Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 ()

Studijų sando tikslas – suteikti žinių apie dabartinės lietuvių kalbos morfologinę sistemą ir jos lygmenis: morfemiką, formų ir žodžių darybą, kalbos dalis bei jų gramatines kategorijas, išryškinant šių lygmenų skirtumus bei sąsajas, išmokyti teoriškai ir praktiškai analizuoti morfologijos faktus, suvokti semantikos ir morfologijos ryšius. Formuojami praktiniai gebėjimai analizuoti žodžius morfologijos požiūriu bei taikyti morfologijos žinias rašyboje. Lavinami pažintiniai gebėjimai suvokti morfologinės sistemos funkcionavimą ir ryšius su kitais kalbos lygmenimis. Morfologija yra ypač svarbi studijuojant dialektologiją, lietuvių kalbos istoriją, baltų kalbotyrą, sudaro rašybos pagrindą.

Mokomasis darbas skirtas Sveikatos mokslų fakulteto studentams, studijuojantiems Specialybės kalbą. Rinkmenoje pateikiami aktualiausi daiktavardžių kirčiavimo dalykai ir parodoma, kaip juos galima taikyti kirčiuojant sveikatos srities tekstus. Atsižvelgiant į Fakulteto studijų programų įvairovę ir studentams kylančią būtinybę kalbėti įvairiausiomis temomis skirtingo amžiaus, išsilavinimo ir socialinės padėties žmonėms, teikiama daug įvairių funkcinių stilių pavyzdžių. Atskiri abėcėliniai sąrašai skiriami specialiesiems bei nespecialiesiems, bet dažnai profesinėje kalboje vartojamiems žodžiams ir Klaipėdos regiono vietovardžiams. Atkreipiamas dėmesys į probleminius, dvejopo kirčiavimo atvejus, naujausius Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimus (rekomendacijas). Praktinės užduotys po kiekvieno skyrelio padeda įtvirtinti aptartą kirčiavimo taisyklę (tipą), o pratimai darbo gale leidžia apibendrinti visą medžiagą ir pasitikrinti kirčiavimo įgūdžius. Tikimasi, kad šis darbas padės studentams ne tik rengiant Specialybės kalbos užduotis (kirčiavimas raštu, viešosios kalbos sakymas), bet ir tolimesnėje jų veikloje ruošiantis įvairiems kalbėjimo darbams (mokslinių ir kitokių darbų pateikimas bei gynimas, savo įstaigos (veiklos) pristatymas ir reklamavimas, tam tikroms socialinėms (amžiaus) grupėms skirtos kalbos ir pan.).

Programos tikslas — studentus supažindinti su Baltijos jūros regiono archeologine ir istorine medžiaga Europos kultūrinio kraštovaizdžio kontekste, didelį dėmesį skiriant naujausiai mokslinei informacijai, modernioms tyrimų technologijoms bei pastarojo meto teorinėms idėjoms.
Programos uždaviniai — išmokyti studentus: suprasti kraštovaizdžio archeologijos teoriją ir tyrimų metodologiją; interretuoti archeologinę medžiagą su kita kraštovaizdžio tyrimuose naudojama istorijos, etnologijos, antropologijos, lingvistikos, geografijos, gamtos, architektūros mokslinėms disciplinoms priskiriama medžiaga, t. y. visa tai kas padeda pilnai suprasti praeities visuomenių kultūrinę aplinką; perimti mokslinio tyrimo įgūdžius reikalingus darbui po universiteto.

Modulio tikslas — supažindinti studentą su vizualinės raiškos priemonėmis naudojamomis kultūrinio paveldo fiksavimui, saugojimui ir skleidimui; išmokyti suvokti ir analizuoti kultūrinį paveldą per vizualumo prizmę, atrinkti ir išryškinti vizualizacijai tinkamus aspektus; suteikti žinių ir gebėjimų matyti kultūrinio paveldo objektą plačiame Baltijos regiono istorijos kontekste, kūrybiškai sureikšminti su paveldo objektu susijusią informaciją atsižvelgiant į šiandienos aktualijas.
Šiame modulyje pristatoma materialaus ir nematerialaus kultūrinio paveldo įvairovė ir pagrindiniai jos tipai ir vizualizacijos galimybės. Primenami tradiciniai kultūros paveldo fiksavimo, rinkimo, archyvavimo principai, aptariami nauji medžiagos perskaitymo ir apdorojimo metodai kaip geografinės informacinės sistemos (GIS) ir 3D modeliavimas. Perteikiami duomenų atrankos ir vadybos principai reikalingi sukurti paveldo objekto vizualizacijos projektui.

