Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 ()

Besimokantieji supažins su įvairiomis sociologijos teorijomis ir jų taikymo galimybėmis gerinant socioedukacinių paslaugų vaikams ir jaunimui kokybę. Studentams bus sudaromos sąlygos analizuoti ugdymo kaip formalios socialinės sistemos ypatumus, jo įtaką individualiai ir socialinei pažangai, patekimo į formalaus ugdymo sistemą socialinius aspektus (lyčių, rasių, religijų, kultūrų, socialinės kilmės ir kt. atžvilgiais). Tobulinimas studentų gebėjimas vertinti vaikų ir jaunimo skirtingų socialinių grupių gyvenimo kokybę ir jų raišką bei numatyti švietimo ir socialinės politikos kaitos būtinybę bei socioedukacinių paslaugų plėtrą siekiant socialinio mobilumo.

Tikslas - plėtoti pedagogines, socialines, tyrimines studijuojančiųjų kompetencijas, laiduojančias vaikų socialinio ugdymo valdymo ir pozityvios socializacijos optimizavimo technologijų pažinimą bei taikymą, savarankiškai vykdant socialinę pedagoginę veiklą, sande analizuojami socialinio ugdymo objektai, agentai, socialinio ugdymo veiksniai bei sąlygos, socialinio ugdymo sistema. Išsamiai aptariamos sėkmingo individo socialinio ugdymo prielaidos, socialinių nuostatų formavimo ypatumai įvairiais amžiaus tarpsniais bei pozityvios socializacijos modelių galimybės.

Šio kurso tikslas - plėtoti šeimos ir vaiko konsultavimo kompetenciją. Studentai kurso metu pagilins žinias apie įvairias pedagoginio konsultavimo technikas, metodiką, gebės jas taikyti konsultuojant vaikus ir šeimas, iškilus įvairiems sunkumams, užtikrinant vaiko teisų apsaugą.

Šio dalyko studijos leis studentui gilinti žinias apie vaikų ir šeimos teisinį pedagoginį švietimą (poreikius, problemas, įgyvendinimą) bei suteiks studentui teisinių žinių bei jų perteikimo kitiems gebėjimų, teisinio pedagoginio švietimo projektų rengimo, įgyvendinimo gebėjimų, remiantis naujausiais tyrimais, pedagoginėmis idėjomis, Lietuvos ir Europos Sąjungos strateginiais dokumentais. Padės studentui suvokti šeimos ir vaiko švietimo, teisių apsaugos įgyvendinimo teorijas, identifikuoti socialines, šeimos, švietimo politikos problemas bei jų priežastis, suvokti pedagogo konsultanto pareigas bei galimybes vykdant teisinį pedagoginį švietimą.

Šiuolaikinių vaikų ugdymo teorijų dalyko tikslas – gilinti magistrantų šiuolaikinių vaikų ugdymo teorijų pažinimo, kritinio vertinimo bei optimalaus jų naudojimo ugdymo procese kompetencijas, teorinius bendramokslinius ugdymo teorijų pagrindus, pažinti ir spręsti šiuolaikines ugdymo teorijas bei kritiškai jas vertinti, taikomuoju lygmeniu įgytų mokslinės tiriamosios veiklos kompetencijas: tyrinėtojo, projektų valdymo, bendravimo gebėjimus (darbo komandoje, problemų sprendimo).

Šio kurso metu plėtojami magistrantų gebėjimai projektų rengimo, valdymo srityje. Kreipiamas dėmesys į projekto raidos ciklus: planavimą, prielaidų, rizikos faktorių vertinimas, analizuojama projekto struktūra, vykdymo dalyviai, funkcijos. Ypatingas dėmesys skiriamas vykdymo eigos kontrolei, įvykdymui, analizei, įvertinimui bei projekto efektyvumo nustatymui. Išklausę kursą studentai gebės rengti įvairius projektus, vadovauti jiems, įgis komandinio darbo patirties  ir ją galės taikyti švietimo projektų vadyboje. Siekiama sieti turimas magistrantų žinias, gebėjimus su konkrečia švietimo projektų vadybos problema ir turima studentų patirtimi, ugdomos strateginės kompetencijos.

Dalykas skirtas plėtoti studentų gebėjimui suvokti profesinį rengimą kaip visą gyvenimą trunkantį žmogaus ugdymosi procesą, atpažįstant jo sistemą, institucijas, procesus bei vertinant asmens, profesinio rengimo formų ir programų bei veiklos pasaulio sąsajas. Studentai nagrinėja profesinio rengimo įvairovę, jo kaitos prielaidas, profesinio rengimo standartus, darbo rinkos bei profesinio rengimo santykių ypatumus.

