Puslapis: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 ()

The program aims to educate students' communication skills. During the course, students are introduced to the concept of communication, types, levels and styles. Introducing the successful and unsuccessful communication criteria, manipulation methods, reflective and non reflective listening. Analyzing interpersonal communication, verbal messages, non-verbal language. Disclosed individual differences in communication, employee self-awareness techniques and benefits. Analyzing conflicts in the organization, causes and conflict solutions.

Kurso metu studentai diskutuos apie tarpdisciplininius akademinių žinių projektus, politikos ir administravimo dichotominius sprendimus viešojo administravimo klasikų ir naujausiuose teoriniuose darbuose. Išsamiai bus analizuojamos klasikinės biurokratijos, mokslinių principų, organizacinio humanizmo, sprendimų priėmimo, viešojo intereso teorijos. Taip pat bus charakterizuojamos naujosios viešosios vadybos, naujojo ir postmodernaus viešojo administravimo, gerojo valdymo bei valdysenos teorijos. Studentai mokysis įvertinti šiuolaikinių autorių teorinį indėlį į viešojo administravimo disciplinos plėtotę.

Kursas skirtas studentams tobulinti kompetencijas susijusias su viešosios politikos problemų identifikavimu, sprendimų formavimu ir priėmimu, įgyvendinimu bei vertinimu. Kursą baigusieji supras studijuojamas teorines schemas, mokės jas taikyti diskutuojant apie politiką. Taip pat įgis daugiau patirties rengti politikos analizės scenarijus. Studentų veikla bus organizuojama taikant probleminės paskaitos, citatų analizės, interpretacijų, diskusijų, atvejų studijų ir praktinių darbų metodus. Dirbdami porose studentai konstruos VP atvejų analizės projektus, teiks tyrimais grindžiamus siūlymus susijusius su VP tobulinimu. Taip pat bus atliekami pratimai, sprendžiami testai.

Kursas skirtas viešojo administravimo magistrantams siekiant įgalinti juos įsisavinti regionų valdysenos metodologinių žinių, įgyti patirties atlikti mokslinius tyrimus ir rengti tyrimų ataskaitas, reikšmingas regionų valdysenos srityje. Regionų valdysena susijusi su a) daugiapakopiu interesų koordinavimu tarp skirtingų jurisdikcijų; b) sanglaudos politikos plėtojimu, nukreiptu į c) darnų regionų vystymąsi. Siekiant suprasti konceptualiuosius regionų valdysenos aspektus ir įsisavinti jų tyrimo metodologinius instrumentus, šio kurso metu, nagrinėjami įvairūs fundamentaliųjų ir taikomojo pobūdžio tyrimų atvejai, iliustruojantys kiekybinius, kokybinius ir diskursyvius požiūrius.

Nagrinėjant ES politinę sistemą reikėtų suprasti ir platesnes temas, apimančias konfliktinę bei sutartą politiką. Pirmiausia tai suteiks mums atspirties tašką, nuo kurio pradėsime nagrinėti ES politinį procesą. Antra, tai padės mums identifikuoti dalyvių, įtrauktų į ES politiką, įvairovę bei suprasti, kaip jie kartu apibrėžia integracijos formą bei greitį. Ir galiausiai, tai primins mums, kad egzistuoja visa eilė įdomių klausimų apie galutinį Europos integracijos tašką. Ar mūsų kryptis yra Europos valstybė? Kiek demokratiška arba efektyvi ji turi būti?

Baigiamasis darbas atspindi bendrą absolvento akademinio išsilavinimo lygį. Darbe turi būti pademonstruotas sugebėjimas: (1) orientuotis tyrimo temos kontekste ir kvalifikuotai vertinti medžiagą ir jos kokybę; (2) atrinkti, struktūruoti ir apibendrinti sprendžiamos problemos teorinius, empirinius ir metodologinius komponentus, siekiant suformuoti nagrinėjamos temos ir jos probleminės raiškos ypatybių pristatymą, vietą ir reikšmę viešojo administravimo teorinių ar taikomųjų tyrimų kontekste; (3) korektiškai naudotis jau sukurtu tiriamos temos konceptualiu, empiriniu ir metodiniu įdirbiu ir proporcingai derinti teoriją ir faktus, metodologines abstrakcijas ir turiningas iliustracijas.

