Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 ()

Kurse studentai supažindinami su pagrindinėmis kultūros projektų valdymo sąvokomis, mokomi taikyti pagrindines kultūros projektų valdymo metodikas. Nagrinėjami esminiai projektų valdymo etapai atkreipiant dėmesį į specifinius sprendimus, kurie turi būti priimami kiekviename iš jų. Studentai supažindinami su projektų valdymo strategijomis, formuojami gebėjimai jas taikyti įgyvendinant konkretų projektą, ugdomi studentų gebėjimai rengti projekto biudžetą, sudaryti projekto planą ir gebėjimai užtikrinti parengto kultūros projekto realizavimą.

Kurso tikslas: suprasti organizacinio darbo ypatumus ir informacinių technologijų taikymo galimybes darbo organizavime. Įsisavinamos žinios apie organizavimo procesą organizacijose ir informacines sistemas. Gebama naudotis elektroniniais mokslo informacijos šaltiniais, gebama organizuoti savo ir pavaldinių darbą panaudojant vadybos teorijas ir informacinių technologijų teikiamus privalumus.

Šių dienų specialistams būtinos teorinės ir praktinės vadybos žinios. Studijuodami šį dalyką studentai įvertins vadybos mokslo svarbą, analizuos pagrindines valdymo proceso funkcijas: planavimą, organizavimą, vadovavimą (motyvavimą) ir kontrolę. Išmoks sudaryti ir įvertinti organizacijų planus; atpažinti organizacijų tipus, projektuoti organizacines valdymo struktūras; parinkti darbuotojus, motyvacijos būdus ir numatyti motyvacinės sistemos tobulinimo galimybes; pagrįsti kontrolės būdus ir formas.

Kursas laikytinas savotiška, kryptinga Europos politikos kurso tąsa, kuri padės magistrantams visapusiškiau suvokti ir analizuoti Europos geopolitiką, integracinius procesus šiuolaikiniame pasaulyje. Praktinių užsiėmimų metu (per seminarus ir privalomą kiekvienam studentui referatą) bus analizuojama Europos Sąjungos, JAV, Rusijos, Baltijos šalių raida tarptautinių santykių istorijoje, jų siekis integruotis į euroatlantines struktūras bei europines integracines institucijas.

Kurso tikslas — paskaitų metu teoriniai klausimai ir temos bus paremiami praktiniais istoriniais ir aktualiais tarptautinio gyvenimo pavyzdžiais ir faktais, atspindinčiais politinius globalizacijos aspektus bei transnacionalinių procesų universalijas ir ypatybes formuojant magistrantų savarankiško politinių įvykių ir procesų analizės ir vertinimo įgūdžius

Kurse studentai supažindinami su pagrindinėmis krizinių situacijų rūšimis, jų atsiradimo priežastimis ir vystymosi dinamika, krizės nagrinėjamos organizacijos lgmenyje, tačiau įvertinamas ir globalinis, makroekonominis kontekstas. Pateikiami krizinių situacijų diagnozavimo ir prognozavimo metodai, formuojami studentų gebėjimai įvertinti krizinės situacijos reikšmingumą ir parinkti tinkamas sprendimo priemones. Kurse pateikiami sėkmingo krizių valdymo plano paruošimo principai, aptariami krizių valdymo komandos formavimo ir komunikavimo krizės sąlygomis principai.

Kurse analizuojamos istorinės ir teorinės nacionalinio saugumo prielaidos, teorinės ir praktinės konstrukcijos bei projektai, siejami su globalinėmis politinėmis katastrofomis (I ir II pasauliniai karai), išskiriamos pokario lokalinio bei regioninio problemos ir aspektai, karinės, strateginės ir ekonominės politinės orientacijos. Analizuojamos kolektyvinio saugumo projekcijos, išryškinamos politinės kooperacijos perspektyvos bei dalyvavimo NATO sudėtyje kontekstai.. Išryškinami pagrindiniai europolitikos saugumo dimensijos: karinė integracija, nacionalizmo grėsmės ir kt.

