Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 ()

Dalykas pateikia gilesnes žinių apie inovacijų svarbą, procesus ir veiksnius šiuolaikinėje visuomenėje ir ūkyje,reiškinius koreliuojančius su inovaciniais procesais, inovacijų reiškmę konkurencingumui makro ir mikro lygiuose, taip pat pagrindines žinias apie intelektinę nuosavybė, kaip pagrindinį inovacijų apsaugos instrumentą, jos teisinius ir vadybinius aspektus, įvairių intelektinės nuosavybės formų specifiką. Dalykas taip pat apima praktines užduotis apimančias įvairiuos teisinės apsaugos metodus (pvz. autorių teises, patentus, prekių ženklus, dizainą) atsižvelgiant į inovacijų turinį ir ypatumus.

Pateikti svarbiausių valstybės ir teisės teorijos, taip pat pagrindinių teisės šakų — konstitucinės, administracinės, šeimos ir baudžiamosios teisės — institutų sampratas: supažindinti su svarbiausiais minėtų teisės šakų įstatymais ir ypač — su Lietuvos Respublikos Konstitucija, kaip pagrindiniu valstybės įstatymu; ugdyti pilietinį požiūrį į teisę, teisėtumą ir teisėtvarką kaip svarbiausius mūsų valstybės funkcionavimo principus.

Kurse aptariami pagrindiniai politinės filosofijos raidos etapai, šiuolaikinės politinės filosofijos bruožai. Nagrinėjama politikos ir politiškumo distinkcijos prasmė, politinės laisvės, lygybės, teisingumo ir kitų politinių vertybių sąveikos problemos. Atskleidžiamas politinės filosofijos santykis su kitais politinės sąmonės lygiais, pagrindinių politinių ideologijų ir esminių politinių kategorijų filosofinis pagrindimas. Išskirtinis dėmesys skiriamas esminių politinės filosofijos problemų ir temų nušvietimui skirtingose politinės filosofijos tradicijose.

Magistro baigiamojo darbo tikslas — savarankiškai atlikto tyrimo rezultatų galutinio varianto viešas pristatymas ir gynimas. Baigiamuoju darbu magistrantas privalo pademonstruoti konceptualinio ir empirinio tyrimo įgūdžius, tyrimo profilio “technologijos“ įvaldymą ir sugebėjimą adekvačiai ir tikslingai reaguoti į kritines pastabas, patarimus. Suteikiama politikos mokslų magistro kvalifikacija suponuoja išmanančius europolitikos ir saugumo tyrimų metodologiją ir metodus specialistus, gebančius pritaikyti savo analitinius įgūdžius moksliniuose tyrinėjimuose ir viešojoje politinėje veikloje.

Bakalauro baigiamojo darbo tikslai - suformuoti savarankiškus analitinius-kvalifikacinius bei mokslinio-tiriamojo darbo įgūdžius ir vystyti teorinio struktūravimo ir metodologinio konstravimo gebėjimus; lavinti mokslinės informacijos apibendrinimo, tarpdisciplininio diskurso ir teorinio bei sisteminio projektavimo galias. Darbe turi atsispindėti tikslus ir kvalifikuotas metodologinio, teorinio ir empirinio temos tyrimo lygių atribojimas ir sąsajos. Studentas privalo parodyti profesionalius mokslinio teksto organizavimo ir struktūravimo pagal keliamus formalius mokslinio darbo kriterijus įgūdžius.

Kurse anlizuojami saugumo - bazinės sociumo vertybės- filosofinio įprasminimo kontekstai, diskursai ir paradigmos. Studijuojami taprtautinės teisės, "amžinosios taikos", tarptautinio saugumo ir teisingumo projektų klasikų tekstai (H.Grotius, I. Kantas, ) ir jų išplėtojimas šiuolaikinėje politinėje filosofijoje (J. Rawls, S. Huntington. J. Habermas), formuluojant lokalino, regionino ir globalinio saugumo dilemų spendimo scenarijus.

