Page: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 ()

Kurso metu studijuojantieji supažindinami su pedagoginės diagnostikos teoriniais pagrindais. Išmoksta metodologiškai pagrįsti ir praktiškai naudoti diagnostikos instrumentus ugdymo reiškiniams tirti.

Ugdymo sociologijos dalyko studijų tikslas – plėtoti ugdymo kaip savito socialinio instituto ir socialinio proceso sisteminio pažinimo kompetencijas. Kurso uždaviniai: 1) supažindinti su ugdymo sociologijos metodologiniais pagrindais; 2) išnagrinėti ugdymą kaip sisteminį socialinį reiškinį, besireiškiantį konkrečiame sociokultūrinaime kontekste, ir jo įtaką asmenybės ir visuomenės pažangai; 3) plėtoti kompetencijas, reikalingas ugdymui darančių įtaką socialinių sąlygų ir veiksnių pažinimui.

Karjeros edukologijos dalyko studijų tikslas – plėtoti magistrantų žinias, mokėjimus, įgūdžius, nuostatas, reikalingas karjeros vystymo edukacinio optimizavimo pažinimui ir valdymui. Kurso uždaviniai: atskleisti šiuolaikinės karjeros modelių kaitos ypatumus, išnagrinėti karjeros teorijas, atskleisti ugdymo karjerai modeliavimo strategijas užsienyje bei Lietuvoje, ugdyti magistrantų gebėjimus pažinti vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų karjeros vystymo problemas, formuoti jų sprendimui skirtų projektų rengimo ir įgyvendinimo gebėjimus.

Kurso tikslas - analizuoti Rusijos tautinės politikos specifiką Baltijos jūros regione (t.y. visų pirma vadinamosiose Pabaltijo gubernijose ir Suomijos didžiojoje kunigaikštystėje). Tam, kad studentai aiškiai suvoktų tos politikos specifiką pirmiausia bus analizuojami Rusijos imperijos tautinės politikos pokyčiai XIX a., “lenkų klausimo” svarba. Kurso pradžioje studentai bus supažindinti su šios problemos istoriografija skirtingose šalyse, aptartos svarbiausios problemos, o vėliau magistrantai privalės patys aptarti pasirinktas problemas.

Kurso tikslas - nušviesti Lietuvos ir Rusijos santykių moderniųjų laikų istoriją. Iš istorinės perspektyvos priartėti prie šiandieninių Lietuvos – Rusijos santykių problematiškumo ir bandyti aiškintis to problematiškumo įveikos eventualius variantus.Kurso centriniu objektu bus Lietuvos sutartys su Rusija (SSRS), sudarytos 1920, 1926, 1929, 1931, 1934 ir 1939 m. Pateikiama tų sutarčių teisinė, politinė - diplomatinė bei istorinė analizė. Galiausia, aptariama dabartinių Lietuvos – Rusijos santykių (1990-2006m) specifika.

Teologijos, istorijos, kalbų (lotynų, hebrajų, graikų) ir bendrauniversitetinių disciplinų išplėstinės programos, konspektai ir metodinė medžiaga.

Lietuvių kalbos, literatūros ir bendrauniversitetinių disciplinų išplėstinės programos, konspektai ir metodinė medžiaga

Supažindinama su ikimokyklinės ugdymo įstaigos administravimo samprata, tikslais, uždaviniais, principais, vadybinėmis funkcijomis, su ikimokyklinių ugdymo įstaigų veiklą, reglamentuojančiais dokumentais. Analizuojami pedagogų atestacijos nuostatai, auklėtojo pareigybės aprašas. Mokomasi efektyviai organizuoti ir pravesti susirinkimus, spręsti kylančius konfliktus, priimti sprendimus, dirbti komandoje, bendrauti ir bendradarbiauti su vaiko šeima, kitomis ugdymo, priežiūros ir pagalbos paslaugas teikiančiomis institucijomis, specialistais, taisyklingai rengti dokumentus. Apžvelgiami karjeros projektavimo ypatumai, mokomasi planuoti, vertinti ir tobulinti savo profesinę ir įstaigos veiklą.

