Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 ()

Kurse analizuojama medijų etika kaip taikomoji medijų filosofijos disciplina. Aptariamos etinės teorijos: konsekvencionalistinė, deontologinė ir reliatyvistinė, tiriant medijas kaip klasikinių etinių teorijų objektą. Tiriant moralinių ir etinių problemų sklaidą elektroninėse-skaitmeninėse medijose, akcentuojama moralinė medijų kūrėjo, dalyvio ir vartotojo atsakomybė. Pateikiami autorių, informatikos, sutarčių teisės pagrindai, verslo ir žurnalistinės etikos principai bei parodoma jų įtaka medijų etikai. Pristatoma etikos teorijų ir kodeksų sklaida medijose, pabrėžiamas poveikis visuomenei.

Kurso metu analizuojama religingumo raida bei religijos įtaka įvairiais asmenybės gyvenimo tarpsniais, remiantis teologijos bei religijos psichologijos teorijomis. Aptariama vaiko ir paauglio religingumo specifika, ją įtakojantys veiksniai; jaunimo religingumo ypatumai, religinio tikėjimo reikšmė ir jo bruožai suaugusiųjų bei senų žmonių gyvenime; analizuojamos pagyvenusių žmonių dvasingumo išraiškos; aptariami įvairūs pasąmoniniai Dievo įvaizdžiai: negatyvūs, kurie, kaip esminės nuostatos, gali daryti lemiamą įtaką žmogaus gyvenimui, kelti baimes, kaltės jausmus ir pan. bei pozityvūs, įgalinantys teigiamiems gyvenimo ir brandesnio religingumo pokyčiams.

Modulis supažindina studentus su kultūros paveldo samprata šalies ir Europiniame kontekste, atskleidžiamas kultūros paveldo vaidmuo ir perspektyvos vystant šalies, regiono, miesto kultūrines, socialines ir ekonomines galimybes, suteikiama tarpdisciplininių žinių ir praktinių įgūdžių vertinant kultūros paveldo objektų savitumą, vykdant organizacijų valdymo, projektinę ir mokslinių tyrimų veiklas kultūrinio turizmo srityse.
Kurso tikslas — suteikti studentams bazinių teorinių ir praktinių žinių apie kultūros turizmo vadybos aspektus. Kurse analizuojamos kultūrinio turizmo sąsajos su kultūros paveldu, kultūrinio turizmo socialinis, kultūrinis, politinis ir ekonominis poveikiai. Studentai supažindinami su kultūrinio turizmo planavimo, organizavimo ir kontrolės aspektais, turizmo organizacine infrastruktūra, turizmo vartotojų poreikiais, kultūrinio turizmo objektais, jų vadyba ir interpretacija. Kurse pristatomos kultūrinio turizmo tendencijos šalyje, Baltijos šalių regione ir Europoje.
Kurso programa siekia parodyti istorijos disciplinos taikymo galimybes, integruoti istorijos bei kitų sričių patirtį į bendrą visumą, derinant teorinius dalykus ir praktinius kursus, atskleidžiant studijuojantiems veiklos tarpdiscipliniškumą ir daugiaperspektyvumą, paveldosaugos kaip „taikomosios istorijos“ konceptą.

Aptariami svarbiausi fonetiniai, morfologiniai ir leksikos kitimai, atskyrę baltų ir germanų kalbas nuo indoeuropiečių prokalbės. Analizuojami baltų ir germanų kalbų leksiniai ir morfologiniai bendrumai, ekskliuzyvinės baltų ir germanų izoglosos, vienos ir kitos kalbų grupės skoliniai. Mokoma naudotis lyginamuoju istoriniu kalbų tyrimo metodu bei vidinės rekonstrukcijos metodais. Pratybų metu gretinami etimologiniai pavyzdžiai, skaitomi ir analizuojami senieji kalbos paminklai. Ugdomi gebėjimai tirti ir vertinti kalbos paveldą socialiniame ir geokultūriniame kontekste.

Įsisavinamos žinios kada, kur ir kaip atsirado filosofija; kokios mąstymo paradigmos dominavo tuo ar kitu jos raidos laikotarpiu, kaip ir kodėl jos keitėsi; kas buvo tie mąstytojai, kurie nulėmė jos raidą, kada ir kur jie gyveno ir dirbo. Baigę šį kursą studentai įgyja kritinio mąstymo gebėjimus, išmoksta kvalifikuotai nagrinėti filosofijos klausimus, įpranta korektiškai diskutuoti filosofijos, religijos, ideologijos bei dorovės temomis.

