Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 ()

Magistrantai susipažįsta su vadybos funkcijomis (planavimo, organizavimo, vadovavimo, kontrolės) ir jų atlikimo ypatumais švietimo organizacijose. Gilinasi į švietimo organizacijose vykdomo planavimo esmę ir technologijas, sprendimo priėmimo strategijas, švietimo įstaigų kaip organizacijų struktūrą ir šios struktūros funkcionavimą, švietimo organizacijų pokyčių ir žmonių išteklių valdymą, pedagoginio ir kito personalo motyvavimo teorijas ir jų praktinį pritaikymą švietimo organizacijose, lyderiavimo fenomeną ir jo raišką švietimo sistemoje, komandinio darbo esmę ir jo ypatumus švietimo organizacijose, švietimo organizacijose vykstančių konfliktų valdymą, švietimo kokybės vadybą.

Kurso autorius Julija Melnikova

Magistrantai nagrinėja socialinės pedagoginės diagnostikos esmę ir paskirtį, diagnostinio proceso sampratą, literatūros apžvalgos reikšmę diagnostiniame procese, gilinasi į socialinio pedagoginio diagnozavimo problemas ir jų formulavimo ypatumus, mokosi identifikuoti diagnostinius kintamuosius, konstruoti diagnostines hipotezes. Magistrantai mokosi konstruoti diagnostinio tyrimo dizainą, diagnostinio tyrimo imtį, pasirinkti duomenų rinkimo metodus, užtikrinti diagnostikos validumą ir patikimumą, etiką, atlikti kokybinių ir kiekybinių duomenų analizę, parengti diagnostinio tyrimo ataskaitą.

Analizuojama lyderystės reiškinio teorinė ir metodologinė reikšmė. Gilinamasi į lyderystės teorijas ir teorinius modelius. Apibūdinama pasidalytosios lyderystės paradigma bei jos reikšmė socialinio pedagogo veiklai. Projektuojama socilainio pedagogo lyderystės kompetencija. Apibūdinami socialinio pedagogo - lyderio veiklos sritys, funkcijos. Apibrėžiami socialinės pedagoginės lyderystės principai sparčiai besikeičiančioje aplinkoje. Formuojamos vertybinės ir etinės socialinės pedagoginės lyderystės nuostatos.

Kurso autorius Julija Melnikova

Studentai mokosi numatyti įvairaus lygio švietimą bendruomenėje. Išskiriamos teritorinės bendruomenės centro kaip neformalios socialinio ugdymo sistemos galimybės, apibrėžiant jo veiklos specifines sritis. Tobulinamas studentų gebėjimas analizuoti teritorinės bendruomenės veiklos strategijas, sprendžiant rizikos grupių ugdytinių socialinės adaptacijos, integracijos bei bendruomenės narių ugdymo problemas. Daug dėmesio skiriama ugdymo institucijos ir socialinių partnerių bendruomenėje (nevyriausybinės organizacijos, vaikų klubai, laisvalaikio centrai, pagalbos tarnybos, bažnyčia, policija ir kt. ) integracinių ryšių ir partnerystės tinklo kūrimo nagrinėjimui.

Kurso metu besimokantieji plėtos žinias apie žmonių migraciją sąlygojančius veiksnius, problemas, ugdysis gebėjimą kritiškai vertinti migracijos teorijas, jas taikyti vykdant socioedukacinį darbą su migrantų vaikais ir jų šeimomis, analizuos Europos Sąjungos ir Lietuvos mingrantų integracijos politiką, pilietinio aktyvumo, emigrantų įtraukimo į švietimo sistemą, darbo rinką strategijas. Studentai kūrybiškai taikydami įgytas žinias modeliuos socioedukacinio darbo su migrantais šeimoje, ugdymo institucijoje ir bendruomenėje programas, skirtas migrantų socialinės integracijos ir tarpkultūrinio ugdymo optimizavimui visuomenėje.

Kurse analizuojami socialinio konsultavimo metodologiniai pagrindai, metodai, sąlygos. Išsamiai aptariamos sėkmingo individo socialinio, pedagoginio konsultavimo prielaidos, socialinių nuostatų formavimo ypatumai įvairiais amžiaus tarpsniais. Studentai tobulina pedagogines, socialines, tyrimines kompetencijas, laiduojančias vaikų socialinio ugdymo valdymo ir pozityvios socializacijos optimizavimo technologijų pažinimą bei taikymą, savarankiškai vykdant socialinę pedagoginę veiklą.

