Puslapis: 1 2 3 4 ()

The aim of the subject – students have to be able to analyse social needs of an individual taking into account cultural factors, client differences and ethical aspects. To apply social work theories in evaluation of client problems and planning a help process. To understand stages and dynamics of a social work process. To understand peculiarities of group work and develop practical skills of group communication and group management. Prospective competences: to describe stages of social work with individual; to assess social needs of a client taking into account influence of a cultural factors; to be able to analyse dynamics of a social work with group.

Gilinti ir integruoti socialinio darbo praktikos, teorijos bei tyrimų žinias, kritiškai analizuoti ir vertinti socialinius reiškinius įvairių teorijų, socialinės politikos, tarptautinių dokumentų bei realizuojamos praktikos kontekste, reflektuoti savo kaip socialinio darbo praktiko-tyrėjo poziciją.

Kurso tikslas – atskleisti socialinio darbo profesinės veiklos sudėtingumą, profesijos poveikį žmogaus asmenybei, išryškinant profesionalios paramos ir pagalbos aktualumą. Pristatyti superviziją kaip tam tikrą metodinę formą, teikiančią profesionalią paramą profesinių santykių srityje, išskiriant profesinių kompetencijų vystymą organizacijos ir socialinės aplinkos kaitos procese. Skatinti profesinio identiteto formavimąsi, analizuojant profesinių vaidmenų ir santykių patirtis.

Kurso tikslas - supažindinti studentus su socialinio darbo profesine veikla, išskiriant socialinio darbo kaip mokslo ir praktinės veiklos metodus. Aptarti socialinio darbo teorinių modelių taikymo galimybes praktikoje. Analizuoti socialinio darbo kaip problemų sprendimo procesą, dirbant individualiai su klientu, grupėje ar bendruomenėje. Aktualizuoti specialistų bendradarbiavimą, teikiant sisteminę pagalbą klientui. Skatinti savęs pažinimą, ugdytis savirefleksijos įgūdžius, plėtojant profesines kompetencijas.

Kurso tikslas – atskleisti socialinio darbo su individu ir grupe sampratas, remiantis psichologinės ir sociologinės pakraipos socialinio darbo praktinių modelių teorinėmis prielaidomis. Analizuojamos socialinio darbo intervencijos į individų tarpusavio sąveikas. Nagrinėjami socialinio darbo su individu proceso etapai. Aptariami kliento konsultavimo aspektai. Studentai supažindinami su grupės rūšimis socialiniame darbe. Pristatomas darbo su grupe daugiasluoksniškumas, gilinamasi į grupės narių tarpusavio santykių raidą. Studentai skatinami plėtoti profesines kompetencijas, analizuoti savo vertybines nuostatas bei laikytis profesinės etikos kodekso.

Kurso tikslas – studentai supažindinami su socialinio darbo metodologija, su socialinio darbo kaip mokslo ir praktinės veiklos metodais, analizuojamas socialinio darbo teorijos ir praktikos ryšys, remiantis socialinio konstruktyvizmo idėjomis. Pristatoma pozityvistinė filosofinė kryptis socialinio darbo teorijoje ir postmodernistinės kritikos pagrindiniai bruožai. Aptariami socialinio darbo praktikos teoriniai modeliai: jų kilmės šaltiniai bei aktualumas socialinio darbo praktikai. Studentai skatinami analizuoti socialinio darbo procesą, pagal pasirinktą modelį, teikiant socialinę pagalbą individams, grupėms, bendruomenėms.

Analizuojama socialinio palaikymo samprata ir struktūriniai jo komponentai. Socialinis palaikymas analizuojamas krizės įveikimo, tarpasmeninio bendravimo bei socialinio konstruktyvizmo teorijų kontekste, apžvelgiami jo psichologiniai aspektai. Aptariami šio reiškinio ypatumai įvairių filosofinių – teorinių krypčių ir kultūrinių kontekstų atžvilgiu. Analizuojama socialinio palaikymo svarba sprendžiant šeimos tarpusavio santykių, tėvų – vaikų santykių, ar nusikalstamumo prevencijos problemas. Pristatomi socialinio palaikymo organizavimo ir stiprinimo metodai. Socialinio palaikymo kontekste analizuojamas kliento stiprybes akcentuojantis socialinio darbo modelis.

