Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 ()

Kursas skirtas psichologijos tyrimų metodologijos žinioms bei supratimui pagilinti ir tyrimo kompetencijoms ugdyti. Išklausę šį kursą, magistrantai žinos kiekybinių ir kokybinių tyrimų filosofines prielaidas, išmanys pagrindinius kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus, žinos, supras ir gebės taikyti daugiamatės statistinės analizės metodus, gebės planuoti ir atlikti mokslinį tyrimą, pasirinkti tyrimo problemą atitinkančius tyrimo metodus, gebės interpretuoti ir pristatyti tyrimo rezultatus, analizuoti mokslinio tyrimo procesą etiniu požiūriu, žinos ir supras, kaip kurti prevencijos ir korekcijos bei psichologinio švietimo programas, remiantis tyrimų rezultatais.

Kurso metu siekiamos plėtoti pedagoginės diagnostikos kompetencijos ir įgaunami tokie gebėjimai: pažinti ugdymosi procesą kaip sociokultūrinį fenomeną, naudojantis pedagoginės diagnostikos teorija ir metodika; taikyti individualias, adaptuotas ir standartizuotas pedagoginio proceso tyrimo programas; plėtoti informacinės-komunikacinės kultūros įgūdžius, taikyti naujas pedagoginių tyrimų idėjas, interpretuoti pedagoginio tyrimo duomenis; naudotis įvairiomis diagnozavimo technologijomis, korektiškai naudoti diagnostinius instrumentus; aktyviai ir kūrybiškai reaguoti į ugdymo proceso pokyčius, skatinti taikyti pedagoginius tyrimus, inovacijas pedagoginėje veikloje.

Kurso studijos vykdomos integruojant ugdymo teorijas ir filosofines koncepcijas. Studijuojantieji susipažįsta ugdymo tikrovės filosofiniu interpretavimu, filosofiniais ir socialiniais ugdymo parametrais, klasikinės bei laisvojo ugdymo paradigmų esme. Įgyja sistemą žinių iš ugdymo aksiologijos apie vertybių sistemas, jų pasirinkimo kriterijus, pažinimą kaip ugdymo fenomeną, filosofinę individualiojo pažinimo traktuotę. Pratybų metų studentai tobulina pasirengimą moksliškai pažinti socialinę tikrovę, ugdo filosofinį mąstymą, filosofiškai interpretuoja ugdymo faktus, stiprina savo vertybines orientacijas.

Kurso metu analizuojami veiksniai, darantys įtaką socializacijos aukų atsiradimui ir viktimizacijos proceso tęstinumui. Nagrinėjama vaikų aukų grupių situacija, jos diagnozavimo metodai bei koregavimo strategijos. Studentai mokomi tirti vaikų grupių viktimiškumą skatinančius faktorius, pagrindžiant socialinio pedagogo efektyviausius veiklos modelius prevencijos srityje. Analizuojama vaiko kaip asmenybės galimybių nuvertinimo situacijos ugdymo praktikoje. Ugdomas gebėjimas kūrybiškai taikyti socialinių pedagogų veiklos inovatyvias strategijas, teikiant pagalbą įvairioms vaikų viktimogeninėms grupėms, skatinant studentus ieškoti įvairesnių ugdymo proceso humanizavimo būdų.

Kurso tikslas - padėti magistrantams įsisavinti konsultavimo psichologijos tyrimo metodus ir ugdyti kompetencijas, reikalingas siekiant kokybiškai atlikti mokslinį tyrimą. Išklausę šį kursą, magistrantai žinos kiekybinių ir kokybinių tyrimų filosofines prielaidas, išmanys pagrindinius kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus, supras šių metodų derinimo ypatumus, žinos, supras ir gebės taikyti daugiamatės statistinės analizės metodus, gebės planuoti ir atlikti mokslinį tyrimą, pasirinkti tyrimo problemą atitinkančius tyrimo metodus, interpretuoti ir pristatyti tyrimo rezultatus, analizuoti mokslinio tyrimo procesą etiniu požiūriu, supras mokslo vaidmenį psichologiniame konsultavime.

Analizuojama lyderystės reiškinio teorinė ir metodologinė reikšmė. Gilinamasi į lyderystės teorijas ir teorinius modelius. Apibūdinama pasidalytosios lyderystės paradigma bei jos reikšmė socialinio pedagogo veiklai. Projektuojama socilainio pedagogo lyderystės kompetencija. Apibūdinami socialinio pedagogo - lyderio veiklos sritys, funkcijos. Apibrėžiami socialinės pedagoginės lyderystės principai sparčiai besikeičiančioje aplinkoje. Formuojamos vertybinės ir etinės socialinės pedagoginės lyderystės nuostatos.