Kursas sutelkia dėmesį į žmogiškųjų išteklių valdymo praktiką ir svarbai verslo organizacijoms. Detaliai aptariami konceptualūs apibrėžimai ir jų taikymas organizacijų veikloje. Pagrindinės žmogiškųjų išteklių valdymo suvokimo temos siejamos su įdarbinimo ir atrankos, mokymo ir tobulinimo, veiklos valdymo ir vertinimo, kompensacijų, etikos ir darbo santykių valdymo klausimais.

Studijuojamos vidinio saugumo konceptualizacijos problemos ir vidinio saugumo ypatumai modernioje visuomenėje ir valstybėje, analizuojamas ryšis tarp politinio režimo pobūdžio ir vidinio saugumo politikos. Apibūdinamos vidinio saugumo politikos galimybės ir ribos. Išskiriamas humanitarinis ir socialinis saugumas. Nagrinėjamas "gerovės valstybės" vidinio saugumo potencialas, taip pat vidinio saugumo subpolitikos. Visose sando temose aktualizuojamos Lietuvos vidinio saugumo reikšmingos situacijos ir jų politinių sprendinių klausimai.

Šiuo kursu siekiama formuoti naują pasaulėžiūrą, kurios pagrindas darni visuomenė. Tai nagrinėjama analizuojant darnaus vystymosi ekonominius, ekologinius, socialinius aspektus. Analizuojami kultūriniai aspektai, akcentuojant skirtingų kultūrų darbuotojų įtraukimą į organizacijos valdymą per darnų vadovavimą. Pateikiami etiško sprendimo priėmimo modeliai, įmonių socialinės atsakomybės panaudojimo, etiško verslo taikymo praktikoje nauda.

Praktika — privaloma Klaipėdos Universiteto studijų proceso dalis, kurios metu studentai pagal specialybę dirba pasirinktoje praktikos institucijoje. Praktikos metu patikrinamos studijų metu įgytos žinios, jos pritaikomos bei tobulinamos praktinėje profesinėje veikloje. Praktikos pobūdis koreliuoja su jos atlikimo sferomis: ministerijos, Vyriausybės įstaigos, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, nevyriausybinės organizacijos, politinės partijos, mokslo ir tyrimų institucijos, spaudos leidinių redakcijos. Praktika vertinama diferencijuota įskaita, remiantis Praktikos ataskaita ir Praktikos atlikimo užduočių rezultatais.

Strategic management is a business discipline which is focused on the practical application of strategic techniques and the management of a company's strategic resources and activities. Strategic managers are often responsible for influencing the level, timing, and composition of customer demand accepted definition of the term. In part, this is because the role of a strategic manager can vary significantly based on a business' size, corporate culture, and industry context. Really understanding strategic and how to plan strategic strategies can build self-confidence and it can help to prepare students to take an active part in the business world. Understanding the text content can be deepened by the analysis and discussions on the specific cases.

Aim of the course — to master the basic strategies of innovation models and innovative strategies to realize the possibilities of applying models of organizational business practices. Students of subject tend to analyze innovation strategies, legal management features, type of protection, the application of R&D organizations, the activities of their solutions financing opportunities under different EU aid instruments.

Dalyko tikslas — pagilinti studentų žinias apie jūrų transporto įmonių (laivybos kompanijų ir uostų) ekonomiką, išmokyti analizuoti ir įvertinti jų veiklos ekonominį efektyvumą atskiro laivo, laivybos įmonės, uosto ir viso jūrų transporto sektoriaus mastais.

Pagrindinis tikslas — suteikti pagilintas žinias apie laivybos įmonių ekonomiką, išmokyti analizuoti ir įvertinti atskiro laivo ir visos laivybos įmonės veiklos ekonominį efektyvumą, optimizuoti jos investicinę politiką atsižvelgiant į jūrinių pervežimų rinkos konjunktūros prognozes.

