Puslapis: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 ()

Šiuo kursu siekiama formuoti naują pasaulėžiūrą, kurios pagrindas darni visuomenė. Tai nagrinėjama analizuojant darnaus vystymosi ekonominius, ekologinius, socialinius aspektus. Analizuojami kultūriniai aspektai, akcentuojant skirtingų kultūrų darbuotojų įtraukimą į organizacijos valdymą per darnų vadovavimą. Pateikiami etiško sprendimo priėmimo modeliai, įmonių socialinės atsakomybės panaudojimo, etiško verslo taikymo praktikoje nauda.

Praktika — privaloma Klaipėdos Universiteto studijų proceso dalis, kurios metu studentai pagal specialybę dirba pasirinktoje praktikos institucijoje. Praktikos metu patikrinamos studijų metu įgytos žinios, jos pritaikomos bei tobulinamos praktinėje profesinėje veikloje. Praktikos pobūdis koreliuoja su jos atlikimo sferomis: ministerijos, Vyriausybės įstaigos, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, nevyriausybinės organizacijos, politinės partijos, mokslo ir tyrimų institucijos, spaudos leidinių redakcijos. Praktika vertinama diferencijuota įskaita, remiantis Praktikos ataskaita ir Praktikos atlikimo užduočių rezultatais.

Strategic management is a business discipline which is focused on the practical application of strategic techniques and the management of a company's strategic resources and activities. Strategic managers are often responsible for influencing the level, timing, and composition of customer demand accepted definition of the term. In part, this is because the role of a strategic manager can vary significantly based on a business' size, corporate culture, and industry context. Really understanding strategic and how to plan strategic strategies can build self-confidence and it can help to prepare students to take an active part in the business world. Understanding the text content can be deepened by the analysis and discussions on the specific cases.

Aim of the course — to master the basic strategies of innovation models and innovative strategies to realize the possibilities of applying models of organizational business practices. Students of subject tend to analyze innovation strategies, legal management features, type of protection, the application of R&D organizations, the activities of their solutions financing opportunities under different EU aid instruments.

Dalyko tikslas — pagilinti studentų žinias apie jūrų transporto įmonių (laivybos kompanijų ir uostų) ekonomiką, išmokyti analizuoti ir įvertinti jų veiklos ekonominį efektyvumą atskiro laivo, laivybos įmonės, uosto ir viso jūrų transporto sektoriaus mastais.

Pagrindinis tikslas — suteikti pagilintas žinias apie laivybos įmonių ekonomiką, išmokyti analizuoti ir įvertinti atskiro laivo ir visos laivybos įmonės veiklos ekonominį efektyvumą, optimizuoti jos investicinę politiką atsižvelgiant į jūrinių pervežimų rinkos konjunktūros prognozes.

Pagrindinis tikslas — pagilinti studentų žinias apie jūrų transporto įmonių (laivybos kompanijų ir uostų) ekonomiką, išmokyti analizuoti ir įvertinti jų veiklos ekonominį efektyvumą atskiro laivo, laivybos įmonės, uosto ir viso jūrų transporto sektoriaus mastais.

Aptariamos gyvybės atsiradimo teorijos ir koncepcijos, biogenezė ir abiogenezė. Organinio pasaulio reikšmė dirvožemių - pedosferos formavimuisi, jų įvairovė ir pasiskirstymo dėsningumai. Organinės kilmės ištekliai; evoliucijos teorija ir jos nauji aspektai; rūšių bioįvairovė ir jų pasiskirstymas Žemėje. Žmogaus atsiradimo laikotarpis — antropogenezė ir jo etapai. Antropogeninis veiksnys ir jo įtaka natūralioms ekosistemoms bei landšaftams.

Jūrų ūkio geografija kaip ekonominės geografijos dalis, jos tikslas, objektai, tyrimo metodai, ryšiai su kitais mokslais, tame tarpe su transporto geografija. Vienos seniausių žmonijos istorijoje veiklų – jūrinio transporto – plėtra ir dabarties bei netolimos ateities tendencijos pasaulio regionuose ir valstybėse. Europos uostai ir jų plėtros klausimai. Jūrų ūkio sistema ir jos sudedamosios dalys - sektoriai. Lietuvos kaip jūrinės valstybės vaidmens stiprinimas. Lietuvos jūrų ūkio sistema ir jos sudedamosios dalys. Lietuvos jūrinio transporto sistemos plėtros situacija ir problemos. Jūrinė ir pakrančių aplinkosauga ir jos uždaviniai plėtojant subalansuotą jūrų ūkį.