Kurso autorius Julija Melnikova

Gebės plėtoti socialinio ugdymo teorijos žinias kaip integralaus mokslo teorinių (filosofinių, psichologinių, sociologinių) pamatų suvokimą, reikalingas socialinių pedagoginių problemų supratimui. Gebės panaudoti naujausias socialinio ugdymo teorijos žinias analizuojant vaikų socialinio ugdymo reiškinius ir jų valdymo šalyje aktualijas. Gebės analizuoti ir modeliuoti pozityvios socializacijos optimizavimo strategijas šalies socialinio ugdymo sistemos kontekste.

Studentai plėtos pedagogines, socialines, tyrimines kompetencijas, laiduojančias vaikų socialinio ugdymo valdymo ir pozityvios socializacijos optimizavimo technologijų pažinimą bei taikymą, savarankiškai vykdant socialinę pedagoginę veiklą švietimo institucijose. Analizuojamas socialinis darbas globos ir švietimo sistemoje, socialinės globos ir rūpybos, socialinio teisingumo švietime teoriniai pagrindai, aktuali problematika, užsienio ir šalies socialinės politikos ypatumai, socialinio pedagogo kompetencija.

Studentai ugdys gebėjimus projektuoti ir valdyti vaikų gerovės programas ir projektus, skirtus rizikos grupių, neįgaliųjų ir kt. asmenų socialinės integracijos optimizavimui ir vaikų pozityvios socializacijos proceso valdymui; analizuos socialines pedagogines strategijas, nukreiptas į vaikų socializacijos proceso normalizavimą per sveikatos, socialines, švietimo programas bei gilins vaikų socialinės gerovės programu rengimo metodologinius pagrindus socialinės pedagogikos ir socialinio darbo kontekste, jų realizavimo strategijas, inicijuoti jų įgyvendinimą nacionaliniu, regioniniu, instituciniu lygiu. Ugdomas studentų gebėjimas diagnozuoti vaikų poreikius, kurti koreguojancias programas.

Kurse analizuojami socialinio konsultavimo metodologiniai pagrindai, metodai, sąlygos. Išsamiai aptariamos sėkmingo individo socialinio, pedagoginio konsultavimo prielaidos, socialinių nuostatų formavimo ypatumai įvairiais amžiaus tarpsniais. Studentai tobulina pedagogines, socialines, tyrimines kompetencijas, laiduojančias vaikų socialinio ugdymo valdymo ir pozityvios socializacijos optimizavimo technologijų pažinimą bei taikymą, savarankiškai vykdant socialinę pedagoginę veiklą.

Kurso metu besimokantieji plėtos žinias apie žmonių migraciją sąlygojančius veiksnius, problemas, ugdysis gebėjimą kritiškai vertinti migracijos teorijas, jas taikyti vykdant socioedukacinį darbą su migrantų vaikais ir jų šeimomis, analizuos Europos Sąjungos ir Lietuvos mingrantų integracijos politiką, pilietinio aktyvumo, emigrantų įtraukimo į švietimo sistemą, darbo rinką strategijas. Studentai kūrybiškai taikydami įgytas žinias modeliuos socioedukacinio darbo su migrantais šeimoje, ugdymo institucijoje ir bendruomenėje programas, skirtas migrantų socialinės integracijos ir tarpkultūrinio ugdymo optimizavimui visuomenėje.

Studentai mokosi numatyti įvairaus lygio švietimą bendruomenėje. Išskiriamos teritorinės bendruomenės centro kaip neformalios socialinio ugdymo sistemos galimybės, apibrėžiant jo veiklos specifines sritis. Tobulinamas studentų gebėjimas analizuoti teritorinės bendruomenės veiklos strategijas, sprendžiant rizikos grupių ugdytinių socialinės adaptacijos, integracijos bei bendruomenės narių ugdymo problemas. Daug dėmesio skiriama ugdymo institucijos ir socialinių partnerių bendruomenėje (nevyriausybinės organizacijos, vaikų klubai, laisvalaikio centrai, pagalbos tarnybos, bažnyčia, policija ir kt. ) integracinių ryšių ir partnerystės tinklo kūrimo nagrinėjimui.