Studijų dalyką sudaro keturios dalys: I. Mokslinis pažinimas. Mokslo institucionalizacija. II. Mokslinio tyrimo procesas. Studentų savarankiški mokslo darbai. III. Socialiniai mokslai, jų metodai. IV. Politikos mokslo (ar komunikacijų, ar viešojo administravimo mokslo, ar socialinės geografijos mokslo) metodologijos aktualijos. Studijų dalyko programoje numatytas studentų darbas seminarų metu pagal parengtą planą, taip pat savarankiškas rašto darbų parengimas ir pristatymas seminaruose. Atskirai organizuojamas praktikumas studentų rašto darbų rengimo klausimu.

Magistrantai gebės nustatyti politikos formavimo dėsningumus vietiniame, nacionaliniame, tarptautiniame lygmenyje; taikyti tinklinės sąveikos vertinimo metodiką; suprasti valstybinio ir viešojo turizmo sektoriaus funkcionavimo ir sąveikos dėsningumus; įvertinti turizmo vietinį, regioninį ir nacionalinį administravimą ir valdymą; nustatyti poveikio darymo turizmo srityje veiksnius ir įvertinti turizmo politikos ir krizių valdymo sąsajas.

Kursas skirtas viešojo administravimo magistrantams siekiant įgalinti juos įsisavinti regionų valdysenos metodologinių žinių, įgyti patirties atlikti mokslinius tyrimus ir rengti tyrimų ataskaitas, reikšmingas regionų valdysenos srityje. Regionų valdysena susijusi su a) daugiapakopiu interesų koordinavimu tarp skirtingų jurisdikcijų; b) sanglaudos politikos plėtojimu, nukreiptu į c) darnų regionų vystymąsi. Siekiant suprasti konceptualiuosius regionų valdysenos aspektus ir įsisavinti jų tyrimo metodologinius instrumentus, šio kurso metu, nagrinėjami įvairūs fundamentaliųjų ir taikomojo pobūdžio tyrimų atvejai, iliustruojantys kiekybinius, kokybinius ir diskursyvius požiūrius.

Teikti ir gilinti teorines sistemines studentų žinias, susijusias su visuomenės struktūros formaliais ir neformaliais socialiniais komponentais - socialiniais institutais: švietimo, šeimos, religijos ir visuomeninių organizacijų. Atskleisti socialinių institutų paskirtį, jų funkcijas atliepiant žmonių poreikius, sprendžiant jų gyvenimo problemas, kylančias visuomenės kaitos procese, palaikant tam tikrą tvarką bendruomenėje/ žmonių socialiniame gyvenime bei taikant įvairius socialinių problemų sprendimo būdus. Ryškinti tarpinstitucinio pobūdžio socialinio darbo galimybes bei trukdžius spręsti aktualiausias dabarties socialines problemas.

Aptariamos tarpasmeninės komunikacijos sąvokos, bendravimo poreikiai, pagrindinės bendravimo funkcijos. Supažindinama su komunikacijos proceso modeliais, aptariami komunikacijos proceso elementai. Pateikiamos tarpasmeninės komunikacijos charakteristikos. Supažindinama su kompetentingo komunikanto ypatumais. Teikiamos žinios apie suvokimo, aš koncepcijos vaidmenį tarpasmeninės komunikacijos procese. Aptariamas klausymas kaip esminis komunikacijos proceso elementas. Ryškinama artumo ir atstumo samprata bei šių komunikacijos elementų vaidmuo tarpasmeniniame bendravime. Aptariama neverbalinė komunikacija ir jos rūšys. Supažindinama su terapinio ir neterapinio bendravimo ypatumais.

Studijų dalykas teikia teorines sistemines ir empirines žnias apie individo ir socialinės aplinkos sąveiką šiuolaikinės socializacijos sampratos požiūriu. Pateikiamas socializacijos sampratos diskursas, išryškinama socializacijos esmė. Aptariamos socializacijos proceso sudėtinės dalys bei jų elementai Supažindinama su visuminiais ( mega-, makro-, mezo-, mikro-) aplinkos veiksniais, jų vidiniais bei tarpusavio ryšiais. Aptariami su šiais veiksniais susijusias šiuolaikines individo socializavimo/-osi problemas.

