Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 ()

Studijų metu susipažįstama su regioninės geografijos ir regioninių tyrimų raida, metodologinėmis regionavimo problemomis, su Von Thünen, Alonso, Marshall, Weber, Christaller, Lösch teorijomis. Pristatomos ir šiuolaikinės industrinių regionų, inovacinių erdvių, klasterių ir tinklų teorijos. Apžvelgiama Europos regionų atsiradimo ir vystymo raida. Detaliau apsistojama ties ES regionų vystymo klausimais ir politika, analizuojami struktūrinių fondai ir jų naudojimo principai. Aptariami bendri regioninio administravimo ir politikos klausimai Šiaurės ir Baltijos šalyse, ES šalyse.

Giliau susipažįstama su regionu, jo formavimosi istorija, dabartine situacija ir plėtros perspektyvomis. Baltijos jūros regionas – tai 11 valstybių aplink Baltijos jūrą (Latvija, Estija, Rusija (jos ŠV regionas), Suomija, Švedija, Danija, Norvegija, ŠR Vokietija, Lenkija, Lietuva ir Baltarusija). Nagrinėjami įvairūs BR šalių gyventojų geografijos klausimai, pagrindiniai ekonomikos sektoriai, užsienio prekyba, gamtiniai ir mineraliniai ištekliai, aplinkosauginės problemos, darbo resursai, ekonominiai-geografiniai rajonai, subalansuota regiono plėtra, ekonominių reformų dinamika, ekonominio vystymo strategijos kitų Europos šalių bei regionų kontekste. Įvertinama Lietuvos vieta ir iniciatyvos.

Studijuojamas Lietuvos teritorijos reljefas, nuogulos, dirvožemis, klimatas, vandenys, pelkės, augmenija ir gyvūnija, neatsinaujinantys gamtos ištekliai ir biotos ištekliai. Analizuojami Lietuvos gamtinių sąlygų teritoriniai skirtumai ir jų priežastingumas. Aiškinama gamtos išteklių panaudojimo mastai ir panaudojimo pasekmės, gamtinės aplinkos apsauga.

Gilinamos gamtinės geografijos žinios apie Žemę planetą, jos geosferas ir geosistemas, endogeninius įvairių sferų formavimosi procesus. Analizuojama egzogeninių procesų vyksmo priežastingumas Žemėje planetoje. Studijuojami svarbiausi egzogeniniai procesai Žemės planetos paviršiuje Šiaurės pusrutulyje (glacialiniai , akvaglacialiniai, fliuvialiniai, biogeniniai) ir jų vyksmo rezultatas – naujai sukurtas reljefas ir jį sudarančios mineralinės ir organogeninės nuogulos/nuosėdos- neatsinaujinantys gamtiniai ištekliai. Aiškinama jų paplitimo dėsningumai ir reikšmė visuomenei.

Pasaulio žemynuose didelę dalį užima pakrantės, kur susitelkę miestai, uostai, jų infrastruktūra ir kitos komunikacijos, didelė landšaftų įvairovė ir jautri aplinkos teršimui gamta. Baltijos jūros pakrantės, ypač centrinė ir pietinė dalys, taip pat stipriai urbanizuotos ir patiria dideles antropogenines apkrovas. Todėl svarbu žinoti čia sutinkamas problemas, jas sukeliančius veiksnius, ir mokėti nustatyti poveikį aplinkai bei teikti pasiūlymus, kaip ją gerinti. Per Lietuvos pajūrio regiono atvejo analizę bus parodyti praktinės tokių problemų sprendimo galimybės.

Baltijos šalys, nors ir būdamos nedidelės, yra svarbios Baltijos regione, kurį sudaro 9 aplink Baltijos jūrą esančios šalys. Visoms trims šalims yra būdingi panašūs siekiai darnios plėtros, tačiau to siekiama įvairiais keliais ir priemonių rinkiniu, priklausomai nuo šalies bendro kultūrinio, technologinio, ekonominio, teisinio bei žinių kaupimo ir panaudojimo lygio ir pan. Dabartiniu metu svarbiausios problemos - depopuliacija, aukštas jaunimo nedarbo lygis, senėjanti visuomenė, didėjanti socialinė atskirtis, atliekų tvarkymas, vandens ir oro taršos mažinimas, racionalesnis vietinių išteklių panaudojimas.