Studentai ugdys gebėjimus projektuoti ir valdyti vaikų gerovės programas ir projektus, skirtus rizikos grupių, neįgaliųjų ir kt. asmenų socialinės integracijos optimizavimui ir vaikų pozityvios socializacijos proceso valdymui; analizuos socialines pedagogines strategijas, nukreiptas į vaikų socializacijos proceso normalizavimą per sveikatos, socialines, švietimo programas bei gilins vaikų socialinės gerovės programu rengimo metodologinius pagrindus socialinės pedagogikos ir socialinio darbo kontekste, jų realizavimo strategijas, inicijuoti jų įgyvendinimą nacionaliniu, regioniniu, instituciniu lygiu. Ugdomas studentų gebėjimas diagnozuoti vaikų poreikius, kurti koreguojancias programas.

Gebės plėtoti socialinio ugdymo teorijos žinias kaip integralaus mokslo teorinių (filosofinių, psichologinių, sociologinių) pamatų suvokimą, reikalingas socialinių pedagoginių problemų supratimui. Gebės panaudoti naujausias socialinio ugdymo teorijos žinias analizuojant vaikų socialinio ugdymo reiškinius ir jų valdymo šalyje aktualijas. Gebės analizuoti ir modeliuoti pozityvios socializacijos optimizavimo strategijas šalies socialinio ugdymo sistemos kontekste.

Analizuojama lyderystės reiškinio teorinė ir metodologinė reikšmė. Gilinamasi į lyderystės teorijas ir teorinius modelius. Apibūdinama pasidalytosios lyderystės paradigma bei jos reikšmė socialinio pedagogo veiklai. Projektuojama socilainio pedagogo lyderystės kompetencija. Apibūdinami socialinio pedagogo - lyderio veiklos sritys, funkcijos. Apibrėžiami socialinės pedagoginės lyderystės principai sparčiai besikeičiančioje aplinkoje. Formuojamos vertybinės ir etinės socialinės pedagoginės lyderystės nuostatos.

Kurso autorius Julija Melnikova

Kurso tikslas - padėti magistrantams įsisavinti konsultavimo psichologijos tyrimo metodus ir ugdyti kompetencijas, reikalingas siekiant kokybiškai atlikti mokslinį tyrimą. Išklausę šį kursą, magistrantai žinos kiekybinių ir kokybinių tyrimų filosofines prielaidas, išmanys pagrindinius kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus, supras šių metodų derinimo ypatumus, žinos, supras ir gebės taikyti daugiamatės statistinės analizės metodus, gebės planuoti ir atlikti mokslinį tyrimą, pasirinkti tyrimo problemą atitinkančius tyrimo metodus, interpretuoti ir pristatyti tyrimo rezultatus, analizuoti mokslinio tyrimo procesą etiniu požiūriu, supras mokslo vaidmenį psichologiniame konsultavime.

Kurso metu analizuojami veiksniai, darantys įtaką socializacijos aukų atsiradimui ir viktimizacijos proceso tęstinumui. Nagrinėjama vaikų aukų grupių situacija, jos diagnozavimo metodai bei koregavimo strategijos. Studentai mokomi tirti vaikų grupių viktimiškumą skatinančius faktorius, pagrindžiant socialinio pedagogo efektyviausius veiklos modelius prevencijos srityje. Analizuojama vaiko kaip asmenybės galimybių nuvertinimo situacijos ugdymo praktikoje. Ugdomas gebėjimas kūrybiškai taikyti socialinių pedagogų veiklos inovatyvias strategijas, teikiant pagalbą įvairioms vaikų viktimogeninėms grupėms, skatinant studentus ieškoti įvairesnių ugdymo proceso humanizavimo būdų.

Kursas skirtas psichologijos tyrimų metodologijos žinioms bei supratimui pagilinti ir tyrimo kompetencijoms ugdyti. Išklausę šį kursą, magistrantai žinos kiekybinių ir kokybinių tyrimų filosofines prielaidas, išmanys pagrindinius kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus, žinos, supras ir gebės taikyti daugiamatės statistinės analizės metodus, gebės planuoti ir atlikti mokslinį tyrimą, pasirinkti tyrimo problemą atitinkančius tyrimo metodus, gebės interpretuoti ir pristatyti tyrimo rezultatus, analizuoti mokslinio tyrimo procesą etiniu požiūriu, žinos ir supras, kaip kurti prevencijos ir korekcijos bei psichologinio švietimo programas, remiantis tyrimų rezultatais.