Studentai susipažįsta su profesinės pedagogikos pagrindais, išmoksta sudaryti profesiogramas, nustatyti pasirengimo profesinei veiklai lygmenį. Aptariami pasirengimo profesinei veiklai kriterijai. Apibūdinama profesinė etika ir meistriškumas, profesinio rengimo sistemos, kvalifikacijos tobulinimas, perkvalifikavimas. Supažindinama su informacijos įsisavinimo technologijomis, darbo vertybių internalizacija. Aptariamos profesinės komunikacijos problemos. Sudaroma CV, supažindinama su portfolio struktūra.

Aptariama požiūrio į sapnus ir sapnų empirinių tyrimų istorijos raida. Analizuojamos įvairios sapnų teorijos (S.Freud, A.Adler, C.G.Jung, E.Hartman, D.Hobson - R.McCarley, M.Ullman) bei empirinių tyrimų rezultatai. Nagrinėjamos sapnų analizės panaudojimo galimybės praktinėms problemoms spręsti psichoterapijos ir psichologinio konsultavimo procese. Supažindinama su sapnų analizės sistemomis bei konkrečiomis technikomis.

Naujo Testamento graikų kalbos kursas teologijos specialybės studentams.

Studijų sando tikslas – suteikti žinių apie dabartinės lietuvių kalbos morfologinę sistemą ir jos lygmenis: morfemiką, formų ir žodžių darybą, kalbos dalis bei jų gramatines kategorijas, išryškinant šių lygmenų skirtumus bei sąsajas, išmokyti teoriškai ir praktiškai analizuoti morfologijos faktus, suvokti semantikos ir morfologijos ryšius. Formuojami praktiniai gebėjimai analizuoti žodžius morfologijos požiūriu bei taikyti morfologijos žinias rašyboje. Lavinami pažintiniai gebėjimai suvokti morfologinės sistemos funkcionavimą ir ryšius su kitais kalbos lygmenimis. Morfologija yra ypač svarbi studijuojant dialektologiją, lietuvių kalbos istoriją, baltų kalbotyrą, sudaro rašybos pagrindą.

Dalyko studijų metu studentai supažindinami su žmogaus kūno sandarą ir judėjimo biomechaninėmis savybėmis. Aptariamos žmogaus kūno sistemų funkcijos ir reguliacijos mechanizmai, biomechaninės žmogaus kūno savybės. Po šio kurso studentai geba skirti žmogaus kūno dalis ir paaiškinti organų atliekamąs funkcijas, įgyja praktinių įgūdžių analizuoti ir taisyti netaisyklingą judesio atlikimo techniką parenkant pratimus.

Sandas skirtas susipažinti su dviem informacinių technologijų taikymo filologijoje aspektais.
1. Informacinės technologijos, skirtos filologinėms problemoms: Teksto rinkimas: tekstų redaktorių galimybės, operacinės sistemos Windows ir Microsoft Office programų paketo galimybės, jų panaudojimas rašant mokslinius tiriamuosius darbus; teksto apipavidalinimas, redagavimas, specialybės teksto (specifinių simbolių) rinkimas; tekstų skenavimas, simbolių atpažinimo programos. Kalbos, rašybos ir skyrybos klaidų taisymo programos.
Fonetika: fonetinė transkripcija, simbolių rinkiniai; garso įrašų failų formatai, akustinės tekstų analizės programos.
Morfologija: duomenų bazės, modeliavimas, lemuokliai, vertimas (vertimo teorija).
Leksikologija: elektroniniai žodynai, vertimo programos, tekstynai.
Literatūra: virtualios bibliotekos, knygų formatai ir laikmenos.
Kalbos mokymas: kompiuterinis mokymas (mokomosios programos, virtualūs vadovėliai), distancinis mokymas (virtualios mokymosi aplinkos) ir kt.
2. Kompiuterine lingvistika kaip savarankiška mokslo šaka.

