbą grupėje; vertinti grupinės veiklos efektyvumą, pasitelkiant tinkamiausius vertinimo kriterijus; analizuoti iškilusias problemas, jų sprendimo būdus, pasekmes, įgytą patirtį, jos svarbą ir plėtojimo būdus.

Šis studijų dalykas susideda iš dviejų stambių skyrių: tutoriaus veiklos funkcijos ir tutorystės raiška akademiniame pasaulyje, antras skyrius yra skirtas tutoriaus veiklos funkcijų bei tutorystės raiškos profesinės veiklos pasaulyje analizei.

Paskaitų metu analizuojama tutorystės samprata, esmė, tutoriaus veiklos situacijų įvairovė, tutorystės institucija Lietuvoje ir užsienyje. Studentai susipažins su pagrindinėmis tutoriaus veiklos funkcijomis, uždaviniais, reikalavimais tutoriaus asmenybei, jo kompetentingumui.

Šiuo kursu yra siekiama suteikti studentams teorines ir praktines heterogeniniškumo valdymo gaires. Todėl heterogeniškumas analizuojamas skirtingais aspektais: amžiaus, mokymosi būdo bei stiliaus ir kt. atžvilgiu. Kurso metu studentams ne tik pateikiamos teorinės žinios heterogeniškumo valdymo srityje, bet taip pat ugdomos ir formuojamos studentų praktinės kompetencijos. Studentai pateiktų klausimynų pagalba analizuos savo grupės heterogeniškumo raišką, numatys grupės heterogeniškumo valdymo priemones, metodiką, strategijas, orientuojantis į suaugusiųjų mokymosi ypatumus, turimą skirtingą grupės narių patirtį, amžių, individualų mokymosi stilių.

Studijų dalyką sudaro 3 dalys: pirmoji dalis skirta andragogikos mokslo ir suaugusiųjų švietimo sampratai, antra – andragogo veiklos, transformacijų analizei istoriniame suaugusiųjų švietimo kontekste, o trečia dalis supažindina su suaugusiųjų švietimo organizavimu mokymosi visą gyvenimą kontekste.

Kurso metu gilinamasi į didaktikos, pritaikytos suaugusiems besimokantiesiems, specifiką, kuri reiškiasi andragoginės sąveikos, andragoginės situacijos, didaktinių strategijų, metodų, priemonių, laikmenų, turinio kūrimo koncepcijos ir kitais ypatumais suaugusiųjų mokymosi procese. Realizuojama tarpdalykinių žinių reikmė, sąsajos bei jų įtaka andragogikos didaktikai. Analizuojama andragoginė didaktinė sistema (mokymosi tikslai, turinys, principai, metodai, andragogo ir besimokančiojo sąveika ir kt.) bei veiksniai, sąlygojantys andragoginės didaktinės veiklos planavimą, organizavimą, realizavimą ir vertinimą.

Sando studijomis padedama suvokti efektyvios komunikacijos organizacijoje prielaidas. Analizuojama komunikacijos samprata, komunikacijos proceso modeliai, tipai, lygmenys, sąlygos, struktūra, akcentuojant elementų tarpusavio dermės reikšmę, efektyvios komunikacijos kriterijus, apžvelgiamos tarpkultūrinės komunikacijos ypatybės. Nagrinėjama dalykinės komunikacijos, kaip reikšmingos profesinės sąveikos formos, samprata, charakteristikos, bruožai, funkcijos, poreikiai, įtakojantys veiksniai, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos santykis. Akcentuojamas kompetentingo komunikanto vaidmuo dalykinėje komunikacijoje, atskleidžiant aktyvaus klausymosi ypatumus.

Klausydami šį kursą studentai supažindinami su bendravimo svarba, jo rūšimis, sužino, kuo svarbūs ir kuo skiriasi ofiacialus ir privatus bendravimas,kokie reikalavimai keliavi vadovui. Aptariamas elgesio ir bendravimos ąsaja. Studentai supažindinami su individų samenybių tipais, mokomi konfliktų atpažinimo metodikos ir prevencijos. Pateikiami bendrieji etiketo reikalavimai, kurie padeda greinti inddivido ir organizacijos įvaizdį.

Andragogo praktiniam darbui reikalingos žinios apie suaugusiojo individo socialinę raidą, kuri skiriasi nuo vaiko raidos. Suaugęs individas privalo mokėti ir gebėti patenkinti savo poreikius, o andragogas turi juos atpažinti ir suteikti reikiamą pagalbą. Kursą sudaro 3 dalys, kuriose aptriama individo socialinė  raida, individo socialiniai ryšiai bei aktualūs socialiniai klausimai. Kurse taip pat integruojamos žinios įgytos andragogikos programos studijų metu.

Puslapis: 1 2 ()