Page: 1 2 3 4 ()

Teikti ir gilinti teorines sistemines studentų žinias, susijusias su visuomenės struktūros formaliais ir neformaliais socialiniais komponentais - socialiniais institutais: švietimo, šeimos, religijos ir visuomeninių organizacijų. Atskleisti socialinių institutų paskirtį, jų funkcijas atliepiant žmonių poreikius, sprendžiant jų gyvenimo problemas, kylančias visuomenės kaitos procese, palaikant tam tikrą tvarką bendruomenėje/ žmonių socialiniame gyvenime bei taikant įvairius socialinių problemų sprendimo būdus. Ryškinti tarpinstitucinio pobūdžio socialinio darbo galimybes bei trukdžius spręsti aktualiausias dabarties socialines problemas.

Aptariamos tarpasmeninės komunikacijos sąvokos, bendravimo poreikiai, pagrindinės bendravimo funkcijos. Supažindinama su komunikacijos proceso modeliais, aptariami komunikacijos proceso elementai. Pateikiamos tarpasmeninės komunikacijos charakteristikos. Supažindinama su kompetentingo komunikanto ypatumais. Teikiamos žinios apie suvokimo, aš koncepcijos vaidmenį tarpasmeninės komunikacijos procese. Aptariamas klausymas kaip esminis komunikacijos proceso elementas. Ryškinama artumo ir atstumo samprata bei šių komunikacijos elementų vaidmuo tarpasmeniniame bendravime. Aptariama neverbalinė komunikacija ir jos rūšys. Supažindinama su terapinio ir neterapinio bendravimo ypatumais.

Studijų dalykas teikia teorines sistemines ir empirines žnias apie individo ir socialinės aplinkos sąveiką šiuolaikinės socializacijos sampratos požiūriu. Pateikiamas socializacijos sampratos diskursas, išryškinama socializacijos esmė. Aptariamos socializacijos proceso sudėtinės dalys bei jų elementai Supažindinama su visuminiais ( mega-, makro-, mezo-, mikro-) aplinkos veiksniais, jų vidiniais bei tarpusavio ryšiais. Aptariami su šiais veiksniais susijusias šiuolaikines individo socializavimo/-osi problemas.

Studijų metu suteikiamos kompleksinės žinios apie bažnyčios vaidmenį socialiniame darbe. Supažindinama su šio darbo istorija, sąvokomis, terminais. Akcentuojamas Biblijoje suformuluotas ir Bažnyčios praktikoje įtvirtintas požiūris į žmogų, vertybes, socialines problemas ir jų sprendimų būdus. Siekiama aktualizuoti pasaulinėje praktikoje jau įtvirtintus krikščioniškojo darbo metodus. Ugdomi metaanalizės metodo taikymo gebėjimai, aiškinantis krikščioniškojo socialinio darbo pagrindus.

Gilinamos žinios suaugusiųjų/pagyvenusiųjų pacientų sveikatos istorijos rinkime bei paciento pažangaus fizinio vertinimo įgūdžių formavime. Paskaitos sudarytos, kad vystyti gebėjimus slaugytojui praktikui taikyti žinias atliekant suaugusiųjų / pagyvenusiųjų pacientų fizinį vertinimą. Akcentuojamas įprastų ir neįprastų būklių atpažinimas, suaugusiųjų / pagyvenusiųjų pacientų sveikatai, bendrų sveikatos problemų atpažinimas, lavinamas kritinis mąstymas sprendžiant suaugusiųjų / pagyvenusiųjų pacientų sveikatos problemas.

Sužinoma apie bendruosius vaistų poveikio organizmui dėsningumus, skirtingas organizmo funkcijas veikiančius vaistus, jų formas. Taip pat sužinoma apie vaistų sąveika su receptoriais, organizmo atsako priklausomybę nuo vaistų dozės ir terapinio bei toksinio poveikio mechanizmo, vaistų kiekybinius ir kokybinius kitimus, metabolizmą, eliminaciją ir gebama įgytas žinias taikyti praktinėje veikloje .

