Page: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 ()

Kurso metu ugdomos vaikų gerovės projektų modeliavimo, rengimo, vadybos kompetencijos.

Studentai supažindinami su mokymo proceso teorijomis, analizuojama ugdymo proceso dalyvių sąveika ir veikla.

Šio sando tikslas yra išugdyti gebėjimą parengti ir teikti mokymo turinį IKT priemonėmis. Šis gebėjimas ugdomas trijų praktikos darbų atlikimo metu. Ypatingas dėmesys skiriamas elektroninio mokymosi organizavimo ir palaikymo programinės įrangos apžvalgai. Suteikiami praktiniai įgūdžiai: darbo su išmaniosiomis lentomis, darbo VMA Moodle aplinkoje, kurso teikimo nuotoliniu būdu taikant WEB 2.0 įrankius bei integruojant šiuolaikinius mokymo metodus su IKT galimybėmis.

Studijų metu siekiama plėtoti magistrantų gebėjimą projektuoti pedagoginį tyrimą, naudotis įvairiomis duomenų bazėmis, rinkti reikiamą empirinę medžiagą ir ją analizuoti, gilinti instrumentinę bei sisteminę kompetencijas.

Studentai supažindinami su Lietuvos kultūros istorijos objektu tikslu, uždaviniais, šaltiniais. Analizuojama kultūros kaip specifinės veiklos samprata, struktūra, formos, raidos etapai. Supažindinama su Lietuvos istorijos ištakomis, materialine ir dvasine lietuvių kultūra nuo IX a. iki XXI a., išryškinamas kultūros vaidmuo visuomenės raidos procese.

Supažindinti studentus su ypatingų vaikų socialine integracija: neįgaliųjų vaikų pažinimo, ugdymo ir integracijos teorija ir praktika, ypatingų vaikų ugdymo modeliais. Mokomasi sudaryti individualias programas, numatyti šių vaikų integravimosi į socialinį gyvenimą perspektyvas. Supažindinti su ekonominėmis, socialinėmis, politinėmis ir kultūrinėmis sąlygomis, įtakojusiomis ypatingų vaikų švietimą bei iškiliausiomis asmenybėmis, padėjusiomis pagrindus ypatingų vaikų ugdymui. Lietuvą ir jos ypatingų vaikų ugdymo tradicijas aptariame Vakarų Europos kontekste, lyginant ją su kitomis šalimis.

Šio kurso metu studentai bus supažindinami su karjeros samprata, pedagogo karjeros ypatumais. Kurso metu bus nagrinėjami aktualūs pedagogo karjerą reglamentuojantys dokumentai, analizuojama pedagogų veikla ir jos tobulinimo galimybės. Studentai bus supažindinami su pašaukimo, saviugdos, kūrybiškumo reikšme ir įtaka pedagogo karjeros raidai; apžvelgiama nuolatinio mokymosi reikšmė bei pedagogo karjeros galimybės ES.

Magistrantai skatinami suvokti duomenų rinkimo ir analizės reikšmę švietimo vadybos tyrimuose. Duomenų rinkimo metodų kompetencijų tobulinimas pradedamas nuo susipažinimo su bendraisiais duomenų rinkimo metodų ypatumais, gilinamasi į pagrindinių duomenų rinkimo metodų technologines detales. Duomenų analizės kompetencijų tobulinimas pradedamas nuo statistinių analizės metodų arsenalo padidinimo. Kokybinių duomenų analizės kompetencijos praturtinamos kontentinės analizės metodo įsisavinimu. Pabaigoje magistrantų dėmesys yra sutelkiamas į kryptingą tyrimo projektavimą, apimantį duomenų rinkimo ir analizės pagrindimą, ir tyrimo ataskaitos parengimą bei pristatymą.

Kursas skirtas atskleisti karjeros konsultanto veiklos organizacijoje kryptis ir funkcijas. Studentai supažindinami su šiuolaikinės organizacijos funkcionavimo ir vystymosi principais, žmogiškųjų išteklių vadybos psichologiniais aspektais. Analizuojami darbuotojų mokymo ir karjeros planavimo, darbuotojų ugdymo sistemos organizacijoje klausimai ir jų įtaka karjerai. Aptariama organizacijoje vykstančių socialinių procesų įtaka individualaus darbuotojo karjerai. Studentai supažindinami su etiniais ir teisiniais konsultavimo karjerai organizacijoje aspektais.

Realizuojant dalyko programą atskleidžiami žmogaus raidos dėsningumai vaikystėje. Nagrinėjami kognityvinės raidos, bendravimo (su suaugusiais ir bendraamžiais) kaitos ypatumai, plačiai aptariamas psichologinis vaikų pasirengimas mokyklai ir su tuo susijusi adaptacija mokykloje. Analizuojamos asmenybės savimonės raidos ypatybės bei veiksniai. Praktiniuose užsiėmimuose studentai supažindinami su pagrindiniais psichologijos tyrimo metodais, praktiškai mokosi naudoti elementarias pažinimo funkcijų ir asmenybės savybių įvertinimo metodikas, tvarkyti duomenis, aprašyti tyrimą ir gautus rezultatus.