Kurso tikslas išmokti vertinti kaip veikė svetimas / savas takoskyra formuojant požiūrius apie praeitį. Pažinti būdus kaip istorijos raidoje buvo suvokiamas ir vertinamas aplinkinis pasaulis, kaip atstovaujami bei reprezentuojami asmens ir grupės interesai. Suvokti kaip vyksta simbolinė sąveika tarp ir individo ir grupės, priemones šiai simbolinei sąveikai išreikšti. Suprasti sąlygas, kurioms esant ir panaudojant tam tikras atstovavimo priemones ir būdus gali vykti socialinės sąveikos. Atpažinti aplinkybes, kuriomis žmonės pritaiko ir naudoja tam tikras kultūrines praktikas bei sąlygas, kurios formuoja savęs ir pasaulio supratimą santykyje (atmetimas / priėmimas) su kultūrinėmis praktikomis – tai yra kultūrinio identiteto klausimų sprendimas. Suvokti santykius tarp bendruomenėje besiformuojančių socialinių bei politinių jėgų ir iš jų kylančių reikšmės sistemų (įvairių lygių „ideologijų“ atsiradimo klausimai).

Siūlomas modulis suponuoja praktiniams uždaviniams orientuoto ir kompleksinį požiūrį į istorinių statinių regeneravimą turinčio istoriko, paveldosaugos specialisto, administratoriaus (istorinio pastato eksploatuotojo) ruošimą ir susideda iš keturių tematinių sandų: A – istorinės architektūros raidos nagrinėjimo; B – pastatų, konstrukcijų ir medžiagų bei jų istorinės raidos aptarimo; C – istorinių pastatų (statinių) pažaidų ir irimo klausimų nagrinėjimo; D – pastatų (statinių) regeneravimo klausimų nagrinėjimo. Modulis aktualus tuo, kad juo praplečiamos siauros specializacijos humanitaro kompetencijos ribos, būsimai jo veiklai suteikiant tarpdisciplininį rakursą: būtinų architektūrinių, statybinių, inžinerinių technologinių žinių bei kai kurių praktinių įgūdžių. Studijų moduliu siekiama ugdyti supratimą apie integruotą paveldo saugojimą, kaip pritaikyti objektą pagal šiuolaikinius poreikius ir sparčiai kintančioje aplinkoje (fizikiniu, ekonominiu – socialiniu, inžinieriniu požiūriu), bet nepažeidžiant jo autentiškumo, išlaikant visas vertes. Istorinis statinys yra kultūrinis ir techninis bei ekonominis fenomenas, todėl bet kokie jo pertvarkymai reikalauja tarpdisciplininio požiūrio. Teisingi sprendimai galimi tik išaiškinus kompleksines statinio vertes (medžiaginę, konstrukcinę, technologinę, istorinę, architektūrinę meninę ir kt.) bei suplanavus minimizuotas intervencijos pasekmes. Taip vertinami konservavimo, istorinių pastatų būklės palaikymo, restauravimo ar, platesne prasme, istorinio paveldo regeneravimo darbai atitinka šiuolaikines jo kultūrinio „eksploatavimo“ tendencijas.