Aptariamas Senovės Graikijos ir Romos filosofų, teisininkų palikimas. Atskleidžiami viduramžių, Renesanso, Švietimo epochų politinio mąstymo bruožai. Parodomi skirtingi esminių politinės minties istorijos problemų - valdžios ir įstatymų, geriausios santvarkos, teisingumo, laisvės, pasaulietinės ir dvasinės valdžių santykio – sprendimai ir jų išliekamoji vertė. Lyginamos skirtingų autorių metodologinės prieigos ir teorinės nuostatos

Kurso tikslas:  suprasti organizacinio darbo ypatumus ir informacinių technologijų taikymo galimybes darbo organizavime. Įsisavinamos žinios apie organizavimo procesą organizacijose ir informacines sistemas. Gebama naudotis elektroniniais mokslo informacijos šaltiniais, gebama organizuoti savo ir pavaldinių darbą panaudojant vadybos teorijas ir informacinių technologijų teikiamus privalumus.

Programoje nagrinėjami klasikiniai, modernūs ir alternatyvūs tarptautinės prekybos modeliai, tarptautinė ekonominė politika ir jos priemonės, tarptautiniai valiutiniai ryšiai ir tarptautinės prekybos organizacijos. Studentai supažindinami su ekonominės integracijos padariniais, formuojami studentų gebėjimai priimti valdymo sprendimus įvertinant tarptautinę prekyba globalioje ekonomikoje.

Kurse studentai supažindinami su pagrindinėmis kultūros projektų valdymo sąvokomis, mokomi taikyti pagrindines kultūros projektų valdymo metodikas. Nagrinėjami esminiai projektų valdymo etapai atkreipiant dėmesį į specifinius sprendimus, kurie turi būti priimami kiekviename iš jų. Studentai supažindinami su projektų valdymo strategijomis, formuojami gebėjimai jas taikyti įgyvendinant konkretų projektą, ugdomi studentų gebėjimai rengti projekto biudžetą, sudaryti projekto planą ir gebėjimai užtikrinti parengto kultūros projekto realizavimą.

Kurso tikslas: suprasti organizacinio darbo ypatumus ir informacinių technologijų taikymo galimybes darbo organizavime. Įsisavinamos žinios apie organizavimo procesą organizacijose ir informacines sistemas. Gebama naudotis elektroniniais mokslo informacijos šaltiniais, gebama organizuoti savo ir pavaldinių darbą panaudojant vadybos teorijas ir informacinių technologijų teikiamus privalumus.

Šių dienų specialistams būtinos teorinės ir praktinės vadybos žinios. Studijuodami šį dalyką studentai įvertins vadybos mokslo svarbą, analizuos pagrindines valdymo proceso funkcijas: planavimą, organizavimą, vadovavimą (motyvavimą) ir kontrolę. Išmoks sudaryti ir įvertinti organizacijų planus; atpažinti organizacijų tipus, projektuoti organizacines valdymo struktūras; parinkti darbuotojus, motyvacijos būdus ir numatyti motyvacinės sistemos tobulinimo galimybes; pagrįsti kontrolės būdus ir formas.

Kursas laikytinas savotiška, kryptinga Europos politikos kurso tąsa, kuri padės magistrantams visapusiškiau suvokti ir analizuoti Europos geopolitiką, integracinius procesus šiuolaikiniame pasaulyje. Praktinių užsiėmimų metu (per seminarus ir privalomą kiekvienam studentui referatą) bus analizuojama Europos Sąjungos, JAV, Rusijos, Baltijos šalių raida tarptautinių santykių istorijoje, jų siekis integruotis į euroatlantines struktūras bei europines integracines institucijas.

