Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 ()

Šio kurso metu studentai bus supažindinami su karjeros samprata, pedagogo karjeros ypatumais. Kurso metu bus nagrinėjami aktualūs pedagogo karjerą reglamentuojantys dokumentai, analizuojama pedagogų veikla ir jos tobulinimo galimybės. Studentai bus supažindinami su pašaukimo, saviugdos, kūrybiškumo reikšme ir įtaka pedagogo karjeros raidai; apžvelgiama nuolatinio mokymosi reikšmė bei pedagogo karjeros galimybės ES.

Magistrantai skatinami suvokti duomenų rinkimo ir analizės reikšmę švietimo vadybos tyrimuose. Duomenų rinkimo metodų kompetencijų tobulinimas pradedamas nuo susipažinimo su bendraisiais duomenų rinkimo metodų ypatumais, gilinamasi į pagrindinių duomenų rinkimo metodų technologines detales. Duomenų analizės kompetencijų tobulinimas pradedamas nuo statistinių analizės metodų arsenalo padidinimo. Kokybinių duomenų analizės kompetencijos praturtinamos kontentinės analizės metodo įsisavinimu. Pabaigoje magistrantų dėmesys yra sutelkiamas į kryptingą tyrimo projektavimą, apimantį duomenų rinkimo ir analizės pagrindimą, ir tyrimo ataskaitos parengimą bei pristatymą.

Kursas skirtas atskleisti karjeros konsultanto veiklos organizacijoje kryptis ir funkcijas. Studentai supažindinami su šiuolaikinės organizacijos funkcionavimo ir vystymosi principais, žmogiškųjų išteklių vadybos psichologiniais aspektais. Analizuojami darbuotojų mokymo ir karjeros planavimo, darbuotojų ugdymo sistemos organizacijoje klausimai ir jų įtaka karjerai. Aptariama organizacijoje vykstančių socialinių procesų įtaka individualaus darbuotojo karjerai. Studentai supažindinami su etiniais ir teisiniais konsultavimo karjerai organizacijoje aspektais.

Realizuojant dalyko programą atskleidžiami žmogaus raidos dėsningumai vaikystėje. Nagrinėjami kognityvinės raidos, bendravimo (su suaugusiais ir bendraamžiais) kaitos ypatumai, plačiai aptariamas psichologinis vaikų pasirengimas mokyklai ir su tuo susijusi adaptacija mokykloje. Analizuojamos asmenybės savimonės raidos ypatybės bei veiksniai. Praktiniuose užsiėmimuose studentai supažindinami su pagrindiniais psichologijos tyrimo metodais, praktiškai mokosi naudoti elementarias pažinimo funkcijų ir asmenybės savybių įvertinimo metodikas, tvarkyti duomenis, aprašyti tyrimą ir gautus rezultatus.

Šio kurso metu supažindinama su savasties sampratos pradininko W.James mintimis, pristatomos ego, savasties ir tapatumo koncepcijos psichoanalitinėje, fenomenologinėje ir socialinių psichologijos krypčių paradigmose. Analizuojama su asmenybės Aš siejamų sąvokų psichologijoje problematika. Aptariami asmenybės savasties formavimosi ir raidos ypatumai. Aptariamos savasties raidos kliūtys ir priežastys, stabdančios bei iškreipiančios sveikos asmenybės formavimąsi.

Kursą parengė Žieda Mažeikaitė-Gylienė

Kursas skirtas supažindinti studentus su individo elgesio, mąstymo ir emocijų socialinėse situacijose ypatumais. Analizuojami socialinio suvokimo aspektai, nuostatų formavimosi ir keitimo mechanizmai, išankstinių nusistatymų ir diskriminacijos priežastys. Aptariamos agresijos teorijos. Nagrinėjami pagalbos elgesio, tarpasmeninio patrauklumo, užduočių atlikimo grupėje psichologiniai mechanizmai. Aptariama Aš-vaizdo įtaka individo elgesiui socialinėse situacijose. Analizuojami procesai, vykstantys grupėje.

Kurso tikslas – supažindinti studentus su konflikto psichologijos problematika ir pagrindiniais principais. Apžvelgiamos filosofinė-sociologinė bei psichologinė konfliktų tyrimų tradicijos, šiuolaikinės konfliktų tyrimo tendencijos. Atskleidžiama konflikto esmė, jo struktūrinės bei dinaminės charakteristikos, konfliktų atsiradimo sąlygos ir priežastys, teigiamos ir neigiamos konfliktų funkcijos. Nagrinėjami vidiniai asmenybės konfliktai, tarpasmeniniai ir tarpgrupiniai konfliktai bei jų pasireiškimo formos ir galimi sprendimo būdai. Aptariami derybų ir tarpininkavimo procesai bei jų principai. Susipažįstama su konfliktų sprendimo ir valdymo praktika. Kurso metu lavinamos kompetencijos, įgalinančios taikyti konflikto psichologijos principus konkrečių konfliktų sprendimui.

