Jau
daug metų pasaulyje istorikai ieško naujų būdų, kaip rašyti apie
Pirmąjį pasaulinį karą, atitolstant nuo kadaise vyravusių šio karo
reprezentavimo būdų, kai epicentre būdavo Europos Vakarų fronto įvykiai,
generolai, kariniai veiksmai ar politiniai sprendimai. Stengiamasi
išryškinti kitus frontus, kitus regionus, „paprastų žmonių“ karo
patirtis. Šis sandas, pagrįstas Klaipėdos universitete 2015–2018 m.
vykdyto tyrimo rezultatais ir tendencijomis Didžiojo karo pasaulio
istoriografijoje, aptaria dar nepakankamai pažintas šio karo sąsajas su
Rytų Europa, pristato naujus klausimus, kuriuos istorikai kelia tirdami
Didįjį karą ir siedami pokario reiškinius su šio karo palikimu.