Dabartiniu metu globaliai ekonomikai iškilusios grėsmės yra susijusios su netolygia ūkio plėtra, tradicinių išteklių mažėjimu ir ypač energetikos, besiremiančių iškastinio ir kartu baigtinio kuro beatodairišku naudojimu, blogėjančia aplinkos būkle ir akivaizdžiais klimato pokyčiais. Tradicinių išteklių naudojimas palengva yra keičiamas atsinaujinančiais. Sando turinys leidžia studentams susipažinti su AI vieta, paskirtimi, efektyvumu, plėtra bei jos galimybėmis bendrame išteklių panaudojimo kontekste ūkio vystyme konkrečioje sociogeografinėje erdvėje.

Kraštovaizdis yra gamtinių ir socialinių veiksnių formuojama ir keičiama teritorinė struktūra, o šių veiksnių geografija yra labai įvairi. Nagrinėjami įvairių geografinių platumų ir regionų gamtiniai ir kultūriniai kraštovaizdžiai, nes bet kuris kraštovaizdis yra abiejų sistemų sąveikos rezultatas. Landšafto ištekliai yra riboti, nes tai jautri sistema. Tam, kad paaiškėtų landšaftų kaitos dėsningumai, būtinos žinios iš kitų gamtos ir visuomeninių mokslų. Studijų metu susipažįstama su įvairiais kraštotvarkos principais ir jų įgyvendinimo būdais.

Kursas susideda iš pagrindinių dalių, skirtų: valstybės tarnautojų teisinės atsakomybės pagrindinimui, vadovaujantis Konstitucija, kitais LR teisės aktais. Nagrinėjamas šių teisės aktų turinys, pateikiama aktuali teismų praktika, leidžianti apibrėžti valstybės tarnautojų atsakomybės probleminius aspektus. Taip pat nagrinėjami Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių valdžios įstaigų paskirtį tarnauti žmonėms, kiekvieno asmens teisės kritikuoti institucijų, valstybės tarnautojų ar pareigūnų veiksmus bei valstybės tarnautojų bei pareigūnų atsakomybės sisteminiai ryšiai. Nagrinėjami etikos kodeksų reikalavimai valstybės tarnautojų ir pareigūnų elgesiui. Remiamasi mokslo doktrina.

Kurse aptariama darbo teisės sąvoka ir darbo teisės sistema; analizuojami darbo teisės šaltiniai; įvertinama darbo teisiniai santykiai; analizuojamos kolektyvinės sutarties, gyventojų užimtumo ir nedarbo sampratos. Ypatingas dėmesys skiriamas pagrindinei Darbo kodekso koncepcijai, sujungiančiai pagrindines Europos Sąjungos ir Tarptautinės darbo organizacijos teisės aktų bei Europos socialinės chartijos (pataisytos) nuostatas. Aptariami darbo santykių reguliavimo pokyčiai, didėjanti socialinės partnerystės principo reikšmė.

Daug dėmesio skiriama istorinėms tarptautinės humanitarinės teisės vystymosi tendencijoms, nagrinėjamos šios teisės šakos normos, reguliuojančios tarptautiniu santykius, įpareigojimus nacionalinės bei tarptautinėms organizacijoms bei asmenims, atliekama šių teisės normų praktinio taikymo analizė. Aptariamos Tarptautinės humanitarinės teisės normų įtaka formuojant nacionalinės teisės normas, atliekama jų kaip tarptautinių sutarčių nuostatų tiesioginio veikimo analizė Lietuvoje.

Dalykas pateikia gilesnes žinių apie inovacijų svarbą, procesus ir veiksnius šiuolaikinėje visuomenėje ir ūkyje,reiškinius koreliuojančius su inovaciniais procesais, inovacijų reiškmę konkurencingumui makro ir mikro lygiuose, taip pat pagrindines žinias apie intelektinę nuosavybė, kaip pagrindinį inovacijų apsaugos instrumentą, jos teisinius ir vadybinius aspektus, įvairių intelektinės nuosavybės formų specifiką. Dalykas taip pat apima praktines užduotis apimančias įvairiuos teisinės apsaugos metodus (pvz. autorių teises, patentus, prekių ženklus, dizainą) atsižvelgiant į inovacijų turinį ir ypatumus.

