Help with Search courses

Sporto pedagogikos pagrindų kursas skirtas įgyti žinių apie sporto pedagogo veiklą mokykloje ir kitose ugdymo institucijose. Nagrinėjama sporto pedagogo veiklos ypatumai, ugdomasis sporto pedagogo darbas, bendravimas su auklėtiniais, jų pažinimas, darbas su sporto kolektyvu. Pateikiamos bendravimo su tėvais formos, atskleidžiama pedagoginio poveikio būdų įvairovė, bendravimo ypatumai. Nagrinėjama kūno kultūros mokytojo ir trenerio pedagoginio meistriškumo ir nuolatinio tobulinimosi svarba.

Studentai supažindinami su plačiausiai sporte naudojamais statistinės analizės metodais, jų panaudojimo ypatumais ir galimybėmis, gautų rezultatų interpretacija. Siekiama suteikti programinio paketo SPSS naudojimo pradmenis, mokoma sudaryti suvestines, grafikus, ataskaitas Microsoft Excel programa, apdorojant varžybų, fizinio pajėgumo testų rezultatus ir kitus sporto kiekybinius bei kokybinius duomenis. 

Visuomenės sveikata - daugelį skirtingų disciplinų integruojanti sritis. Studentai šio dalyko metu, suformuoja tinkamą požiūrį į šiuolaiknės visuomenės sveikatos principus, įsisavindami pagrindinius teorijos ir praktikos elementus, Europos Sąjungos ir Lietuvos visuomenės sveikatos politikos kryptis, bei pradeda suvokti savo profesinės karjeros ar tolimesnių studijų galimybes Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Studentams išryškinama kokias disciplinas integruoja šiuolaikinis visuomenės sveikatos mokslas, padedama suvokti savo būsimos profesinės karjeros ir tolimesnių studijų galimybes. 

Kūno įvaizdžio ir išvaizdos problema tapo ypač aktualia visuomenės sveikatos srityje. Tai siejama su netinkama sveikatai elgsena, psichosocialiniais, ekonominiais ir kultūriniais aspektais. Svarbu, jog sveikatos specialistai gebėtų identifikuoti kūno įvaizdžio ir išvaizdos problemas, susijusios su sveikatai žalinga elgsena. Taip pat sando sudėtyje dėmesys kreipiamas į socialinės, kultūrinės aplinkos įtaką visuomenėje formuojamiems kūno išvaizdos stereotipams.

Supažindinti su bendrosios ir sveikatos sociologijos samprata, raida, sritimis, bendrąja, kultūrine ir medicinos antropologija, šiuolaikinėmis sveikatos sociologinėmis koncepcijomis, sveikatos sociologiniais tyrimais, sveikatos indeksais ir jų skaičiavimo metodika. Teorines žinias įtvirtinti praktinėmis užduotimis, interaktyvia diskusija, atvejų analize. 

Supažindinama su sociologinių tyrimų metodikos pagrindais, kokybiniais ir kiekybiniais tyrimais, tyrimo etapais, apklausų metodais, tyrimo rezultatų apdorojimu ir jų analizės metodais, stebėjimo, eksperimento tyrimais. Išmokoma parengti sociologinio tyrimo programą, atlikti kiekybinius ir kokybinius sociologinius tyrimus. 

Suteikiamos žinios apie demografinį ir biologinį senėjimą, senėjimo teorijas, sveikatos ir jos sutrikimų istorinę raidą, sėkmingą senėjimą ir jo plėtros veiksnius, aktyvaus ir sveiko senėjimo ateities perspektyvas.

Suteikiamos mokslinių tyrimų metodologijos specifinės žinios apie bendrąsias ir raidos tyrimų schemas, imties tūrio parinkimo būdus, duomenų rinkimo metodus, natūralistinį stebėjimą, apklausų specifinius bruožus, atvejo analizę, išmokoma parengti mokslinio darbo ar realizuoto projekto ataskaitą, žodinį ar stendinį pranešimą mokslinei konferencijai bei paruošti mokslinę publikaciją. Išmokoma parengti paraišką tyrimo finansavimui bei atlikti mokslinio projekto vadybą.

Suteikiamos mokslinių tyrimų metodologijos specifinės žinios apie bendrąsias ir raidos tyrimų schemas, imties tūrio parinkimo būdus, duomenų rinkimo metodus, natūralistinį stebėjimą, apklausų specifinius bruožus, atvejo analizę, išmokoma parengti mokslinio darbo ar realizuoto projekto ataskaitą, žodinį ar stendinį pranešimą mokslinei konferencijai bei paruošti mokslinę publikaciją. Išmokoma parengti paraišką tyrimo finansavimui bei atlikti mokslinio projekto vadybą.

Supažindinama su bendrosios ir sveikatos sociologijos samprata, raida, sritimis, bendrąja, kultūrine ir medicinos antropologija, šiuolaikinėmis sveikatos sociologinėmis koncepcijomis, sveikatos sociologiniais tyrimais, sveikatos indeksais ir jų skaičiavimo metodika. Teorinės žinios įtvirtinamos praktinėmis užduotimis, interaktyvia diskusija, atvejų analize.

Dalykas (sandas) įtvirtina teorinės analizės gebėjimus savarankiškai atliekant mokslinės literatūros apžvalgą. 