Tarptautinių santykių kursas pradedamas apibūdinant tarptautinės aplinkos prigimtį, specifiškumą ir istorinę evoliuciją. Toliau pristatomos klasikinės ir alternatyvios tarptautinių santykių teorijos ir kategorijos. Šių aspektų analizė sudaro pagrindinę tarptautinių santykių įvado kurso dalį, tačiau neišsemia viso jo turinio. Atskirai aptariami tarptautinio saugumo, tarptautinės teisės, tarptautinių institucijų fenomenai tarptautiniuose santykiuose. Kursas baigiamas analizuojant globalizacijos keliamus iššūkius tarptautiniams santykiams ir atskiriems jų segmentams.

Kurse supažindinama su pagrindinėmis Trečiojo pasaulio sampratomis . Paskaitose siekiama atskleisti specifines besivystančių šalių raidos tendencijas ir kryptis., internacionalizacijos, kolonializmo, modernizacijos procesus. Užsiėmumuose nagrinėjamas santykis su globalizacija ir tarpusavio priklausomybės augimas.

Lyginamosios politologijos kurso paskirtis - perteikti klausytojams teorinius metodologinius ir empirinius-šaliotyrinius lyginamosios politologijos aspektus. Esmingas dėmėsys skiriamas disciplinos formavimosi ir raidos apžvalgai bei jos šiuolaikinei plėtrai. Kurse akcentuojami principiniai šiai politinių tyrimų sferai objektai – politinių sistemų lokaliniai, regioniniai ir globaliniai elementai.

Kurse analizuojamos istorinės Europos vienybės prielaidos, teorinės ir praktinės konstrukcijos bei projektai. Europos projektai siejami su globalinėmis politinėmis katastrofomis (I ir II pasauliniai karai), išskiriamos pokario Europos konstravimo ir brandinimo problemos ir aspektai, karinės, strateginės ir ekonominės politinės orientacijos. Analizuojamos bendrų Europos Namų projektas, išryškinamos Europos politinės kooperacijos perspektyvos, Vieningos Europos Akto, Mastrichto sutarties ir St. Malo deklaracijos kontekste. Daug dėmesio skiriama institucinei Vakarų Europos integracinei struktūrai išryškinami pagrindiniai europolitikos komponentai: integracija, nacionalizmas ir modernizacija.

Vietos savivaldos institucinė raida plėtojasi kartu su kultūriniu, ekonominiu ir teisiniu šalies kontekstu. Bandant akumuliuoti žinių, kurso metu tyrinėjami skirtingi instituciniai vietos savivaldos dariniai, skirtinga įvairių šalių patirtis susijusi su vietos savivaldos plėtojimu. Dėmesys telkiamas į Lietuvos vietos savivaldos reiškinį, jis lyginamas su Europos ir Amerikos šalių vietos savivaldos dariniais, programų nustatymo ir įgyvendinimo, paslaugų teikimo problemomis. Kursu siekiama padėti studentams išmokti taikyti gerąją užsienio šalių patirtį, prasmingai skatinančią vietos savivaldos institucijų gyvybingumą tarnaujant vietos bendruomenei ir visuomenei.

Kurse studentai supažindinami su regioniniais procesais pasaulyje ir Lietuvoje, su regionų transformacijomis dvidešimtajame amžiuje, mokomi suvokti naujas regionų raidos tendencijas. Regionų valdymas/administravimas viešojo administravimo sistemoje užima ypatingą vietą, dėl to yra būtina išsamiai išstudijuoti praktinius regionų administravimo modelius pasaulio valstybėse, ypatingai atkreipiant dėmesį į Europos Sąjungos valstybes.

Kurso metu aptariama viešosios organizacijos samprata, viešųjų ir privačių organizacijų administravimo skirtumai, perteikiamos žinios apie valstybės valdymo ir viešojo administravimo institucijų veiklos ypatumus, organizacijų veiklos teisinius pagrindus. Analizuojant konkrečias viešąsias organizacijas bei jų administravimo procesus įgyjami įgūdžiai identifikuoti ir analizuoti viešojo sektoriaus problemas ir numatyti jų sprendimo būdus, rasti, apdoroti, sisteminti ir analizuoti informaciją ir statistikos duomenis.

