Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 ()

Įsisavinama ekonomikos pagrindų bei su ja susijusių problemų studijos, formuojančios studijuojančiųjų ekonominį mąstymą, ugdomi gebėjimai suvokti ekonominius procesus, ūkio raidos prognozes bei ekonominę politiką mikro- ir makroekonominiame lygmenyje. Įgyjama žinių apie rinkos ekonomiką, gamybos, vartojimo, iždo politikos, infliacijos, nedarbo pobūdį ir struktūrą bei ugdomi gebėjimai šias žinias taikyti praktikoje. Gebama suvokti ekonomikos augimo galimybių, fiskalinės ir monetarinės politikos sistemos veikimo pasekmes bei analizuoti galimus ekonominius šalies pokyčius dabartinėmis sąlygomis.

Įsisavinama ekonomikos pagrindų bei su ja susijusių problemų studijos, formuojančios studijuojančiųjų ekonominį mąstymą, ugdomi gebėjimai suvokti ekonominius procesus, ūkio raidos prognozes bei ekonominę politiką mikro- ir makroekonominiame lygmenyje. Įgyjama žinių apie rinkos ekonomiką, gamybos, vartojimo, iždo politikos, infliacijos, nedarbo pobūdį ir struktūrą bei ugdomi gebėjimai šias žinias taikyti praktikoje. Gebama suvokti ekonomikos augimo galimybių, fiskalinės ir monetarinės politikos sistemos veikimo pasekmes bei analizuoti galimus ekonominius šalies pokyčius dabartinėmis sąlygomis.

Baigiamasis darbas atspindi bendrą absolvento akademinio išsilavinimo lygį. Darbe turi būti pademonstruotas sugebėjimas: (1) orientuotis tyrimo temos kontekste ir kvalifikuotai vertinti medžiagą ir jos kokybę; (2) atrinkti, struktūruoti ir apibendrinti sprendžiamos problemos teorinius, empirinius ir metodologinius komponentus, siekiant suformuoti nagrinėjamos temos ir jos probleminės raiškos ypatybių pristatymą, vietą ir reikšmę viešojo administravimo teorinių ar taikomųjų tyrimų kontekste; (3) korektiškai naudotis jau sukurtu tiriamos temos konceptualiu, empiriniu ir metodiniu įdirbiu ir proporcingai derinti teoriją ir faktus, metodologines abstrakcijas ir turiningas iliustracijas.

Kursinio darbe analizuojama pasirinkta viešojo administravimo problema, atskleidžiant esmines istorines ir teorines jos jungtis. Darbe būtina pademonstruoti pagrindinius mokslinio darbo įgūdžius ir sugebėjimą struktūruoti tiriamą objektą, nuosekliai pateikti analizuojamą empirinę ir teorinę informaciją. Reikšmingas darbo aspektas - darbo autoriaus sugebėjimas pateikti tiriamo objekto ir dalyko ištirtumo mokslinėje literatūroje apžvalgą, aprėpti ir referuoti šaltinius, pateikti logiškai ir metodiškai tikslingą bibliografiją, nužymėti tiriamo fenomeno funkcinio taikymo sritis, efektyvumą, ypatybes, sutvarkyti kursinį darbą pagal bendruose nuostatuose išdėstytus nurodymus

Kursinio darbe analizuojama pasirinkta viešojo administravimo problema, atskleidžiant esmines istorines ir teorines jos jungtis. Darbe būtina pademonstruoti pagrindinius mokslinio darbo įgūdžius ir sugebėjimą struktūruoti tiriamą objektą, nuosekliai pateikti analizuojamą empirinę ir teorinę informaciją. Reikšmingas darbo aspektas - darbo autoriaus sugebėjimas pateikti tiriamo objekto ir dalyko ištirtumo mokslinėje literatūroje apžvalgą, aprėpti ir referuoti šaltinius, pateikti logiškai ir metodiškai tikslingą bibliografiją, nužymėti tiriamo fenomeno funkcinio taikymo sritis, efektyvumą, ypatybes, sutvarkyti kursinį darbą pagal bendruose nuostatuose išdėstytus nurodymus

Kurse aptariami civilinės teisės ir verslo teisės, kaip civilinės teisės sudedamosios dalies, pagrindai; analizuojamos juridinių asmenų (įmonių, įstaigų, organizacijų) rūšys, jų steigimo, funkcionavimo, reorganizavimo bei likvidavimo tvarka, bankai ir kitos kredito paslaugas teikiančios įstaigos, jų veikla; supažindinama su mokesčių teise ir jos reguliuojamais santykiais; įvertinama administracinė bei baudžiamoji atsakomybė už teisės pažeidimus ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, taip pat apskaitos ir statistikos srityje.