Analizuojama lyderystės reiškinio teorinė ir metodologinė reikšmė. Gilinamasi į lyderystės teorijas ir teorinius modelius. Apibūdinama pasidalytosios lyderystės paradigma bei jos reikšmė socialinio pedagogo veiklai. Projektuojama socilainio pedagogo lyderystės kompetencija. Apibūdinami socialinio pedagogo - lyderio veiklos sritys, funkcijos. Apibrėžiami socialinės pedagoginės lyderystės principai sparčiai besikeičiančioje aplinkoje. Formuojamos vertybinės ir etinės socialinės pedagoginės lyderystės nuostatos.

Kurso autorius Julija Melnikova

Magistrantai nagrinėja socialinės pedagoginės diagnostikos esmę ir paskirtį, diagnostinio proceso sampratą, literatūros apžvalgos reikšmę diagnostiniame procese, gilinasi į socialinio pedagoginio diagnozavimo problemas ir jų formulavimo ypatumus, mokosi identifikuoti diagnostinius kintamuosius, konstruoti diagnostines hipotezes. Magistrantai mokosi konstruoti diagnostinio tyrimo dizainą, diagnostinio tyrimo imtį, pasirinkti duomenų rinkimo metodus, užtikrinti diagnostikos validumą ir patikimumą, etiką, atlikti kokybinių ir kiekybinių duomenų analizę, parengti diagnostinio tyrimo ataskaitą.

Studijų metu siekiama plėtoti magistrantų gebėjimą projektuoti pedagoginį tyrimą, naudotis įvairiomis duomenų bazėmis, rinkti reikiamą empirinę medžiagą ir ją analizuoti, gilinti instrumentinę bei sisteminę kompetencijas.

Pasirenkamas dalykas, kurio metu siekiama sudaryti sąlygas studentams plėtoti tarpkultūrinę kompetenciją: gebėjimą dirbti daugiakultūrinėje aplinkoje, bendraujant ir bendradarbiaujant su mišriomis šeimomis, gebėjimą modeliuoti ir praktiškai įgyvendinti tarpkultūrinio ugdymo projektą, siekiant reflektuoti savo veiklą ir patirtį, akcentuoti toleranciją ir pagarbą kultūrinei, etninei, socialinei įvairovei ir išskirtinumui, realizuoti kritinio mąstymo kompetenciją.

Kursas skirtas suteikti magistrantams žinių apie etinius ir teisinius psichologo profesinės veiklos aspektus ir ugdyti kompetencijas, įgalinančias priimti profesiniu, etiniu ir teisiniu požiūriu pagrįstus sprendimus. Išklausę šį kursą, magistrantai žinos psichologo konsultanto vaidmenis ir funkcijas, veiklos etinius standartus, su konsultavimo praktika susijusius įstatymus; įsisavins vaikų, pažeidžiamų suaugusiųjų, skirtingų kultūrų, seksualinės orientacijos bei žmonių su negalia konsultavimo ypatumus. Magistrantai gebės etiškai mąstyti ir priimti sprendimus, atsižvelgdami į savo vertybes ir kliento gerovę , gebės taikyti etikos ir teisinius reikalavimus specifinėms problemoms spręsti.

Magistrantai susipažįsta su vadybos funkcijomis (planavimo, organizavimo, vadovavimo, kontrolės) ir jų atlikimo ypatumais švietimo organizacijose. Gilinasi į švietimo organizacijose vykdomo planavimo esmę ir technologijas, sprendimo priėmimo strategijas, švietimo įstaigų kaip organizacijų struktūrą ir šios struktūros funkcionavimą, švietimo organizacijų pokyčių ir žmonių išteklių valdymą, pedagoginio ir kito personalo motyvavimo teorijas ir jų praktinį pritaikymą švietimo organizacijose, lyderiavimo fenomeną ir jo raišką švietimo sistemoje, komandinio darbo esmę ir jo ypatumus švietimo organizacijose, švietimo organizacijose vykstančių konfliktų valdymą, švietimo kokybės vadybą.

Kurso autorius Julija Melnikova

Magistrantai supažindinami su švietimo lyderystės samprata. Ypatingas dėmesys skiriamas švietimo lyderystės lygmenų nagrinėjimui. Atskleidžiama įvairių lygmenų švietimo lyderystės reikšmė. Detaliai gilinamasi į psichologinius lyderystės reiškinio aspektus: lyderystės teorijas, asmenybinius parametrus, stilius. Kurso pabaigoje nagrinėjami lyderystės ugdymo stiliai ir analizuojami švietimo lyderystės praktiniai aspektai bei tobulinimo perspektyvos.

Kurso autorius Julija Melnikova

Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 ()