Teorinių užsiėmimų metu įsisavinamos: teorinės tradicinės ekonomikos žinios; darnios ekonomikos žinios; paslaugų ekonomikos žinios; rekreacijos ir turizmo ekonomikos žinios. Praktinių užsiėmimų, seminarų metu įgyjama praktinė studentų patirtis vertinti bei naudoti turizmo planavimo dokumentus, įvairius rekreacijos ir turizmo statistinius duomenis, rodiklius, tyrimų rezultatus rekreacijos ir turizmo įstaigos ekonomikos ir ekonominės raidos/ perspektyvos aspektu. Taip pat gebama atlikti rekreacijos ir/arba turizmo įstaigos ekonominius vertinimus ir numatyti ekonomines perspektyvas.

Siekiama suprasti senėjimo priežastis bei prevencijos mechanizmus, kuriant sąlygas, būtinas sėkmingam senėjimui ir senatvei. Teorinių ir praktinių užsiėmimų metu analizuojami pagyvenusių žmonių poreikiai, senatvė, senėjimas, pagalbos organizavimas pagyvenusiems žmonėms. Išklausęs šį kursą, studentas turi gebėti suprasti senėjimo problemų ištakas ir jų sprendimo mechanizmus per sąsajas su visuomenės socialinės, politinės, kultūrinės raidos procesais; t.p. turi gebėti kritiškai mąstyti analizuojama tema.

Lietuvos socialinės politikos pagrindų paskaitose susipažįstama su socialinės apsaugos sistema Lietuvoje, didelį dėmesį skiriant kompleksinei pabėgėlių integracijai: teisinei bazei, taikomoms teisinėms prieglobsčio procedūroms, socialinės integracijos priemonėms, pabėgėlių teisėms ir pareigoms, švietimo, sveikatos, darbo rinkos sistemoms ir pabėgėlių galimybėms integruotis į jas; t.p. šeimos ir vaiko politikai, bendrosioms Lietuvos ir Europos Sąjungos socialinėms vertybėms, kuriomis grindžiama šalies socialinė politika.

Review of family's social history, analysis of relations between family changes and historical situation. Development of attitudes towards child and childhood. Influence of modern society on family institution, discussions about family transformation. Ecosystem theory is used as a basis for analysis of relations between family and environment. These relations are discussed in the context of internal family ties, family - school ties and social exclusion. Introduction of a concept of social risk family, analysis of ways of supporting it. Methods of gathering information and ensuring social worker's safety in the process of social work with family.

Students are presented social work theories and methods revealing the concept of social work theory, aims and different approaches towards social work. Cultural differences of social work are emphasized. A construction of social work and its links with theory are presented. Theoretical models and methods of social work are introduced.

Students are introduced to the concept of human rights, their main principles and essential documents: Universal Human Rights Declaration and European Convention of Human Right and Fundamental Freedoms. Human rights are dicsussed in the context of constitutionality. Historical development of human rights is analyzed in the context of globalization, emphasizing three human rights' generations. Links between public and private human rights are revealed through study of possibilities to protect human rights in social work practice.

Mokslinio kiekybinio tyrimo procesas. Kiekybinio slaugos tyrimo perspektyvos. Tyrimo problemos, tyrimo klausimai, hipotezė. Konceptualinis ir teorinis kiekybinio tyrimo pagrindimas. Etiniai principai, atliekant kiekybinį tyrimą. Kiekybinio tyrimo dizainas. Kiekybinio tyrimo instrumentai ir duomenų rinkimo metodai. Tyrimo duomenų apdorojimas ir analizė. Magistrantai išmokomi gebėjimų praktiškai naudotis šiuolaikiniais matematinės statistikos metodais. Gaunamų rezultatų interpretacijos galimybės bei jų praktinis realizavimas.