Sandas skiriamas mąstymo ir kalbėjimo studijoms. Studentai supažindinami su šių psichinių procesų tyrimų istorija bei tyrimo metodais. Aptariamos mąstymo sampratos, atskleidžiamas logikos ir psichologijos santykis tiriant mąstymą, nagrinėjamas mąstymo ir kalbos ryšys žmogaus pažinimo veikloje. Išsamiau nagrinėjami loginiai samprotavimai, sprendimo priėmimas bei uždavinių sprendimo procesas, kūrybinis mąstymas. Atskleidžiami kalbėjimo procesų dėsningumai, kalbos vartojimo psichologiniai mechanizmai. Susipažįstama su psichologiniais skaitymo ir rašymo aspektais. Aptariami kalbos išmokimo ir raidos klausimai, antros kalbos išmokimo dėsningumai.

Sandas skiriamas mąstymo ir kalbėjimo studijoms. Studentai supažindinami su šių psichinių procesų tyrimų istorija bei tyrimo metodais. Aptariamos mąstymo sampratos, atskleidžiamas logikos ir psichologijos santykis tiriant mąstymą, nagrinėjamas mąstymo ir kalbos ryšys žmogaus pažinimo veikloje. Išsamiau nagrinėjami loginiai samprotavimai, sprendimo priėmimas bei uždavinių sprendimo procesas, kūrybinis mąstymas. Atskleidžiami kalbėjimo procesų dėsningumai, kalbos vartojimo psichologiniai mechanizmai. Susipažįstama su psichologiniais skaitymo ir rašymo aspektais. Aptariami kalbos išmokimo ir raidos klausimai, antros kalbos išmokimo dėsningumai.

Studentai supažindinami su šiuolaikinės psichologijos ištakomis filosofijoje ir gamtos moksluose. Aptariamos psichologijos, kaip savarankiško mokslo susiformavimo prielaidos. Nagrinėjama W.Wundto psichologijos programa. Analizuojamos pagrindinės psichologijos kryptys ir mokyklos: struktūralizmas ir funkcionalizmas, biheviorizmas, geštaltpsichologija, psichoanalizė, humanistinė bei egzistencinė psichologija, kognityvinė psichologija. Atskleidžiamos jų sąsajos bei raidos istorija. Aptariami veiksniai, darantys įtaką psichologijos vystymuisi. Apžvelgiama taikomosios psichologijos raida. Studentai supažindinami su Lietuvos psichologijos ypatumais. Aptariamos psichologijos raidos perspektyvos.

Kursas skirtas supažindinti studentus su psichologijos idėjų ir metodų raida, psichologinių koncepcijų atsiradimo prielaidomis, padėti studijuojantiems susidaryti savo požiūrį į psichologiją, susisteminti jau turimas žinias iš įvairių psichologijos sričių.

Magistrantai susipažįsta su švietimo organizacijų elgsenos teorijomis, darbuotojų motyvavimo klausimais, analizuojami vadovavimo modeliai, stiliai ir jų taikymo galimybės; išnagrinėjama vidinė ir išorinė organizacijų aplinką, atskleidžiami švietimo organizacijų kultūros ypatumus, jos formavimo galimybes ir vadovo vaidmuo šiame procese, mokomasi kurti darbuotojų pažinimo ir motyvavimo sistemas, ugdomi gebėjimai pasirinkti ir taikyti efektyvius organizacinės elgsenos modifikavimo modelius, spręsti problemas, kritiškai sistemiškai mąstyti.

Studijų metu magistrantai susipažįsta su socialinių organizacijų elgsenos teorijomis, gilinasi į įvairius darbuotojų motyvavimo klausimus, aptariami komunikaciniai procesai socialinėse organizacijose, analizuojami vadovavimo modeliai, stiliai ir aptariamos jų taikymo galimybės; išnagrinėjama vidinė ir išorinė organizacijų aplinką, atskleidžiami socialinių organizacijų kultūros ypatumus, jos formavimo galimybes ir vadovo vaidmuo šiame procese, mokomasi kurti darbuotojų pažinimo ir motyvavimo sistemas, ugdomi gebėjimai pasirinkti ir taikyti efektyvius organizacinės elgsenos modifikavimo modelius, spręsti problemas, kritiškai sistemiškai mąstyti.

Kurso autorius Julija Melnikova

Susipažįsta su bendrosios vadybos teorijomis, jų taikymu socialinių institucijų vadyboje, gilinamasi į pagrindinių vadybos funkcijų realizavimo galimybes, aptariami darbuotojų motyvavimo klausimai, komunikaciniai procesai socialinėse organizacijose, analizuojami vadovavimo modeliai, stiliai ir jų taikymo galimybės; išnagrinėjama vidinė ir išorinė socialinių institucijų organizacijų aplinka, atskleidžiami socialinių institucijų kultūros ypatumuai, jos formavimo galimybės ir vadovo vaidmuo šiame procese, mokomasi kurti darbuotojų pažinimo ir motyvavimo sistemas, ugdomi gebėjimai taikyti efektyvius organizacinės elgsenos modifikavimo modelius, spręsti problemas, kritiškai sistemiškai mąstyti.