Kurso kontekste akcentuojama socialinių ir politinių vertybių vieta socialinio-politinio valdymo struktūrose. Tuo pat metu pabrėžiami fundamentiniai valstybinės-politinės sąrangos egzistavimui pasitikėjimo, delgavimo, kontrolės, koordinacijos ir kt. etinio reguliavimo aspektai. Išskiriamos tematinės pakraipos valstybės tarnybos reguliaciniuose mechanizmuose, išryškinami normatyviniai ir taikomieji viešosios etikos veikimo komponentai. Speciai analizuojamo įvairių valdžios grandžių etiniai kodeksai bei jų tarpusavio palyginamoji analizė. Profesionalios etikos pristatyme iškeliami administracinio ir profesionalaus požiūrio į atliekamą darbą ypatybės ir etinės-moralinės determinacijos.

Kurse studijuojamas Europos Sąjungos institucijų administravimas. Studijų metu bus daugiau dėmėsio skiriama Europos Komisijos administravimo ypatumams, sprendimų priėmimo procesui. Tuo pačiu metu aptarsime personalo atrankos į ES institucijas aspektus, karjeros galimybes ir personalo reguliavimo laipsnį. Kurse išsamiai analizuojamos tam ES sanglaudos politikos administravimą lydinčios problemos, ES regioninės politikos administravimo instrumentarijus, prioritetai, vertinimo vaidmuo Europos Komisijos veikloje

Dalykas skirtas lyderystės, koordinacinės veiklos, piliečių ir išteklių telkimo kompetencijoms lavinti, vystant žiniasklaidos naujose medijose analizės bei praktinių įgūdžių multimedijiniam turiniui kurti įgūdžius. Studijų metu studentai sukuria žiniasklaidos produkto strategiją, naują medijinį produktą (tinklaraštį ar socialinio tinklo organizacinį profilį) ir palaiko jo multimedijinį turinį.

Baigiamasis darbas atspindi bendrą absolvento akademinio išsilavinimo lygį. Darbe turi būti pademonstruotas sugebėjimas: (1) orientuotis tyrimo temos kontekste ir kvalifikuotai vertinti medžiagą ir jos kokybę; (2) atrinkti, struktūruoti ir apibendrinti sprendžiamos problemos teorinius, empirinius ir metodologinius komponentus, siekiant suformuoti nagrinėjamos temos ir jos probleminės raiškos ypatybių pristatymą, vietą ir reikšmę viešojo administravimo teorinių ar taikomųjų tyrimų kontekste; (3) korektiškai naudotis jau sukurtu tiriamos temos konceptualiu, empiriniu ir metodiniu įdirbiu ir proporcingai derinti teoriją ir faktus, metodologines abstrakcijas ir turiningas iliustracijas.

Kursiniame darbe studentas parodo analitinius įgūdžius atrenkant, grupuojant ir apibendrinant konceptualinius ir empirinius pasirinktos temos aspektus. Darbe turi būti aiškiai artikuliuojamas ir pakankamai plačiai suvokiamas tyrimo metodologijos aparatas, kryptingai pasirinkta literatūra, kvalifikuotas ir profesionalus bibliografinis temos literatūros pateikimas bei loginis Įvado ir Išvadų sąryšis. Studentai orientuojami į analitinių-probleminių temos aspektų iškėlimą ir kryptingą nagrinėjimą; modernių temos publikacijų apžvalgą ir pagrindinių objekto interpretacijų nušvietimą; tiriamo objekto raiškų istorinėje ar aktualioje tikrovėje arba teoriniame, akademiniame diskurse panoramos kūrimą.

Kurse aptariami civilinės teisės ir verslo teisės, kaip civilinės teisės sudedamosios dalies, pagrindai; analizuojamos juridinių asmenų (įmonių, įstaigų, organizacijų) rūšys, jų steigimo, funkcionavimo, reorganizavimo bei likvidavimo tvarka, bankai ir kitos kredito paslaugas teikiančios įstaigos, jų veikla; supažindinama su mokesčių teise ir jos reguliuojamais santykiais; įvertinama administracinė bei baudžiamoji atsakomybė už teisės pažeidimus ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, taip pat apskaitos ir statistikos srityje.

Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 ()