Page: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 ()

Tikslas — plėsti ir gilinti meno filosofijos ir estetikos žinias, ugdyti dalykines (pažintines, praktines) ir bendrąsias kompetencijas bei skatinti studentus jas nuolat savarankiškai tobulinti. Susipažinti su meno kūriniais skirtingomis istorinėmis epochomis — nuo paleolito iki dabarties, demonsruojant skirtingų periodų meno kūrybą ir aptariant svarbiausius jos filosofijos atstovus.

Kurse analizuojama medijų etika kaip taikomoji medijų filosofijos disciplina. Aptariamos etinės teorijos: konsekvencionalistinė, deontologinė ir reliatyvistinė, tiriant medijas kaip klasikinių etinių teorijų objektą. Tiriant moralinių ir etinių problemų sklaidą elektroninėse-skaitmeninėse medijose, akcentuojama moralinė medijų kūrėjo, dalyvio ir vartotojo atsakomybė. Pateikiami autorių, informatikos, sutarčių teisės pagrindai, verslo ir žurnalistinės etikos principai bei parodoma jų įtaka medijų etikai. Pristatoma etikos teorijų ir kodeksų sklaida medijose, pabrėžiamas poveikis visuomenei.

Tikslas: įgyti ir plėsti žinias medijų filosofijos srityje, kuri tiesiogiai nagrinėja aktualiausias filosofines medijų poveikio šiuolaikinei kultūrai problemas.

Pasirenkamas dalykas, kurio metu siekiama sudaryti sąlygas studentams plėtoti tarpkultūrinę kompetenciją: gebėjimą dirbti daugiakultūrinėje aplinkoje, bendraujant ir bendradarbiaujant su mišriomis šeimomis, gebėjimą modeliuoti ir praktiškai įgyvendinti tarpkultūrinio ugdymo projektą, siekiant reflektuoti savo veiklą ir patirtį, akcentuoti toleranciją ir pagarbą kultūrinei, etninei, socialinei įvairovei ir išskirtinumui, realizuoti kritinio mąstymo kompetenciją.

Kurso tikslas — įgyti teorinių ir praktinių žinių apie krizių bei traumų psichologinius dėsningumus bei gilinti praktinius konsultavimo įgūdžius teikiant psichologinę pagalbą krizėms ir traumoms įveikti.

Kurso tikslas — supažindinti studentus su pagrindiniais mokymosi sutrikimais, tobulinti studentų gebėjimus planuoti ir atlikti psichologinį asmenų su mokymosi sutrikimais įvertinimą bei jų sutrikimų įveiką.

Mokomosios praktikos tikslas — įgyti prevencinio darbo, psichologinio švietimo, tyrimų planavimo ir atlikimo, socialinių - psichologinių grupių vedimo įgūdžius, įgyti komandinio ir organizacinio darbo gebėjimus.

Kurso tikslas — įgyti teorinių ir praktinių žinių apie krizių psichologijos aspektus.

Kurso tikslas — įgyti teorinių žinių apie krizių ir dvasinių traumų dėsningumus bei gilinti praktinius įgūdžius teikiant emocinę paramą krizėms ir traumoms įveikti.

Pažintinės praktikos tikslas yra supažindinti studentus su psichologo darbo specifika skirtingose institucijose.

Šiame kurse įgyjamos teorinės ir praktinės žinios apie vieną iš pažintinių procesų — atmintį bei jos reikšmę išmokimui.

Šiame kurse gilinamos teorinės ir praktinės žinios apie mokymo bei mokymosi, išmokimo psichologinius dėsningumus.

Kurse akcentuojama teorinės archeologijos reikšmė tyrinėjant įvairių laikų etninius-kultūrinius kraštovaizdžio kontekstus, kraštovaizdžio svarbą renkantis laidojimo vietas. Kurse kraštovaizdžio archeologijos požiūriu nuo akmens amžiaus iki istorinių laikų analizuojami Lietuvos ir rytinio Baltijos jūros regiono laidojimo paminklai. Kultūrinis kraštovaizdis yra ilgalaikės žmogaus veiklos pasekmė, todėl tiriant jo raidą galima atsekti, kaip intensyviai gamtinis kraštovaizdis buvo veikiamas bendruomenių įrengiant laidojimo paminklus ir kokią reikšmę laidojimo paminklai turėjo kasdieniame gyvenime ir pasaulėžiūros formavimuisi.

Kursas skirtas supažindinti su psichologinėmis grupėmis, jų organizavimo ir vedimo ypatumais. Pristatoma psichologinių grupių įvairovė ir jų tikslai. Aptariami grupių aplinkos formavimo (laiko, vietos, dažnumo, apmokėjimo ir kt.) ir tikslinės dalyvių atrankos klausimai. Analizuojamos grupių vystymosi stadijos ir sėkmingą grupės procesą užtikrinantys veiksniai. Supažindinama su grupių konsultanto asmenybės ypatumais, kvalifikacija ir būtinais įgūdžiais. Pristatoma koterapijos samprata ir šio darbo ypatumai. Praktinių užsiėmimų metu studentai lavina grupių vedimo įgūdžius.

Kurso metu supažindinama su įvairiais asmenybių tipais bei asmenybės sutrikimais (TLK-10 F60-F69 ir DSM-IV Ašis II). Mokoma atpažinti ir analizuoti asmenybės psichosocialinės aplinkos ypatumus, įvertinti šios aplinkos sąsajas su asmenybės funkcionavimo sunkumais. Analizuoti įvairių tipų asmenybių emocinius, kognityvius, socialinius, kitus adaptacinius sunkumus ir numatyti jų psichologinio konsultavimo ypatumus (kontakto savybes, konsultavimo sunkumus bei taikytinas konsultavimo strategijas ir technikas)

Kurso metu pristatoma klinikinės psichologijos samprata, tikslai, uždaviniai, šios psichologijos šakos atsiradimo prielaidos ir istorinė raida pasaulyje bei Lietuvoje. Supažindinama su klinikinėje psichologijoje taikomomis teorijomis bei modeliais. Analizuojami teoriniai ir praktiniai srities klausimai, tiriamos problemos ir taikomi metodai. Apžvelgiamos klinikinio psichologo veiklos sritys, darbo uždaviniai ir metodai dirbant su vaikais, paaugliais, suaugusiais, senyvo amžiaus, teismo psichiatrijos pacientais. Supažindinama su šių dienų visuomenės psichologinėmis problemomis bei psichologinio visuomenės švietimo svarba.

Dalyko studijų metu bakalaurai susipažįsta su socialinės pedagogikos mokslo ir praktinės veiklos raida, vaikų ir jaunimo socializacijos ypatumais, išsamiai susipažįsta su socialinio ugdymo ypatumais įvairiuose  socialiniuose kontekstuose.  Paskaitų metu gilinasi į aktualių socialinės pedagogikos, socialinio ugdymo problemų esmę, socialinės pedagoginės veiklos technologijas ir jų praktinį taikymą švietimo, vaikų globos institucijose ir bendruomenėje, aiškinasi socialinio pedagogo profesinės veiklos specifiką, jos struktūrą, veiklos funkcijas ir socialinius vaidmenis, asmenybės bruožus ir profesinę kompetenciją.

Kurso metu ugdomos vaikų gerovės projektų modeliavimo, rengimo, vadybos kompetencijos.

Studentai supažindinami su mokymo proceso teorijomis, analizuojama ugdymo proceso dalyvių sąveika ir veikla.

Page: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 ()