Kurso autorius Julija Melnikova

Magistrantai supažindinami su švietimo lyderystės samprata. Ypatingas dėmesys skiriamas švietimo lyderystės lygmenų nagrinėjimui. Atskleidžiama įvairių lygmenų švietimo lyderystės reikšmė. Detaliai gilinamasi į psichologinius lyderystės reiškinio aspektus: lyderystės teorijas, asmenybinius parametrus, stilius. Kurso pabaigoje nagrinėjami lyderystės ugdymo stiliai ir analizuojami švietimo lyderystės praktiniai aspektai bei tobulinimo perspektyvos.

Kurso autorius Julija Melnikova

Magistrantai susipažįsta su vadybos funkcijomis (planavimo, organizavimo, vadovavimo, kontrolės) ir jų atlikimo ypatumais švietimo organizacijose. Gilinasi į švietimo organizacijose vykdomo planavimo esmę ir technologijas, sprendimo priėmimo strategijas, švietimo įstaigų kaip organizacijų struktūrą ir šios struktūros funkcionavimą, švietimo organizacijų pokyčių ir žmonių išteklių valdymą, pedagoginio ir kito personalo motyvavimo teorijas ir jų praktinį pritaikymą švietimo organizacijose, lyderiavimo fenomeną ir jo raišką švietimo sistemoje, komandinio darbo esmę ir jo ypatumus švietimo organizacijose, švietimo organizacijose vykstančių konfliktų valdymą, švietimo kokybės vadybą.

Kurso autorius Julija Melnikova

Magistrantai nagrinėja socialinės pedagoginės diagnostikos esmę ir paskirtį, diagnostinio proceso sampratą, literatūros apžvalgos reikšmę diagnostiniame procese, gilinasi į socialinio pedagoginio diagnozavimo problemas ir jų formulavimo ypatumus, mokosi identifikuoti diagnostinius kintamuosius, konstruoti diagnostines hipotezes. Magistrantai mokosi konstruoti diagnostinio tyrimo dizainą, diagnostinio tyrimo imtį, pasirinkti duomenų rinkimo metodus, užtikrinti diagnostikos validumą ir patikimumą, etiką, atlikti kokybinių ir kiekybinių duomenų analizę, parengti diagnostinio tyrimo ataskaitą.

Analizuojama lyderystės reiškinio teorinė ir metodologinė reikšmė. Gilinamasi į lyderystės teorijas ir teorinius modelius. Apibūdinama pasidalytosios lyderystės paradigma bei jos reikšmė socialinio pedagogo veiklai. Projektuojama socilainio pedagogo lyderystės kompetencija. Apibūdinami socialinio pedagogo - lyderio veiklos sritys, funkcijos. Apibrėžiami socialinės pedagoginės lyderystės principai sparčiai besikeičiančioje aplinkoje. Formuojamos vertybinės ir etinės socialinės pedagoginės lyderystės nuostatos.

Kurso autorius Julija Melnikova

Studentai mokosi numatyti įvairaus lygio švietimą bendruomenėje. Išskiriamos teritorinės bendruomenės centro kaip neformalios socialinio ugdymo sistemos galimybės, apibrėžiant jo veiklos specifines sritis. Tobulinamas studentų gebėjimas analizuoti teritorinės bendruomenės veiklos strategijas, sprendžiant rizikos grupių ugdytinių socialinės adaptacijos, integracijos bei bendruomenės narių ugdymo problemas. Daug dėmesio skiriama ugdymo institucijos ir socialinių partnerių bendruomenėje (nevyriausybinės organizacijos, vaikų klubai, laisvalaikio centrai, pagalbos tarnybos, bažnyčia, policija ir kt. ) integracinių ryšių ir partnerystės tinklo kūrimo nagrinėjimui.

Kurso metu besimokantieji plėtos žinias apie žmonių migraciją sąlygojančius veiksnius, problemas, ugdysis gebėjimą kritiškai vertinti migracijos teorijas, jas taikyti vykdant socioedukacinį darbą su migrantų vaikais ir jų šeimomis, analizuos Europos Sąjungos ir Lietuvos mingrantų integracijos politiką, pilietinio aktyvumo, emigrantų įtraukimo į švietimo sistemą, darbo rinką strategijas. Studentai kūrybiškai taikydami įgytas žinias modeliuos socioedukacinio darbo su migrantais šeimoje, ugdymo institucijoje ir bendruomenėje programas, skirtas migrantų socialinės integracijos ir tarpkultūrinio ugdymo optimizavimui visuomenėje.

Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 ()