Kurso tikslas — paskaitų metu teoriniai klausimai ir temos bus paremiami praktiniais istoriniais ir aktualiais tarptautinio gyvenimo pavyzdžiais ir faktais, atspindinčiais politinius globalizacijos aspektus bei transnacionalinių procesų universalijas ir ypatybes formuojant magistrantų savarankiško politinių įvykių ir procesų analizės ir vertinimo įgūdžius

Kurse studentai supažindinami su pagrindinėmis krizinių situacijų rūšimis, jų atsiradimo priežastimis ir vystymosi dinamika, krizės nagrinėjamos organizacijos lgmenyje, tačiau įvertinamas ir globalinis, makroekonominis kontekstas. Pateikiami krizinių situacijų diagnozavimo ir prognozavimo metodai, formuojami studentų gebėjimai įvertinti krizinės situacijos reikšmingumą ir parinkti tinkamas sprendimo priemones. Kurse pateikiami sėkmingo krizių valdymo plano paruošimo principai, aptariami krizių valdymo komandos formavimo ir komunikavimo krizės sąlygomis principai.

Kurse analizuojamos istorinės ir teorinės nacionalinio saugumo prielaidos, teorinės ir praktinės konstrukcijos bei projektai, siejami su globalinėmis politinėmis katastrofomis (I ir II pasauliniai karai), išskiriamos pokario lokalinio bei regioninio problemos ir aspektai, karinės, strateginės ir ekonominės politinės orientacijos. Analizuojamos kolektyvinio saugumo projekcijos, išryškinamos politinės kooperacijos perspektyvos bei dalyvavimo NATO sudėtyje kontekstai.. Išryškinami pagrindiniai europolitikos saugumo dimensijos: karinė integracija, nacionalizmo grėsmės ir kt.

Tarptautinių santykių kursas pradedamas apibūdinant tarptautinės aplinkos prigimtį, specifiškumą ir istorinę evoliuciją. Toliau pristatomos klasikinės ir alternatyvios tarptautinių santykių teorijos ir kategorijos. Šių aspektų analizė sudaro pagrindinę tarptautinių santykių įvado kurso dalį, tačiau neišsemia viso jo turinio. Atskirai aptariami tarptautinio saugumo, tarptautinės teisės, tarptautinių institucijų fenomenai tarptautiniuose santykiuose. Kursas baigiamas analizuojant globalizacijos keliamus iššūkius tarptautiniams santykiams ir atskiriems jų segmentams.

Kurse supažindinama su pagrindinėmis Trečiojo pasaulio sampratomis . Paskaitose siekiama atskleisti specifines besivystančių šalių raidos tendencijas ir kryptis., internacionalizacijos, kolonializmo, modernizacijos procesus. Užsiėmumuose nagrinėjamas santykis su globalizacija ir tarpusavio priklausomybės augimas.

Lyginamosios politologijos kurso paskirtis - perteikti klausytojams teorinius metodologinius ir empirinius-šaliotyrinius lyginamosios politologijos aspektus. Esmingas dėmėsys skiriamas disciplinos formavimosi ir raidos apžvalgai bei jos šiuolaikinei plėtrai. Kurse akcentuojami principiniai šiai politinių tyrimų sferai objektai – politinių sistemų lokaliniai, regioniniai ir globaliniai elementai.

Kurse analizuojamos istorinės Europos vienybės prielaidos, teorinės ir praktinės konstrukcijos bei projektai. Europos projektai siejami su globalinėmis politinėmis katastrofomis (I ir II pasauliniai karai), išskiriamos pokario Europos konstravimo ir brandinimo problemos ir aspektai, karinės, strateginės ir ekonominės politinės orientacijos. Analizuojamos bendrų Europos Namų projektas, išryškinamos Europos politinės kooperacijos perspektyvos, Vieningos Europos Akto, Mastrichto sutarties ir St. Malo deklaracijos kontekste. Daug dėmesio skiriama institucinei Vakarų Europos integracinei struktūrai išryškinami pagrindiniai europolitikos komponentai: integracija, nacionalizmas ir modernizacija.

Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 ()