Kurse analizuojami trys fenomenai: mokymo turinys(curriculum), mokymo programos ir mokymo standartai. Vadybinis - pedagoginis aspektas leidžia įsigilinti į į mokymo turinio standartų ir mokymo programų sąsajas, pereiti nuo standartų prie programos realizavimo logikos bei modernių ugdymo turinio valdymo modelių. Daugiausia dėmesio skiriama mokymo turinio/programų projektavimui standartų kontekste, mokymo tikslų formulavimo logika ir jų pasiekimui reikalingos medžiagos aprašymui. Praktinių užsiėmimų metu parengiamas mokymo programos projektas.

Besimokantieji supažins su įvairiomis sociologijos teorijomis ir jų taikymo galimybėmis gerinant socioedukacinių paslaugų vaikams ir jaunimui kokybę. Studentams bus sudaromos sąlygos analizuoti ugdymo kaip formalios socialinės sistemos ypatumus, jo įtaką individualiai ir socialinei pažangai, patekimo į formalaus ugdymo sistemą socialinius aspektus (lyčių, rasių, religijų, kultūrų, socialinės kilmės ir kt. atžvilgiais). Tobulinimas studentų gebėjimas vertinti vaikų ir jaunimo skirtingų socialinių grupių gyvenimo kokybę ir jų raišką bei numatyti švietimo ir socialinės politikos kaitos būtinybę bei socioedukacinių paslaugų plėtrą siekiant socialinio mobilumo.

Kursas skirtas psichologijos tyrimų metodologijos žinioms pagilinti ir tyrimo kompetencijoms ugdyti. Nagrinėjama tyrimo metodologijos samprata, atskleidžiama mokslinio tyrimo esmė, paskirtis bei uždaviniai. Analizuojami mokslinio tyrimo etapai, principai bei planavimas. Susipažįstama su kiekybinių ir kokybinių tyrimų .metodologija, atskleidžiamos jų filosofinės prielaidos. Nagrinėjami kokybinių tyrimų metodai, jų pasirinkimo sprendžiant mokslines problemas kriterijai, duomenų rinkimo ir analizės strategijos. Antroji kurso dalis skirta pagilinti statistinės duomenų analizės žinias bei įsisavinti daugiamatės statistinės analizės metodus.

Literatūros, mokslinių tyrimų ir norminių dokumentų analizės pagrindu studentams pristatoma neformaliojo vaikų ugdymo raida, analizuojamos neformaliojo vaikų fizinio ugdymo (NFU) organizavimo Lietuvoje bei Europoje teorinės ir prakseologinės dimensijos, atskleidžiama NFU reikšmė vaikui bei visuomenei. Dalyko struktūra ir dėstymo metodai įgalina ne tik supažindinti studentus su teorinėmis NFU idėjomis bet ir plėtoja kritinio mąstymo, komandinio darbo problemų sprendimo gebėjimus. Pratybų metu įtvirtinamos žinios apie NFU programų rengimo metodiką bei jų įgyvendinimo ypatumus. Parengiamas renginio projektas ir jis realizuojamas praktinėje veikloje.

Kurso tikslas – padėti studentams suvokti suaugusių socialinio-pedagoginio švietimo esmę, paskirtį, formas, metodus, dėsningumus. Kurso paskirtis – ugdyti požiūrį į šiuolaikinio, „aktyvaus“, neformalaus suaugusių švietimo plėtojimą (-si), kaip sąlygą socialinių-pedagoginių problemų sprendimui.

Kurso autorius Julija Melnikova

Kurso metu studentai įgis žinių apie ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinių gebėjimų raidos dėsningumus, taikomus metodus ir veiklos būdus. Susipažins su vaikų dainuojamojo balso ypatumais, vokalinių pratybų svarba ir specifika.Taip pat susipažins su senosiomis lietuvių pasakomis su dainuojamais intarpais, mokysis juos improvizuoti. Mokysis atskleisti lietuvių ir kitų tautų dainų vaikams grožį ir prasmingumą. Susipažins su įvairių tautų vaikų dainų ir muzikinių žaidimų pavyzdžiais, išmoks orientuotis repertuaro gausoje, mokysis atrinkti meniškai vertingiausius kūrinius. Mokysis meninės repertuaro interpretacijos, kūrybiškai taikant instrumentinius intarpus, rečitatyvą, individualų ir ansamblinį instrumentinį pritarimą. Gebės ugdyti vaikų kūrybiškumą, lavinti balsą, judesio koordinaciją,vaidybinius gebėjimus, ugdysis menines, kūrybiškumo, komunikacines, bendrakultūrines kompetencijas.