Studijų metu susipažįstama su regioninės geografijos ir regioninių tyrimų raida, metodologinėmis regionavimo problemomis, su Von Thünen, Alonso, Marshall, Weber, Christaller, Lösch teorijomis. Pristatomos ir šiuolaikinės industrinių regionų, inovacinių erdvių, klasterių ir tinklų teorijos. Apžvelgiama Europos regionų atsiradimo ir vystymo raida. Detaliau apsistojama ties ES regionų vystymo klausimais ir politika, analizuojami struktūrinių fondai ir jų naudojimo principai. Aptariami bendri regioninio administravimo ir politikos klausimai Šiaurės ir Baltijos šalyse, ES šalyse.

Giliau susipažįstama su regionu, jo formavimosi istorija, dabartine situacija ir plėtros perspektyvomis. Baltijos jūros regionas – tai 11 valstybių aplink Baltijos jūrą (Latvija, Estija, Rusija (jos ŠV regionas), Suomija, Švedija, Danija, Norvegija, ŠR Vokietija, Lenkija, Lietuva ir Baltarusija). Nagrinėjami įvairūs BR šalių gyventojų geografijos klausimai, pagrindiniai ekonomikos sektoriai, užsienio prekyba, gamtiniai ir mineraliniai ištekliai, aplinkosauginės problemos, darbo resursai, ekonominiai-geografiniai rajonai, subalansuota regiono plėtra, ekonominių reformų dinamika, ekonominio vystymo strategijos kitų Europos šalių bei regionų kontekste. Įvertinama Lietuvos vieta ir iniciatyvos.

Studijuojamas Lietuvos teritorijos reljefas, nuogulos, dirvožemis, klimatas, vandenys, pelkės, augmenija ir gyvūnija, neatsinaujinantys gamtos ištekliai ir biotos ištekliai. Analizuojami Lietuvos gamtinių sąlygų teritoriniai skirtumai ir jų priežastingumas. Aiškinama gamtos išteklių panaudojimo mastai ir panaudojimo pasekmės, gamtinės aplinkos apsauga.

Gilinamos gamtinės geografijos žinios apie Žemę planetą, jos geosferas ir geosistemas, endogeninius įvairių sferų formavimosi procesus. Analizuojama egzogeninių procesų vyksmo priežastingumas Žemėje planetoje. Studijuojami svarbiausi egzogeniniai procesai Žemės planetos paviršiuje Šiaurės pusrutulyje (glacialiniai , akvaglacialiniai, fliuvialiniai, biogeniniai) ir jų vyksmo rezultatas – naujai sukurtas reljefas ir jį sudarančios mineralinės ir organogeninės nuogulos/nuosėdos- neatsinaujinantys gamtiniai ištekliai. Aiškinama jų paplitimo dėsningumai ir reikšmė visuomenei.

Pasaulio žemynuose didelę dalį užima pakrantės, kur susitelkę miestai, uostai, jų infrastruktūra ir kitos komunikacijos, didelė landšaftų įvairovė ir jautri aplinkos teršimui gamta. Baltijos jūros pakrantės, ypač centrinė ir pietinė dalys, taip pat stipriai urbanizuotos ir patiria dideles antropogenines apkrovas. Todėl svarbu žinoti čia sutinkamas problemas, jas sukeliančius veiksnius, ir mokėti nustatyti poveikį aplinkai bei teikti pasiūlymus, kaip ją gerinti. Per Lietuvos pajūrio regiono atvejo analizę bus parodyti praktinės tokių problemų sprendimo galimybės.