Pagrindinis tikslas — pagilinti studentų žinias apie jūrų transporto įmonių (laivybos kompanijų ir uostų) ekonomiką, išmokyti analizuoti ir įvertinti jų veiklos ekonominį efektyvumą atskiro laivo, laivybos įmonės, uosto ir viso jūrų transporto sektoriaus mastais.

Aptariamos gyvybės atsiradimo teorijos ir koncepcijos, biogenezė ir abiogenezė. Organinio pasaulio reikšmė dirvožemių - pedosferos formavimuisi, jų įvairovė ir pasiskirstymo dėsningumai. Organinės kilmės ištekliai; evoliucijos teorija ir jos nauji aspektai; rūšių bioįvairovė ir jų pasiskirstymas Žemėje. Žmogaus atsiradimo laikotarpis — antropogenezė ir jo etapai. Antropogeninis veiksnys ir jo įtaka natūralioms ekosistemoms bei landšaftams.

Jūrų ūkio geografija kaip ekonominės geografijos dalis, jos tikslas, objektai, tyrimo metodai, ryšiai su kitais mokslais, tame tarpe su transporto geografija. Vienos seniausių žmonijos istorijoje veiklų – jūrinio transporto – plėtra ir dabarties bei netolimos ateities tendencijos pasaulio regionuose ir valstybėse. Europos uostai ir jų plėtros klausimai. Jūrų ūkio sistema ir jos sudedamosios dalys - sektoriai. Lietuvos kaip jūrinės valstybės vaidmens stiprinimas. Lietuvos jūrų ūkio sistema ir jos sudedamosios dalys. Lietuvos jūrinio transporto sistemos plėtros situacija ir problemos. Jūrinė ir pakrančių aplinkosauga ir jos uždaviniai plėtojant subalansuotą jūrų ūkį.

Studijų metu susipažįstama su regioninės geografijos ir regioninių tyrimų raida, metodologinėmis regionavimo problemomis, su Von Thünen, Alonso, Marshall, Weber, Christaller, Lösch teorijomis. Pristatomos ir šiuolaikinės industrinių regionų, inovacinių erdvių, klasterių ir tinklų teorijos. Apžvelgiama Europos regionų atsiradimo ir vystymo raida. Detaliau apsistojama ties ES regionų vystymo klausimais ir politika, analizuojami struktūrinių fondai ir jų naudojimo principai. Aptariami bendri regioninio administravimo ir politikos klausimai Šiaurės ir Baltijos šalyse, ES šalyse.

Giliau susipažįstama su regionu, jo formavimosi istorija, dabartine situacija ir plėtros perspektyvomis. Baltijos jūros regionas – tai 11 valstybių aplink Baltijos jūrą (Latvija, Estija, Rusija (jos ŠV regionas), Suomija, Švedija, Danija, Norvegija, ŠR Vokietija, Lenkija, Lietuva ir Baltarusija). Nagrinėjami įvairūs BR šalių gyventojų geografijos klausimai, pagrindiniai ekonomikos sektoriai, užsienio prekyba, gamtiniai ir mineraliniai ištekliai, aplinkosauginės problemos, darbo resursai, ekonominiai-geografiniai rajonai, subalansuota regiono plėtra, ekonominių reformų dinamika, ekonominio vystymo strategijos kitų Europos šalių bei regionų kontekste. Įvertinama Lietuvos vieta ir iniciatyvos.

Studijuojamas Lietuvos teritorijos reljefas, nuogulos, dirvožemis, klimatas, vandenys, pelkės, augmenija ir gyvūnija, neatsinaujinantys gamtos ištekliai ir biotos ištekliai. Analizuojami Lietuvos gamtinių sąlygų teritoriniai skirtumai ir jų priežastingumas. Aiškinama gamtos išteklių panaudojimo mastai ir panaudojimo pasekmės, gamtinės aplinkos apsauga.

Puslapis: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 ()