Kursas skirtas suteikti studentui specialių žinių apie olimpines vertybes sporte, jų vietą kultūroje. Kurso metu studentai supažindinami su Olimpine chartija, olimpizmo sąvoka, olimpizmo idėjomis ir jų atgaivinimu, Pjero de Kuberteno veikla. Aptariami olimpinio sąjūdžio, kilnaus elgesio (Fair Play) pagrindiniai idealai ir vertybės. Suteikiama žinių apie olimpinę simboliką, kilnų žaidimą ir jo sudėtines dalis. Analizuojamos Lietuvos, Europos ir kitų pasaulio šalių parengtos olimpinio ugdymo programos mokiniams. Nagrinėjamos olimpinio judėjimo Lietuvoje ir pasaulyje problemos.

Gebėjimas taikyti sportinės treniruotės planavimo teorines žinias sudarant trumpalaikius ir ilgalaikius fizinio ugdymo planus. Vykdyti fizinio ugdymo procesą, taikant įvairius mokymo metodus ir priemones, individualizuoti ugdymo turinį, kūrybiškai organizuoti fizinio ugdymo užsiėmimus.

Kurso autorius Genovaitė Avižonienė

Kūno kultūros psichologijos pagrindų kursas skirtas įgyti žinių apie žmogaus psichiką, kuri pasireiškia, formuojasi ir tobulėja specifinėmis kūno kultūros sąlygomis. Studentai supažindinami su pagrindinėmis psichologinio rengimo sritimis, nagrinėjama fizinio aktyvumo motyvacija, asmenybės formavimas kūno kultūros priemonėmis, sporte reikalingų savybių ugdymas, bendravimo, vadovavimo, dėmesio, konfliktų valdymo, pasitikėjimo savimi ir tikslų kėlimo įgūdžiai, emocinės sferos ir streso reguliavimo būdai. Susipažįstama su palankaus psichologinio klimato kūrimo specifika kūno kultūros pamokų metu, pateikiamos praktinės psichologinių įgūdžių lavinimo užduotys.

Dalykas skirtas studentus supažindinti su kūno kultūros ir sporto terminais, sąvokomis. Studentams suteikti žinių apie bendruosius fizinio ugdymo dėsningumus ir didaktinius fizinio ugdymo(si) principus. Ugdyti studentų gebėjimą sėkmingai organizuoti fizinio ugdymo procesą ir individualizuoti fizinio ugdymo turinį atsižvelgiant į mokinių poreikius, amžių ir fizinį pajėgumą.

Kurso autorius Rolandas Jančiauskas

Dalyko kursas skirtas supažindinti studentus su lengvosios atletikos istorija, rungtimis ir jų technika, mokymo ypatumais. Analizuojamos Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programas (2008) bei jų 10 priedas „Kūno kultūra“ (Lengvoji atletika) bei Vidurinio ugdymo bendrosios programos (2011), mokomasi parengti lengvosios atletikos pamokos planą – konspektą, formuluoti ugdymo(si) tikslus ir uždavinius, atrinkti metodus, tinkamus ugdymo(si) tikslams pasiekti, parengti įdomų bei mokiniams patrauklų, saugumo reikalavimus atitinkantį ugdymo turinį. Pratybų metu mokomasi atlikti lengvosios atletikos atskirų rungčių technikos veiksmus, pravesti lengvosios atletikos pamoką, teisėjauti lengvosios atletikos varžybose.

Pristatoma vadybos mokslo raida,  administravimo, vadybos, valdymo, vadovavimo esmė, analizuojami administracijos veiklos principai, organizacijos samprata ir jos valdymo struktūra, darbuotojų funkcijų pasiskirstymo reglamentavimas vadybos teorijoje bei nagrinėjami ikimokyklinių ugdymo įstaigų administravimo ir vadybos ypatumai. Analizuojami vadybinių funkcijų (planavimo, organizavimo, vadovavimo ir kontrolės) taikymo ypatumai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, vadovo savybės ir funkcijos, jų vaidmenys ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, atskleidžiami komandinio, projektinio darbo ypatumai. Mokomasi planuoti, vertinti ir numatyti tobulinimosi veiksnius savo profesinėje ir įstaigos veikloje.

Tai pasirenkamas dalykas, kurio metu ugdoma tarpkultūrinė kompetencija. Integruojant teorinius ir praktinius užsiėmimus studentai supažindinami su tarpkultūrinės kompetencijos sampratą; su tarpkultūrinės kompetencijos struktūra; gilinamos tarpkultūrinės žinios, kurios padės analizuoti savo patirtį, giliau pažvelgti į save, brandinti save kaip asmenybę, mokytis efektyviai bendrauti tarpkultūrinėse situacijose, toleruoti kitus daugiakultūrinėje visuomenėje, analizuoti ir adekvačiai suprasti skirtingus kultūrinius kontekstus, interpretuoti kitos kultūros įvykius ir susieti tai su savo kultūros įvykiais, atpažinti ir paaiškinti nesusipratimų sritis, mokytis spręsti ir išvengti konfliktų.

Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 ()