Baltijos šalys, nors ir būdamos nedidelės, yra svarbios Baltijos regione, kurį sudaro 9 aplink Baltijos jūrą esančios šalys. Visoms trims šalims yra būdingi panašūs siekiai darnios plėtros, tačiau to siekiama įvairiais keliais ir priemonių rinkiniu, priklausomai nuo šalies bendro kultūrinio, technologinio, ekonominio, teisinio bei žinių kaupimo ir panaudojimo lygio ir pan. Dabartiniu metu svarbiausios problemos - depopuliacija, aukštas jaunimo nedarbo lygis, senėjanti visuomenė, didėjanti socialinė atskirtis, atliekų tvarkymas, vandens ir oro taršos mažinimas, racionalesnis vietinių išteklių panaudojimas.

Dabartiniu metu globaliai ekonomikai iškilusios grėsmės yra susijusios su netolygia ūkio plėtra, tradicinių išteklių mažėjimu ir ypač energetikos, besiremiančių iškastinio ir kartu baigtinio kuro beatodairišku naudojimu, blogėjančia aplinkos būkle ir akivaizdžiais klimato pokyčiais. Tradicinių išteklių naudojimas palengva yra keičiamas atsinaujinančiais. Sando turinys leidžia studentams susipažinti su AI vieta, paskirtimi, efektyvumu, plėtra bei jos galimybėmis bendrame išteklių panaudojimo kontekste ūkio vystyme konkrečioje sociogeografinėje erdvėje.

Kraštovaizdis yra gamtinių ir socialinių veiksnių formuojama ir keičiama teritorinė struktūra, o šių veiksnių geografija yra labai įvairi. Nagrinėjami įvairių geografinių platumų ir regionų gamtiniai ir kultūriniai kraštovaizdžiai, nes bet kuris kraštovaizdis yra abiejų sistemų sąveikos rezultatas. Landšafto ištekliai yra riboti, nes tai jautri sistema. Tam, kad paaiškėtų landšaftų kaitos dėsningumai, būtinos žinios iš kitų gamtos ir visuomeninių mokslų. Studijų metu susipažįstama su įvairiais kraštotvarkos principais ir jų įgyvendinimo būdais.

Kursas susideda iš pagrindinių dalių, skirtų: valstybės tarnautojų teisinės atsakomybės pagrindinimui, vadovaujantis Konstitucija, kitais LR teisės aktais. Nagrinėjamas šių teisės aktų turinys, pateikiama aktuali teismų praktika, leidžianti apibrėžti valstybės tarnautojų atsakomybės probleminius aspektus. Taip pat nagrinėjami Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių valdžios įstaigų paskirtį tarnauti žmonėms, kiekvieno asmens teisės kritikuoti institucijų, valstybės tarnautojų ar pareigūnų veiksmus bei valstybės tarnautojų bei pareigūnų atsakomybės sisteminiai ryšiai. Nagrinėjami etikos kodeksų reikalavimai valstybės tarnautojų ir pareigūnų elgesiui. Remiamasi mokslo doktrina.

Kurse aptariama darbo teisės sąvoka ir darbo teisės sistema; analizuojami darbo teisės šaltiniai; įvertinama darbo teisiniai santykiai; analizuojamos kolektyvinės sutarties, gyventojų užimtumo ir nedarbo sampratos. Ypatingas dėmesys skiriamas pagrindinei Darbo kodekso koncepcijai, sujungiančiai pagrindines Europos Sąjungos ir Tarptautinės darbo organizacijos teisės aktų bei Europos socialinės chartijos (pataisytos) nuostatas. Aptariami darbo santykių reguliavimo pokyčiai, didėjanti socialinės partnerystės principo reikšmė.

Daug dėmesio skiriama istorinėms tarptautinės humanitarinės teisės vystymosi tendencijoms, nagrinėjamos šios teisės šakos normos, reguliuojančios tarptautiniu santykius, įpareigojimus nacionalinės bei tarptautinėms organizacijoms bei asmenims, atliekama šių teisės normų praktinio taikymo analizė. Aptariamos Tarptautinės humanitarinės teisės normų įtaka formuojant nacionalinės teisės normas, atliekama jų kaip tarptautinių sutarčių nuostatų tiesioginio veikimo analizė Lietuvoje.

Puslapis: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 ()