Lietuvos filosofijos istorija. Pagrindiniai XX a. ir XXI a. filosofai. A. Maceinos, J. Girniaus raštai, jų religijos filosofija. A. Šliogerio būties filosofija. A. Sverdiolo hermeneutinė filosofija. L. Donskio civilizacijų teorija. G. Mažekio ir A. Jokubaičio politinė filosofija. R. Plečkaičio tolerancijos filosofija.

Įsisavinamos žinios kada ir kaip senovės graikų kultūroje atsirado filosofija; kokios mąstymo paradigmos dominavo tuo ar kitu jos raidos laikotarpiu, kaip ir kodėl jos keitėsi.

Įsisavinamos žinios kaip, kada ir kokioje kultūroje atsirado naujųjų amžių filosofija; kokios mąstymo paradigmos dominavo tuo ar kitu jos raidos laikotarpiu, kaip ir kodėl jos keitėsi; kas buvo tie mąstytojai, kurie nulėmė jos raidą, ir kokiomis idėjų sklaidos priemonėmis naudojosi. Baigę šį kursą studentai įgyja kritinio mąstymo gebėjimus, išmoksta kvalifikuotai nagrinėti filosofijos klausimus, įpranta korektiškai diskutuoti filosofijos, religijos, ideologijos bei dorovės temomis.

Įsisavinamos žinios kada, kur ir kaip atsirado bioetika, kokius raidos etapus ji praėjo; kokie jos santykiai su filosofija, etika ir medicina.

Religijų simbolika ir jų reikšmė kultūroje. Civilizacinės takoskyros ir civilizaciniai konfliktai dėl religinių skirtumų. Islamo ir krikščionybės kultūriniai ir politiniai skirtumai. Religinis fanatizmas ir terorizmas. Individo samprata ir jo/jos vieta holistinėje religinėje ideologijoje. Protestantiškosios ir katalikiškosios darbo kultūros skirtumai ir panašumai. Kunigų seminarija kaip savita subkultūra.

Anglų kalbos istorijos kursas skirtas studijuoti senąją ir vidurinių amžių bei ankstyvąją šiuolaikinę anglų kalbą. Šie etapai nagrinėjami gilinantis į svarbiausius lingvistinius kitimus, įvykusius šiais laikotarpiais bei juos lėmusias visuomenines ir socialines sąlygas. Analizuojama atskirų kalbos dalių morfologinių kategorijų raida, pagrindinės balsių bei priebalsių kitimo kryptys, anglų kalbos žodyno formavimasis. Praktinių užsiėmimų metu vartojant istorinės lingvistikos sąvokas analizuojami įvairių laikotarpių rašytinių šaltinių pavyzdžiai, gilinamasi į šių pavyzdžių (žodžių bei tekstų) leksinius bei gramatinius ypatumus, atliekama jų analizė, nustatomas tarpusavio ryšys.

Studijų dalykas "Vertimo teorija" yra teorinis dalykas, skirtas teoriniam įvadui į vertimo klausimus. Kurso metu studentai supažindinami su vertimo teorijos ir istorijos raida pasaulyje ir Lietuvoje, pagrindinėmis vertimo teorijos kryptymis, šiuolaikinės vertimo teorijos tendencijomis. Studentai nagrinėja vertimo procesą bei vertimo modelius, reikšmės ir prasmės skirtumą, reikšmės tipus, ekvivalentiškumą, variantinius ir kontekstinius atitikmenis, vertimo transformacijas. Vertimo mokslas pristatomas kaip tarpdisciplininis reiškinys, akcentuojama vertėjo kaip kultūros ir kalbų žinovo svarba vertime.

Kurso tikslas – suteikti žinių apie baltų kilmę, religiją, kalbas, išryškinti lietuvių kalbos ir tautos vietą baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų ir tautų kontekste. Aptariama baltų kalbotyros ir mitologijos problematika: objektas, ryšys su kitais mokslais, šaltiniai, tyrinėtojai, tyrimo metodai ir istorija. Atskleidžiami pagrindiniai atskirų baltų genčių istorijos ir kalbos bruožai. Nagrinėjama mitinė baltų pasaulio sandaros, laiko, erdvės samprata. Apibūdinami pagrindiniai baltų mitologijos sluoksniai, ryškiausios religinės reformos, baltų šventvietės, panteonas, ritualai ir šventės, senosios religijos ir mitologijos reliktai XIX–XX a. žemdirbiško kalendoriaus ir šeimos šventėse.

Praktinis kursas yra skirtas ugdyti studentų gebėjimą versti įvairaus pobūdžio tekstus. Kurso metu verčiami, analizuojami ir gretinami originalūs tekstai su jų vertimų variantais. Ugdomi gebėjimai nustatyti vertimo problemas bei jas tinkamai spręsti.