Pateikti svarbiausių valstybės ir teisės teorijos, taip pat pagrindinių teisės šakų — konstitucinės, administracinės, šeimos ir baudžiamosios teisės — institutų sampratas: supažindinti su svarbiausiais minėtų teisės šakų įstatymais ir ypač — su Lietuvos Respublikos Konstitucija, kaip pagrindiniu valstybės įstatymu; ugdyti pilietinį požiūrį į teisę, teisėtumą ir teisėtvarką kaip svarbiausius mūsų valstybės funkcionavimo principus.

Kurse aptariami pagrindiniai politinės filosofijos raidos etapai, šiuolaikinės politinės filosofijos bruožai. Nagrinėjama politikos ir politiškumo distinkcijos prasmė, politinės laisvės, lygybės, teisingumo ir kitų politinių vertybių sąveikos problemos. Atskleidžiamas politinės filosofijos santykis su kitais politinės sąmonės lygiais, pagrindinių politinių ideologijų ir esminių politinių kategorijų filosofinis pagrindimas. Išskirtinis dėmesys skiriamas esminių politinės filosofijos problemų ir temų nušvietimui skirtingose politinės filosofijos tradicijose.

Magistro baigiamojo darbo tikslas — savarankiškai atlikto tyrimo rezultatų galutinio varianto viešas pristatymas ir gynimas. Baigiamuoju darbu magistrantas privalo pademonstruoti konceptualinio ir empirinio tyrimo įgūdžius, tyrimo profilio “technologijos“ įvaldymą ir sugebėjimą adekvačiai ir tikslingai reaguoti į kritines pastabas, patarimus. Suteikiama politikos mokslų magistro kvalifikacija suponuoja išmanančius europolitikos ir saugumo tyrimų metodologiją ir metodus specialistus, gebančius pritaikyti savo analitinius įgūdžius moksliniuose tyrinėjimuose ir viešojoje politinėje veikloje.

Bakalauro baigiamojo darbo tikslai - suformuoti savarankiškus analitinius-kvalifikacinius bei mokslinio-tiriamojo darbo įgūdžius ir vystyti teorinio struktūravimo ir metodologinio konstravimo gebėjimus; lavinti mokslinės informacijos apibendrinimo, tarpdisciplininio diskurso ir teorinio bei sisteminio projektavimo galias. Darbe turi atsispindėti tikslus ir kvalifikuotas metodologinio, teorinio ir empirinio temos tyrimo lygių atribojimas ir sąsajos. Studentas privalo parodyti profesionalius mokslinio teksto organizavimo ir struktūravimo pagal keliamus formalius mokslinio darbo kriterijus įgūdžius.

Kurse anlizuojami saugumo - bazinės sociumo vertybės- filosofinio įprasminimo kontekstai, diskursai ir paradigmos. Studijuojami taprtautinės teisės, "amžinosios taikos", tarptautinio saugumo ir teisingumo projektų klasikų tekstai (H.Grotius, I. Kantas, ) ir jų išplėtojimas šiuolaikinėje politinėje filosofijoje (J. Rawls, S. Huntington. J. Habermas), formuluojant lokalino, regionino ir globalinio saugumo dilemų spendimo scenarijus.

Aptariamas Senovės Graikijos ir Romos filosofų, teisininkų palikimas. Atskleidžiami viduramžių, Renesanso, Švietimo epochų politinio mąstymo bruožai. Parodomi skirtingi esminių politinės minties istorijos problemų - valdžios ir įstatymų, geriausios santvarkos, teisingumo, laisvės, pasaulietinės ir dvasinės valdžių santykio – sprendimai ir jų išliekamoji vertė. Lyginamos skirtingų autorių metodologinės prieigos ir teorinės nuostatos

Kurso tikslas:  suprasti organizacinio darbo ypatumus ir informacinių technologijų taikymo galimybes darbo organizavime. Įsisavinamos žinios apie organizavimo procesą organizacijose ir informacines sistemas. Gebama naudotis elektroniniais mokslo informacijos šaltiniais, gebama organizuoti savo ir pavaldinių darbą panaudojant vadybos teorijas ir informacinių technologijų teikiamus privalumus.

Programoje nagrinėjami klasikiniai, modernūs ir alternatyvūs tarptautinės prekybos modeliai, tarptautinė ekonominė politika ir jos priemonės, tarptautiniai valiutiniai ryšiai ir tarptautinės prekybos organizacijos. Studentai supažindinami su ekonominės integracijos padariniais, formuojami studentų gebėjimai priimti valdymo sprendimus įvertinant tarptautinę prekyba globalioje ekonomikoje.

Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 ()