Žurnalisto veikla glaudžiai susijusi su medijų pažinimu, supratimu bei panaudojimo galimybėmis planuojant bei realizuojant įvairaus pobūdžio visuomenės informavimo veiklą. Dalykas “Medijos ir visuomenė” orientuotas į studentų gebėjimų, susijusių su medijų pažinimu, jų tyrinėjimu bei paskirties supratimu, medijų ir auditorijos sąveikos analize, ugdymu, pozityvios medijinės patirties plėtra. Siekiama supažindinti studentus su medijų įvairove, komunikacinių medijų samprata, svarba ir vaidmeniu sociume bei išdėstyti medijų teorijos, istorijos bei praktikos pagrindus, pagrindines sąvokas, medijų veiksenos tikslus, uždavinius, svarbiausias funkcijas ir principus.

Gilinamos gamtinės geografijos žinios apie Žemę planetą, jos geosferas ir geosistemas, endogeninius įvairių sferų formavimosi procesus. Analizuojama egzogeninių procesų vyksmo priežastingumas Žemėje planetoje. Studijuojami svarbiausi egzogeniniai procesai Žemės planetos paviršiuje Šiaurės pusrutulyje (glacialiniai, akvaglacialiniai, fliuvialiniai, biogeniniai) ir jų vyksmo rezultatas — naujai sukurtas reljefas ir jį sudarančios mineralinės ir organogeninės nuogulos/nuosėdos- neatsinaujinantys gamtiniai ištekliai. Aiškinama jų paplitimo dėsningumai ir reikšmė visuomenei.

Pagrindinis kurso tikslas - Įgyti tarptautinės rinkodaros valdymo gebėjimų ir išmokti juos taikyti priimant tarptautinės rinkodaros sprendimus.

Pagrindinis tikslas - suteikti žinių ir įgyti praktinių įgūdžių įvertinant verslo investicijų ekonominį pagrįstumą ir ekonominiais tyrimais pagrįsti potencialių rizikos veiksnių įtaiką įmonės inovacinės veiklos rezultatams.

Kurso tikslas - suteikti teorinių ir taikomojo pobūdžio žinių apie valstybės ekonominės politikos formavimąsi ir kaitos priežastis bei ją lemiančius subjektus, taipogi pagrindinius ekonominės politikos formavimo principus bei atskirų ekonominės politikos dalių specifiką.

Teorinių užsiėmimų metu įsisavinamos Lietuvos viešojo administravimo sistemos žinios, žinios apie viešųjų subjektų veiklą ir funkcijas sistemoje, apie IT naudojimo reikalavimus, strateginio planavimo reikšmę bei svarbą, viešojo ir privataus sektorių partnerystę, kitus reikalavimus ir reglamentus bei atskaitomybę. Praktinių užsiėmimų metu įgyjama patirtis taikyti teorines žinias, sprendžiant simuliacines problemas, analizuoti viešųjų subjektų veiklą, teikti rekomendacijas sistemos elementų tobulinimui, naudoti IT, dirbti grupėje, rengti kolegialius sprendimus ir sistemiškai mąstyti.

 Kursas skirtas įgyti žinių apie kokybę, jos vadybą viešajame sektoriuje. Taip pat įgyjamos žinios apie viešajam sektoriui adaptuotų kokybės vadybos teorijų ypatumus, taikymo problemas ir galimybes. Praktinių užsiėmimų metu kokybės bei jos vadybos aspektu analizuojami ir vertinami konkretūs viešojo sektoriaus subjektai, aptariami gauti rezultatai bei siūlomi sprendimai tobulinimui. Kritinės analizės būdu studijuojami viešojo sektoriaus kokybės gerinimą planuojantys dokumentai.

Studijų sandas skirtas susipažinti su projektų ruošimo etapais, struktūra, elementais, vadybos ciklais. Studijų metu išmokstama formuoti projekto idėją, prielaidas, veiklas, rezultatus, tikslus ir projekto tikslą taikant loginių darinių požiūrį bei logines matricas, sudaryti preliminarų projekto biudžetą, atlikti investicinius paskaičiavimus (finansinę ir ekonominę analizę). Analizuojama struktūrinių fondų paskirtis, prioritetai ir priemonės ES regioninės politikos kontekste, paraiškų pildymo taisyklės, tiriamas projektinės veiklos poveikis regioninės politikos įgyvendinimui, taikomos geografinės žinios paraiškų bei galimybių studijų ruošime.