Modulio metu magistrantai supažindinami su turizmo antropologijos problematika. Studentai mokomi analizuoti ir įvertinti antropologinį turizmo poveikį kultūriniams ir socialiniams reiškiniams, bei kultūrinei priimančiosios šalies aplinkai; formuojami darbo su antropologinių tyrinėjimų medžiaga praktiniai įgūdžiai, analizuojami magistrų mokslinių darbų antropologiniai, bei kokybiniams tyrimams būdingi aspektai, remiantis tarptautinių mokslinių žurnalų straipsniais.

Sveikatos priežiūros magistrantūros programos tikslas - rengti aukštos kvalifikacijos vadybos specialistus, žinančius ir mokančius taikyti mokslinių tyrimų metodus, gebančius valdyti sveikatos priežiūros organizacijas, formuoti sveikatos priežiūros programas ir jas įgyvendinti. Sveikatos priežiūros vadybos magistrantai studijuoja: Sveikatos politiką, Sveikatos priežiūros organizavimą ir vadybą, Sveikatos etiką ir teisę, Paslaugų vadybą, Strateginio valdymo metodus ir kitus studijų dalykus. Antrojo ir trečiojo semestro metu magistrantai ruošia mokslinį darbą, o ketvirtajame semestre rašo magistrinį darbą. Studentui, baigusiam Sveikatos priežiūros vadybos studijas, suteikiama vadybininko kvalifikacija, todėl savo studijas galima tęsti socialinių mokslų krypties doktorantūros studijose. Magistro baigiamojo darbo tikslas paruošti ir apginti vadybos studijų krypties magistro darbą. Sveikatos priežiūros vadybos magistro baigiamasis darbas turi būti analitinis, pagrįstas savarankiškais moksliniais ar taikomaisiais tyrimais. Jis negali būti vien aprašomasis, vien apžvalginis. Baigiamuoju darbu magistrantas turi parodyti savo sugebėjimą ne tik analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus atit! inkamos krypties darbus, sėkmingai atlikti tos krypties tyrimus, bet ir aiškiai bei pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą pagal universiteto patvirtintus reikalavimus. Sveikatos priežiūros vadybos studentui apgynusiam magistro darbą suteikiama vadybininko kvalifikacija, todėl savo studijas jis gali tęsti socialinių mokslų krypties doktorantūros studijose.

Modulio tikslas - supažindinti magistrantus su laisvalaikio ir rekreacijos teorija, tipologizavimo ypatumais, rekreantų motyvacija, rekreacinių procesų dinamika ir priklausomybe nuo kultūrinių, gamtinių bei socialinių aplinkos faktorių. Savarankiški darbai siejami su magistrinio darbo tema.

Sando tikslas – supažindinti su visuomenės sveikatos samprata, raida, šiuolaikinėmis VS koncepcijomis, veiksniais, vertinimu ir matavimu, indeksais, programomis. Išmokyti VS suvokti holistiniu požiūriu. Supažindinti su VS fizinės, dvasinės ir socialinės sveikatos raida pasaulio šalyse ir Lietuvoje. Supažindinti su VS ugdymu bendruomenėse, mokymo įstaigose.

Kurso metu dėstomos ir nagrinėjamos sveikatos etikos teorijos, aktualios šiuolaikinei visuomenei sveikatos etikos problemos, akcentuojama visuomenės sveikatos studijoms aktualiausios problemos; medicinos ir visuomenės santykių etiniai aspektai, laisvės ir moralės problematika. Padedama studentams suformuoti vertybinę orientaciją bei supažindinama su klasikine etikos samprata,  moralinėmis bioetikos ir visuomenės dilemomis, kolizijomis, kurios kyla svarstant technologijos ir mokslo pažangos atradimus. Etikos klausimų nagrinėjimas siejamas su pamatiniais filosofijos klausimais: žmogaus gyvybės, mirties bei sveikatos sampratomis.
Mokomoji medžiaga pateikiama probleminio mokymo būdu taip, kad ji studentus skatintų mąstyti, dirbti metodiškai ir išsiugdyti teisingas nuostatas, patiems atrandant priimtinas etinių dilemų interpretacijas.

Page: 1 2 3 4 ()