Suteikiama bendrųjų žinių apie Europos ir Amerikos struktūrinės lingvistikos teorijas ir principus, pabrėžiamos jų bendrybės bei skirtumai. Išsamiai studijuojamos Prahos mokyklos teorijos, funkcionalizmas, transformacinė-generatyvinė gramatika, Chomskio generatyvizmas, tagmemika, stratifikacinė gramatika, psicholingvistikos bei sociolingvistikos sąvokos ir terminai, lingvistinė sintaksė, turinio gramatika, teksto lingvistika, pragmatikos teorijos, kognityvinės lingvistikos tendencijos ir dirbtinio intelekto taikymas lingvistikoje. Įgyta lingvistinė kompetencija yra reikalinga kursinių bei baigiamojo bakalauro darbo rašymui ir gynimui.

Suteikiama bendrųjų žinių apie Europos ir Amerikos struktūrinės lingvistikos teorijas ir principus, pabrėžiamos jų bendrybės bei skirtumai. Išsamiai studijuojamos Prahos mokyklos teorijos, funkcionalizmas, transformacinė-generatyvinė gramatika, Chomskio generatyvizmas, tagmemika, stratifikacinė gramatika, psicholingvistikos bei sociolingvistikos sąvokos ir terminai, lingvistinė sintaksė, turinio gramatika, teksto lingvistika, pragmatikos teorijos, kognityvinės lingvistikos tendencijos ir dirbtinio intelekto taikymas lingvistikoje. Įgyta lingvistinė kompetencija yra reikalinga kursinių bei baigiamojo bakalauro darbo rašymui ir gynimui.

Kursas skirtas kalbos kilmės, raidos, struktūros studijoms. Analizuojami kalbotyros uždaviniai ir ryšiai su kitais mokslais, kalbos struktūros lygmenys ir juos tiriančios kalbotyros šakos, fonetika, fonologija, morfologija: žodžio morfeminė ir darybinė analizė. Studentai supažindinami su sintaksės, semantikos tyrimo ypatumais, aptariamas sakinys ir jo požymiai, aktualioji sakinio skaida, semantinė žodyno klasifikacija, raštas, jo raida, dabartiniai tipai. Pristatomos pasaulio kalbos, genealoginė ir tipologinė klasifikacijos, sinchroninis ir diachroninis kalbos tyrimas.

Praktinis studijų dalykas yra skirtas ugdyti studentų gebėjimą versti įvairaus pobūdžio tekstus iš / į anglų kalbą. Studentai supažindinami su vertimo vieneto, ekvivalentiškumo ir neekvivalentiškumo sąvokomis. Verčiami, analizuojami ir gretinami originalūs tekstai su jų vertimų variantais. Ugdomi gebėjimai nustatyti vertimo problemas bei tinkamai jas spręsti.

Šis kursas yra Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros realizuojamos Baltijos šalių istorijos magistrantūros programos dalis. Kiti privalomi šios programos kursai yra „Kultūrinė antropologija“(5,00 kr.), „Baltijos regionas Rusijos tautinėje politikoje XIX a.“(5,00 kr.), „Visuomenė ir konfesiniai procesai LDK XV- XVI a.“(5,00 kr.), „Nacionalizmas ir moderni visuomenė Vidurio Rytų Europoje bei Baltijos regionuose XIX- XXI a. pradžioje“(5, 00 kr.), „Rytų ir Vakarų Prūsijos istorijos problemos XVI-XX a.“ (4,00 kr.), „Lietuvių ir vokiečių santykiai XIX- XX a.“ (4,00 kr.). Koreliacija tarp šių kursų magistrantūros programoje realizuojama tyrinėjant istorinius procesus tuose pačiuose regionuose (Vidurio Rytų Europa, Baltijos regionas, LDK, Žemaitija, Rytų Prūsija) arba panašius istorinius socialinius kultūrinius procesus Europoje (nacionalizmas, modernizacija etc.).
Šis kursas yra istorijos magistro studijų specialaus lavinimo dalykas siekiantis išanalizuoti žydų tautos raidą Vidurio Rytų Europoje ir Baltijos šalyse nuo atsikėlimo iki mūsų dienų ne tik istoriniame, net ir plačiame religiniame, politiniame, visuomeniniame, ekonominiame ir socialiniame kontekste.

Kurso tikslas — analizuoti ir lyginti nacionalizmo (tautinių sąjūdžių) raidos, jos poveikio Vidurio Rytų Europos bei Baltijos regionų modernių visuomenių formavimuisi bei raiškai XIX–XXI a. pradžioje problematiką, išryškinant minėtų regionų modernių visuomenių transformacijų ypatumus, tų ypatumų priežastis bei bendrumus, juos tipologizuojant tam, kad būtų raiškiau suvokiamos besiplečiančios Europos Sąjungos tapatybės formavimosi problemos.

Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 ()