Šio kurso metu supažindinama su savasties sampratos pradininko W.James mintimis, pristatomos ego, savasties ir tapatumo koncepcijos psichoanalitinėje, fenomenologinėje ir socialinių psichologijos krypčių paradigmose. Analizuojama su asmenybės Aš siejamų sąvokų psichologijoje problematika. Aptariami asmenybės savasties formavimosi ir raidos ypatumai. Aptariamos savasties raidos kliūtys ir priežastys, stabdančios bei iškreipiančios sveikos asmenybės formavimąsi.

Kursą parengė Žieda Mažeikaitė-Gylienė

Kursas skirtas supažindinti studentus su individo elgesio, mąstymo ir emocijų socialinėse situacijose ypatumais. Analizuojami socialinio suvokimo aspektai, nuostatų formavimosi ir keitimo mechanizmai, išankstinių nusistatymų ir diskriminacijos priežastys. Aptariamos agresijos teorijos. Nagrinėjami pagalbos elgesio, tarpasmeninio patrauklumo, užduočių atlikimo grupėje psichologiniai mechanizmai. Aptariama Aš-vaizdo įtaka individo elgesiui socialinėse situacijose. Analizuojami procesai, vykstantys grupėje.

Kurso tikslas – supažindinti studentus su konflikto psichologijos problematika ir pagrindiniais principais. Apžvelgiamos filosofinė-sociologinė bei psichologinė konfliktų tyrimų tradicijos, šiuolaikinės konfliktų tyrimo tendencijos. Atskleidžiama konflikto esmė, jo struktūrinės bei dinaminės charakteristikos, konfliktų atsiradimo sąlygos ir priežastys, teigiamos ir neigiamos konfliktų funkcijos. Nagrinėjami vidiniai asmenybės konfliktai, tarpasmeniniai ir tarpgrupiniai konfliktai bei jų pasireiškimo formos ir galimi sprendimo būdai. Aptariami derybų ir tarpininkavimo procesai bei jų principai. Susipažįstama su konfliktų sprendimo ir valdymo praktika. Kurso metu lavinamos kompetencijos, įgalinančios taikyti konflikto psichologijos principus konkrečių konfliktų sprendimui.

Sandas skiriamas mąstymo ir kalbėjimo studijoms. Studentai supažindinami su šių psichinių procesų tyrimų istorija bei tyrimo metodais. Aptariamos mąstymo sampratos, atskleidžiamas logikos ir psichologijos santykis tiriant mąstymą, nagrinėjamas mąstymo ir kalbos ryšys žmogaus pažinimo veikloje. Išsamiau nagrinėjami loginiai samprotavimai, sprendimo priėmimas bei uždavinių sprendimo procesas, kūrybinis mąstymas. Atskleidžiami kalbėjimo procesų dėsningumai, kalbos vartojimo psichologiniai mechanizmai. Susipažįstama su psichologiniais skaitymo ir rašymo aspektais. Aptariami kalbos išmokimo ir raidos klausimai, antros kalbos išmokimo dėsningumai.

Sandas skiriamas mąstymo ir kalbėjimo studijoms. Studentai supažindinami su šių psichinių procesų tyrimų istorija bei tyrimo metodais. Aptariamos mąstymo sampratos, atskleidžiamas logikos ir psichologijos santykis tiriant mąstymą, nagrinėjamas mąstymo ir kalbos ryšys žmogaus pažinimo veikloje. Išsamiau nagrinėjami loginiai samprotavimai, sprendimo priėmimas bei uždavinių sprendimo procesas, kūrybinis mąstymas. Atskleidžiami kalbėjimo procesų dėsningumai, kalbos vartojimo psichologiniai mechanizmai. Susipažįstama su psichologiniais skaitymo ir rašymo aspektais. Aptariami kalbos išmokimo ir raidos klausimai, antros kalbos išmokimo dėsningumai.

Studentai supažindinami su šiuolaikinės psichologijos ištakomis filosofijoje ir gamtos moksluose. Aptariamos psichologijos, kaip savarankiško mokslo susiformavimo prielaidos. Nagrinėjama W.Wundto psichologijos programa. Analizuojamos pagrindinės psichologijos kryptys ir mokyklos: struktūralizmas ir funkcionalizmas, biheviorizmas, geštaltpsichologija, psichoanalizė, humanistinė bei egzistencinė psichologija, kognityvinė psichologija. Atskleidžiamos jų sąsajos bei raidos istorija. Aptariami veiksniai, darantys įtaką psichologijos vystymuisi. Apžvelgiama taikomosios psichologijos raida. Studentai supažindinami su Lietuvos psichologijos ypatumais. Aptariamos psichologijos raidos perspektyvos.

Kursas skirtas supažindinti studentus su psichologijos idėjų ir metodų raida, psichologinių koncepcijų atsiradimo prielaidomis, padėti studijuojantiems susidaryti savo požiūrį į psichologiją, susisteminti jau turimas žinias iš įvairių psichologijos sričių.

Magistrantai susipažįsta su švietimo organizacijų elgsenos teorijomis, darbuotojų motyvavimo klausimais, analizuojami vadovavimo modeliai, stiliai ir jų taikymo galimybės; išnagrinėjama vidinė ir išorinė organizacijų aplinką, atskleidžiami švietimo organizacijų kultūros ypatumus, jos formavimo galimybes ir vadovo vaidmuo šiame procese, mokomasi kurti darbuotojų pažinimo ir motyvavimo sistemas, ugdomi gebėjimai pasirinkti ir taikyti efektyvius organizacinės elgsenos modifikavimo modelius, spręsti problemas, kritiškai sistemiškai mąstyti.

Page: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 ()