Studentai mokosi numatyti įvairaus lygio švietimą bendruomenėje. Išskiriamos teritorinės bendruomenės centro kaip neformalios socialinio ugdymo sistemos galimybės, apibrėžiant jo veiklos specifines sritis. Tobulinamas studentų gebėjimas analizuoti teritorinės bendruomenės veiklos strategijas, sprendžiant rizikos grupių ugdytinių socialinės adaptacijos, integracijos bei bendruomenės narių ugdymo problemas. Daug dėmesio skiriama ugdymo institucijos ir socialinių partnerių bendruomenėje (nevyriausybinės organizacijos, vaikų klubai, laisvalaikio centrai, pagalbos tarnybos, bažnyčia, policija ir kt. ) integracinių ryšių ir partnerystės tinklo kūrimo nagrinėjimui.

Studentai ugdys gebėjimus projektuoti ir valdyti vaikų gerovės programas ir projektus, skirtus rizikos grupių, neįgaliųjų ir kt. asmenų socialinės integracijos optimizavimui ir vaikų pozityvios socializacijos proceso valdymui; analizuos socialines pedagogines strategijas, nukreiptas į vaikų socializacijos proceso normalizavimą per sveikatos, socialines, švietimo programas bei gilins vaikų socialinės gerovės programų rengimo metodologinius pagrindus socialinės pedagogikos ir socialinio darbo kontekste, jų realizavimo strategijas, inicijuoti jų įgyvendinimą nacionaliniu, regioniniu, instituciniu lygiu. Ugdomas studentų gebėjimas diagnozuoti vaikų poreikius, kurti koreguojancias programas.

Besimokantieji susipažins su įvairiomis sociologijos teorijomis ir jų taikymo galimybėmis sprendžiant vaikų teisių apsaugos problemas. Studentams bus sudaromos sąlygos analizuoti ugdymo kaip formalios socialinės sistemos ypatumus, jo įtaką individualiai ir socialinei pažangai, patekimo į formalaus ugdymo sistemą socialinius aspektus. Tobulinimas studentų gebėjimas identifikuoti skirtingų grupių poreikius ir jų raišką bei numatyti jų tenkinimas siekiant socialiai teisingos švietimo sistemos užtikrinimo.

Užtikrinti bazinį, europinius standartus atitinkantį universitetinį magistro edukologinį išsilavinimą: teikiamą teorinių žinių apie ugdymo tikrovės mokslinį pažinimą; padedama pasirengti moksliniam tiriamajam darbui. Atskleidžiama mokslinio pažinimo esmė, principai, tyrimo objektų įvairovė. Susipažįstama su mokslinio darbo projektavimo metodais, projekto sudedamosiomis dalimis, išryškinamas vidinis loginis ryšys. Ryškinama kiekybinių ir kokybinių tyrimų specifika. Atskleidžiama teorinių ir empirinių metodų paskirtis, ryšys su sprendžiama problema. Mokomasi statistinių procedūrų, mokslinės ataskaitos rengimo.

Besimokantieji supažins su įvairiomis sociologijos teorijomis ir jų taikymo galimybėmis gerinant socioedukacinių paslaugų vaikams ir jaunimui kokybę. Studentams bus sudaromos sąlygos analizuoti ugdymo kaip formalios socialinės sistemos ypatumus, jo įtaką individualiai ir socialinei pažangai, patekimo į formalaus ugdymo sistemą socialinius aspektus (lyčių, rasių, religijų, kultūrų, socialinės kilmės ir kt. atžvilgiais). Tobulinimas studentų gebėjimas vertinti vaikų ir jaunimo skirtingų socialinių grupių gyvenimo kokybę ir jų raišką bei numatyti švietimo ir socialinės politikos kaitos būtinybę bei socioedukacinių paslaugų plėtrą siekiant socialinio mobilumo.

Tikslas - plėtoti pedagogines, socialines, tyrimines studijuojančiųjų kompetencijas, laiduojančias vaikų socialinio ugdymo valdymo ir pozityvios socializacijos optimizavimo technologijų pažinimą bei taikymą, savarankiškai vykdant socialinę pedagoginę veiklą, sande analizuojami socialinio ugdymo objektai, agentai, socialinio ugdymo veiksniai bei sąlygos, socialinio ugdymo sistema. Išsamiai aptariamos sėkmingo individo socialinio ugdymo prielaidos, socialinių nuostatų formavimo ypatumai įvairiais amžiaus tarpsniais bei pozityvios socializacijos modelių galimybės.

Šio kurso tikslas - plėtoti šeimos ir vaiko konsultavimo kompetenciją. Studentai kurso metu pagilins žinias apie įvairias pedagoginio konsultavimo technikas, metodiką, gebės jas taikyti konsultuojant vaikus ir šeimas, iškilus įvairiems sunkumams, užtikrinant vaiko teisų apsaugą.

Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 ()