Paslaugų ūkis intensyviai tiriamas ne tik dėl ženklaus indėlio į šalies ekonomiką, bet ir dėl to, kad veikia kaip vienas iš ekonomikos reguliavimo svertų. Be to, sutinkama, kad paslaugų veikla ar bent kai kurie jos elementai taip pat būdingi daugeliui įmonių. Paslaugos ir materialios prekės jungiamos į kompleksinio pobūdžio produktus, kuriems rinkoje būdingas stipresnis konkurencingumas. Paslaugos kaip ir fizinės prekės paklūsta bendriesiems rinkos dėsniams, tačiau norint sėkmingai plėtoti paslaugų įmonės veiklą, būtina atkreipti dėmesį ir į specifinius paslaugų įmonių veiklos ekonominius aspektus - patį paslaugos gamybos procesą, paslaugų kainodarą, savitarnos ir vartojimo santykį.