Akredituota Sorry, your browser does not support inline SVG.

Kursas skirtas anglų ir amerikiečių poezijos bei dramos istorinės raidos studijoms, autorių kūrinių analizei, tekstų interpretavimui bei vertinimui, literatūrinės anglų kalbos tobulinimui

Sandas skirtas susipažinti su operacinės sistemos Windows ir Microsoft Office programų paketo galimybėmis, jo panaudojimu rašant mokslinius tiriamuosius darbus. Daug dėmesio skiriama teksto rinkimui, jo apipavidalinimui, specialybės teksto (specifinių simbolių) problemoms, statistinių lentelių ir diagramų sudarymui, jų įterpimui į tekstą ir pan. Susipažįstama su įvairiais failų formatais ir juos palaikančiomis programomis. Mokoma priderinti savo reikmėms Windows darbo lauką, tvarkyti (kurti, kopijuoti, perkelti, siųsti, naikinti, atstatyti ir pan.) rinkmenas (failus), jas įrašyti į įvairias laikmenas (kietąjį diską, diskelius, kompaktines plokšteles).

Aiškinama skaitmeninių žodynų struktūra, mokoma naudotis žodžių, jų formų paieškos ir vertimo galimybėmis. Supažindinama su virtualiąja mokymosi aplinka – mokoma joje bendrauti, ieškoti ir perduoti informaciją.

Su taikomosiomis programomis susipažįstama dirbant praktinius darbus.

Absolventas turi teorinių žinių apie Lietuvos etnografinių regionų liaudies meną – sakralinę vaizduojamąją liaudies dailę, paprotinės ir taikomosios dekoratyvinės dailės dirbinius. Žino ornamento elementų simbolių prasmes. Orientuojasi tautinio kostiumo problemų rate, atpažįsta juostų audimo būdus, raštų ir spalvų derinimo regioninius skirtumus, komplektuoja visų Lietuvos regionų tautinius kostiumus. Geba įvertinti liaudies meno dirbinių ir tautinio kostiumo paskirtį tradiciniuose papročiuose ir šventėse. Žino rašytinių šaltinių duomenis apie lietuvių liaudies meną. Turi dainavimo, muzikavimo, taikomosios dekoratyvinės dailės dirbinių gaminimo, sakytinio folkloro interpretavimo įgūdžių.

Supažindinama su XIX-XXI amžių kultūros filosofijos raida, svarbiausių krypčių atstovais ir jų keliamų idėjų ypatumais. Aptariamos polemikoje su hegelizmu pasireiškusios Comte pozityvizmo, Engelso dialektinio materializmo filosofinės kryptis, analizuojama Kierkegaard‘o gyvenimo filosofija ir jo įtaka Heideggeriui, Jaspersui, Sartrui. Įvertinamas Brentano psichologijos metodo taikymas filosofijoje ir naujas etikos pagrindimo būdas. Aptariama Nietzsche‘s naujos moralės koncepcija ir vertybių pervertinimas, Heideggerio „nebūties filosofija“, Sartre‘o absurdo ir susvetimėjimo idėjos. Studentai įgis gebėjimus vertinti filosofinių koncepcijų ypatumus, jų skirtybes ir tapatumus.

Per paskaitas atskleidžiamos skirtingos mito sampratos (švietėjiška, hermeneutinė, semiotinė), išryškinama mitinio žmogaus pasaulėvaizdžio sampratos svarba. Parodomas archajinio mito ir filosofinės išminties ryšys, įžvelgiamos bendražmogiškos vertybės archajiniuose mituose. Supažindinama su reprezentatyviais Mesopotamijos, Egipto, antikinės graikų ir romėnų, krikščioniškosios, senovės baltų mitolgijų tekstais. Analizuojamos žmogaus mirties ir anapusybės sampratos skirtingose mitologijose. Aptariamos senovės mitų interpretacijos šiuolaikiniame mene. Diskutuojama apie šiandienos žmogaus kuriamus sekuliarius mitus, siejant mitą su ideologija.

Page: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 ()