Modulis supažindina studentus su kultūros paveldo samprata šalies ir Europiniame kontekste, atskleidžiamas kultūros paveldo vaidmuo ir perspektyvos vystant šalies, regiono, miesto kultūrines, socialines ir ekonomines galimybes, suteikiama tarpdisciplininių žinių ir praktinių įgūdžių vertinant kultūros paveldo objektų savitumą, vykdant organizacijų valdymo, projektinę ir mokslinių tyrimų veiklas kultūrinio turizmo srityse.
Kurso tikslas — suteikti studentams bazinių teorinių ir praktinių žinių apie kultūros turizmo vadybos aspektus. Kurse analizuojamos kultūrinio turizmo sąsajos su kultūros paveldu, kultūrinio turizmo socialinis, kultūrinis, politinis ir ekonominis poveikiai. Studentai supažindinami su kultūrinio turizmo planavimo, organizavimo ir kontrolės aspektais, turizmo organizacine infrastruktūra, turizmo vartotojų poreikiais, kultūrinio turizmo objektais, jų vadyba ir interpretacija. Kurse pristatomos kultūrinio turizmo tendencijos šalyje, Baltijos šalių regione ir Europoje.
Kurso programa siekia parodyti istorijos disciplinos taikymo galimybes, integruoti istorijos bei kitų sričių patirtį į bendrą visumą, derinant teorinius dalykus ir praktinius kursus, atskleidžiant studijuojantiems veiklos tarpdiscipliniškumą ir daugiaperspektyvumą, paveldosaugos kaip „taikomosios istorijos“ konceptą.

Kultūrinė antropologija – mokslas, turintis gilią savo istoriją Vakarų šalyse ir Lietuvoje tapęs žinomu tik atkūrus valstybės nepriklausomybę ir sudarius sąlygas tarptautiniams lyginamiesiems mokslo tyrimams bei laisvai informacijos sklaidai. Jos sando tikslai – globaliniu ir lyginamuoju aspektais suteikti žinias apie dabartinio pasaulio kilmę ir ateitį, šiandien gyvenančių ar neseniai gyvenusių tautų papročius ir tikėjimus bei išaiškinti, kodėl skiriasi įvairių visuomenių papročiai ir tikėjimai ir kodėl tarp tolimiausių pasaulio kultūrų yra esminių gyvensenos panašumų. Siekiama parodyti kultūrinės antropologijos reikšmę tiriant šiuolaikinius socialinius klausimus tiek regioniniu, tiek ir globaliniu mastu. Studentai turi gebėti išskirti vietines ir globalines kultūros apraiškas, suvokti, kaip jos atsirado, kodėl jos išlieka tapačios arba keičiasi.

Kurso tikslas - analizuoti Rusijos tautinės politikos specifiką Baltijos jūros regione (t.y. visų pirma vadinamosiose Pabaltijo gubernijose ir Suomijos didžiojoje kunigaikštystėje). Tam, kad studentai aiškiai suvoktų tos politikos specifiką pirmiausia bus analizuojami Rusijos imperijos tautinės politikos pokyčiai XIX a., “lenkų klausimo” svarba. Kurso pradžioje studentai bus supažindinti su šios problemos istoriografija skirtingose šalyse, aptartos svarbiausios problemos, o vėliau magistrantai privalės patys aptarti pasirinktas problemas.

Kursu siekiama magistro studijų kontekste išanalizuoti visuomenės ir konfesinių procesų raidą LDK XV-XVI a., dėmesį kreipiant tiek į civilizacines, geopolitines determinantes, tiek ir valstybės vidaus gyvenimo niuansų sąlygotų pokyčių įvairovę visuomenės bei konfesinių procesų raidos kontekste.
Esminis tikslas – dėstant visuomenės bei konfesinių pokyčių LDK XV-XVI a. kontekstą, konceptualizuoti daugiaplanės interpretacijos galimybes ir apsibrėžti korektiško vertinimo galimybių kontūrus (tai siedintina tiek su pokyčiais socialinėje, tiek ir konfesinėje raidoje). Analogiški reikalavimai keliami ir politinių pokyčių skalėje. Kurso eigoje įterpiama ir konfesionalizacijos procesą formuojanti tematika (tiek kiek ji persipina su dėstomo kurso esminėmis temomis – socialine raida bei atskirų konfesijų raidos kontekstais). Kurso apimtyje numatoma atskirų LDK regionų (žemių, kunigaikštysčių, ir pan.) raidos ir atskirų laikotarpių būties įvairiaprasmiškumo, bei su tuo susijusio individualumo analizė. Visa tai nukreipiama į lyginamąją analizę.