Studentams bus pristatyti pagrindiniai sveikatos ir švietimo sociologijos požiūriai į socialinį pasaulį, išnagrinėti visuomenėje vykstantys pokyčiai. Studentai sužinos kaip skirtingos sociologinės teorijos interpretuoja sveikatos ir švietimo procesus.

Magistrantas privalo atlikti darbo temą atitinkančios visuomenės sveikatos ugdymo krypties teorinės literatūros išsamią analizę apibendrinant, palyginant, sisteminant įvairių autorių nuomones nagrinėjamos problemos atžvilgiu ir, gretinat įvairių autorių nuomones, išreikšti savąją poziciją. Jeigu po išanalizuotos teorinės dalies išaiškėja, kad pasirinkta problema nėra aktuali ar nauja, darbo tema koreguojama derinant su vadovu.

Magistro baigiamojo darbo tikslas yra remiantis mokslinės literatūros analize nustatyti ir suformuluoti teoriškai nepakankamai išnagrinėtą aktualią visuomenės sveikatos ugdymo problemą, parinkti tos problemos sprendimui tinkamus tyrimo metodus, atlikti reikalingus tyrimus ir jų bei mokslinės literatūros analizės pagrindu sukurti intelektinį produktą, kuriame būtų bent vienas šios krypties mokslinėje literatūroje neskelbtas rezultatas: priklausomybė ar dėsningumas; suformuluoti išvadas bei sudaryti darbo santrauką, apginti baigiamąjį darbą.

Lyderystės slaugoje kursas suteikia žinių apie lyderystę ir jos raišką slaugoje, lyderystės teorijų ir modelių komponentų taikymą sveikatos priežiūros organizacijos veikloje, lyderystės slaugoje įtaką sveikatos priežiūros organizacijos veiklai. Studentai analizuoja lyderystės modelius taikomus įvairiuose lyderystės tyrimų kontekstuose, ugdomi lyderiavimo gebėjimai modeliuoti slaugytojo kaip lyderio veiklą numatant, inicijuojant ir įgyvendinant realius pokyčius ar inovatyvias veiklas sveikatos priežiūros organizacijoje.

Pasaulio sveikatos organizacija įpareigojo visas valstybes nuo 2020 m. kraujo komponentus ruošti tik iš neatlygintinų donorų kraujo. Kartu keisis ir kai kurie donorų atrankos principai, o bendrosios praktikos slaugytojų ir visuomenės sveikatos specialistų vaidmuo didės. Todėl suteikiamos žinios apie neatlygintiną kraujo donorystę, jos organizavimo principus ir svarbiausius aspektus padės studentams suvokti šią medicinos sritį ir veiklos galimybes joje.

Pasaulio sveikatos organizacija įpareigojo visas valstybes nuo 2020 m. kraujo komponentus ruošti tik iš neatlygintinų donorų kraujo. Kartu keisis ir kai kurie donorų atrankos principai, o bendrosios praktikos slaugytojų ir visuomenės sveikatos specialistų vaidmuo didės. Todėl suteikiamos žinios apie neatlygintiną kraujo donorystę, jos organizavimo principus ir svarbiausius aspektus padės studentams suvokti šią medicinos sritį ir veiklos galimybes joje. 

Pasaulio sveikatos organizacija įpareigojo visas valstybes nuo 2020 m. kraujo komponentus ruošti tik iš neatlygintinų donorų kraujo. Kartu keisis ir kai kurie donorų atrankos principai, o bendrosios praktikos slaugytojų ir visuomenės sveikatos specialistų vaidmuo didės. Todėl suteikiamos žinios apie neatlygintiną kraujo donorystę, jos organizavimo principus ir svarbiausius aspektus padės studentams suvokti šią medicinos sritį ir veiklos galimybes joje. 

Suteikiamos žinios apie daugialypį lyderystės fenomeną, pagrindines klasikines ir šiuolaikines lyderystės ir organizacinės elgsenos teorijas. Analizuojant ir vertinant įvairias organizacijų darbo situacijas padedama suvokti, kaip teorinės lyderystės žinios gali būti taikomos įvairių sveikatos priežiūros įstaigų praktikoje. Taip pat studentai, įsivertinę savo turimas lyderystės kompetencijas ir gebėjimus, t.y. turimas vertybes, emocinio intelekto lygį, gebėjimą motyvuoti, kurti organizacijos lojalumą, kurti darbo grupes ir efektyvią komunikaciją jose, spręsti konfliktus ir vesti derybas ir kt., suvokę savo turimus privalumus ir trūkumus, pradeda sąmoningai ugdytis lyderystės kompetencijas.

Suteikiamos žinios apie daugialypį lyderystės fenomeną, pagrindines klasikines ir šiuolaikines lyderystės ir organizacinės elgsenos teorijas. Analizuojant ir vertinant įvairias organizacijų darbo situacijas padedama suvokti, kaip teorinės lyderystės žinios gali būti taikomos įvairių sveikatos priežiūros įstaigų praktikoje. Taip pat studentai, įsivertinę savo turimas lyderystės kompetencijas ir gebėjimus, t.y. turimas vertybes, emocinio intelekto lygį, gebėjimą motyvuoti, kurti organizacijos lojalumą, kurti darbo grupes ir efektyvią komunikaciją jose, spręsti konfliktus ir vesti derybas ir kt., suvokę savo turimus privalumus ir trūkumus, pradeda sąmoningai ugdytis lyderystės kompetencijas.