Kurso metu aptariamos šiuolaikinių organizacijų, organizacinio mokymosi, darnumo ir darnaus vystymosi sampratos. Analizuojami galimi darnaus vystymosi realizavimo organizacijos veikloje būdai. Aptariami darnaus vystymosi diegimo ir palaikymo viešojo sektoriaus organizacijoje planavimo, mokymosi ir tinklaveikos būdai. Analizuojami viešojo sektoriaus organizacijų darnios plėtros ypatumai.

 Baigiamasis darbas atspindi bendrą absolvento akademinio išsilavinimo lygį. Darbe turi būti pademonstruotas sugebėjimas: (1) orientuotis tyrimo temos kontekste ir kvalifikuotai vertinti medžiagą ir jos kokybę; (2) atrinkti, struktūruoti ir apibendrinti sprendžiamos problemos teorinius, empirinius ir metodologinius komponentus, siekiant suformuoti nagrinėjamos temos ir jos probleminės raiškos ypatybių pristatymą, vietą ir reikšmę viešojo administravimo teorinių ar taikomųjų tyrimų kontekste; (3) korektiškai naudotis jau sukurtu tiriamos temos konceptualiu, empiriniu ir metodiniu įdirbiu ir proporcingai derinti teoriją ir faktus, metodologines abstrakcijas ir turiningas iliustracijas.

Baigiamasis darbas atspindi bendrą absolvento akademinio išsilavinimo lygį. Darbe turi būti pademonstruotas sugebėjimas: (1) orientuotis tyrimo temos kontekste ir kvalifikuotai vertinti medžiagą ir jos kokybę; (2) atrinkti, struktūruoti ir apibendrinti sprendžiamos problemos teorinius, empirinius ir metodologinius komponentus, siekiant suformuoti nagrinėjamos temos ir jos probleminės raiškos ypatybių pristatymą, vietą ir reikšmę viešojo administravimo teorinių ar taikomųjų tyrimų kontekste; (3) korektiškai naudotis jau sukurtu tiriamos temos konceptualiu, empiriniu ir metodiniu įdirbiu ir proporcingai derinti teoriją ir faktus, metodologines abstrakcijas ir turiningas iliustracijas.

Taikomos turimos teorinės žinios, įgyjama praktinės veiklos ir komunikacinių gebėjimų, susipažįstama su darbo konkrečioje institucijoje specifika. Specialioji praktika atliekama valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, kurių veikloje gali būti taikomos socialinės geografijos žinios: savivaldybių administracijose, seniūnijose, turizmo agentūrose, statistikos skyriuose, teritorinio planavimo skyriuose, darbo biržose, projektų rengimo biuruose ir kt.

Sandą studijavęs ir už jį atsiskaitęs studentas geba suprasti socialinės ekonominės geografijos sampratą, turinį, tyrimų kryptis. Geba suprasti ekonominę geografinę padėtį ir įvertinti jos kiekybinį potencialą. Įsisavinamos socialinės geografinės sistemos, jų savybės. Įgyjamos žinios apie pasaulio politinio žemėlapio kaitą nuo seniausių laikų iki šių dienų bei gebama suprasti šios kaitos priežastis. Įgyjamos žinios apie svarbiausias globalines problemas, jų sprendimo būdus. Įgyjama žinių apie geografinį bei tarptautinį darbo pasidalijimą, jo raidą ir reikšmę valstybių ekonominiam gyvenimui. Įgyja žinių apie gamtinių išteklių klasifikaciją.

Įgyjamos žinios apie tautų ir lietuvių etnogenezę, baltų geografines ir kultūrines ypatybes. Gebama suprasti Lietuvos etnografinių sričių išskyrimo problemas, materialinės kultūros etnogeografinių savitumų, kaimo architektūros teritorines ypatybes, kaimo gyvenviečių formų teritorinius skirtumus. Įsaisavinamos žinios apie įvairių Lietuvos vietovių aprangos, mitybos, metrologijos, meteorologijos, liaudies medicinos, dvasinės kultūros geografinę specifiką. Gebama suprasti tautinių mažumų pasiskirstymą pasaulio regionuose, jų problemas. Įgyjamos žinios apie subkultūrines grupes.

Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 ()