Studijų metu suteikiamos kompleksinės žinios apie bažnyčios vaidmenį socialiniame darbe. Supažindinama su šio darbo istorija, sąvokomis, terminais. Akcentuojamas Biblijoje suformuluotas ir Bažnyčios praktikoje įtvirtintas požiūris į žmogų, vertybes, socialines problemas ir jų sprendimų būdus. Siekiama aktualizuoti pasaulinėje praktikoje jau įtvirtintus krikščioniškojo darbo metodus. Ugdomi metaanalizės metodo taikymo gebėjimai, aiškinantis krikščioniškojo socialinio darbo pagrindus.

Gilinamos žinios suaugusiųjų/pagyvenusiųjų pacientų sveikatos istorijos rinkime bei paciento pažangaus fizinio vertinimo įgūdžių formavime. Paskaitos sudarytos, kad vystyti gebėjimus slaugytojui praktikui taikyti žinias atliekant suaugusiųjų / pagyvenusiųjų pacientų fizinį vertinimą. Akcentuojamas įprastų ir neįprastų būklių atpažinimas, suaugusiųjų / pagyvenusiųjų pacientų sveikatai, bendrų sveikatos problemų atpažinimas, lavinamas kritinis mąstymas sprendžiant suaugusiųjų / pagyvenusiųjų pacientų sveikatos problemas.

Sužinoma apie bendruosius vaistų poveikio organizmui dėsningumus, skirtingas organizmo funkcijas veikiančius vaistus, jų formas. Taip pat sužinoma apie vaistų sąveika su receptoriais, organizmo atsako priklausomybę nuo vaistų dozės ir terapinio bei toksinio poveikio mechanizmo, vaistų kiekybinius ir kokybinius kitimus, metabolizmą, eliminaciją ir gebama įgytas žinias taikyti praktinėje veikloje .

Teorinių užsiėmimų metu įsisavinamos: teorinės tradicinės ekonomikos žinios; darnios ekonomikos žinios; paslaugų ekonomikos žinios; rekreacijos ir turizmo ekonomikos žinios. Praktinių užsiėmimų, seminarų metu įgyjama praktinė studentų patirtis vertinti bei naudoti turizmo planavimo dokumentus, įvairius rekreacijos ir turizmo statistinius duomenis, rodiklius, tyrimų rezultatus rekreacijos ir turizmo įstaigos ekonomikos ir ekonominės raidos/ perspektyvos aspektu. Taip pat gebama atlikti rekreacijos ir/arba turizmo įstaigos ekonominius vertinimus ir numatyti ekonomines perspektyvas.

Siekiama suprasti senėjimo priežastis bei prevencijos mechanizmus, kuriant sąlygas, būtinas sėkmingam senėjimui ir senatvei. Teorinių ir praktinių užsiėmimų metu analizuojami pagyvenusių žmonių poreikiai, senatvė, senėjimas, pagalbos organizavimas pagyvenusiems žmonėms. Išklausęs šį kursą, studentas turi gebėti suprasti senėjimo problemų ištakas ir jų sprendimo mechanizmus per sąsajas su visuomenės socialinės, politinės, kultūrinės raidos procesais; t.p. turi gebėti kritiškai mąstyti analizuojama tema.

Lietuvos socialinės politikos pagrindų paskaitose susipažįstama su socialinės apsaugos sistema Lietuvoje, didelį dėmesį skiriant kompleksinei pabėgėlių integracijai: teisinei bazei, taikomoms teisinėms prieglobsčio procedūroms, socialinės integracijos priemonėms, pabėgėlių teisėms ir pareigoms, švietimo, sveikatos, darbo rinkos sistemoms ir pabėgėlių galimybėms integruotis į jas; t.p. šeimos ir vaiko politikai, bendrosioms Lietuvos ir Europos Sąjungos socialinėms vertybėms, kuriomis grindžiama šalies socialinė politika.

Review of family's social history, analysis of relations between family changes and historical situation. Development of attitudes towards child and childhood. Influence of modern society on family institution, discussions about family transformation. Ecosystem theory is used as a basis for analysis of relations between family and environment. These relations are discussed in the context of internal family ties, family - school ties and social exclusion. Introduction of a concept of social risk family, analysis of ways of supporting it. Methods of gathering information and ensuring social worker's safety in the process of social work with family.

Puslapis: 1 2 3 4 ()