Kurso tikslas – išdėstyti Rytų ir Vakarų Prūsijos istoriją Vidurio Rytų Europos ir Baltijos šalių istorijos kontekste. Realizuojant kurso tikslus bus analizuojama svarbių Europos istorijos raidos etapų kaip Kryžiaus karų įtaka regionui (Vokiečių ordino valstybės susikūrimas), Reformacijos reikšmė multikultūrinei (lietuvių, lenkų, prūsų, vokiečių) regiono raiškai, Prūsijos karalystės įtaka XVIII a. Europos politinei raidai bei pasekmės regionui (Šiaurės karas ir kolonizacija, Septynerių metų karas ir Friedricho II teisinės-socialinės reformos), Prūsijos vaidmuo kovoje su Napoleonu (Liberalios reformos ypač baudžiavos panaikinimas), Vokietijos imperijos susikūrimas ir O.Bismarcko tautinės niveliacijos politikos pasekmės regionui (Rytų ir Vakarų Prūsijai, Mažajai Lietuvai/Prūsų Lietuvai). Taip pat bus akcentuojama lietuvininkų etninės grupės kultūrinio ir socialinio-ekonominio gyvenimo specifika XVI – XX a. ypač jų tautinio identiteto formavimo problemos ir istoriografiniai stereotipai Europos mentaliteto istorijos kontekste.

Kurso tikslas — analizuoti ir lyginti nacionalizmo (tautinių sąjūdžių) raidos, jos poveikio Vidurio Rytų Europos bei Baltijos regionų modernių visuomenių formavimuisi bei raiškai XIX–XXI a. pradžioje problematiką, išryškinant minėtų regionų modernių visuomenių transformacijų ypatumus, tų ypatumų priežastis bei bendrumus, juos tipologizuojant tam, kad būtų raiškiau suvokiamos besiplečiančios Europos Sąjungos tapatybės formavimosi problemos.

Kurso tikslas - nušviesti Lietuvos ir Rusijos santykių moderniųjų laikų istoriją. Iš istorinės perspektyvos priartėti prie šiandieninių Lietuvos – Rusijos santykių problematiškumo ir bandyti aiškintis to problematiškumo įveikos eventualius variantus.Kurso centriniu objektu bus Lietuvos sutartys su Rusija (SSRS), sudarytos 1920, 1926, 1929, 1931, 1934 ir 1939 m. Pateikiama tų sutarčių teisinė, politinė - diplomatinė bei istorinė analizė. Galiausia, aptariama dabartinių Lietuvos – Rusijos santykių (1990-2006m) specifika.

Šis kursas yra Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros realizuojamos Baltijos šalių istorijos magistrantūros programos dalis. Kiti privalomi šios programos kursai yra „Kultūrinė antropologija“(5,00 kr.), „Baltijos regionas Rusijos tautinėje politikoje XIX a.“(5,00 kr.), „Visuomenė ir konfesiniai procesai LDK XV- XVI a.“(5,00 kr.), „Nacionalizmas ir moderni visuomenė Vidurio Rytų Europoje bei Baltijos regionuose XIX- XXI a. pradžioje“(5, 00 kr.), „Rytų ir Vakarų Prūsijos istorijos problemos XVI-XX a.“ (4,00 kr.), „Lietuvių ir vokiečių santykiai XIX- XX a.“ (4,00 kr.). Koreliacija tarp šių kursų magistrantūros programoje realizuojama tyrinėjant istorinius procesus tuose pačiuose regionuose (Vidurio Rytų Europa, Baltijos regionas, LDK, Žemaitija, Rytų Prūsija) arba panašius istorinius socialinius kultūrinius procesus Europoje (nacionalizmas, modernizacija etc.).
Šis kursas yra istorijos magistro studijų specialaus lavinimo dalykas siekiantis išanalizuoti žydų tautos raidą Vidurio Rytų Europoje ir Baltijos šalyse nuo atsikėlimo iki mūsų dienų ne tik istoriniame, net ir plačiame religiniame, politiniame, visuomeniniame, ekonominiame ir socialiniame kontekste.

Kurse atskleidžiami viduramžių kultūros filosofijos ypatumai ir raida, analizuojamas perėjimas nuo klasikinės prie krikščioniškosios paideia‘os. Išryškinami Aleksandrijos ir Lotynų Tėvų filosofiniai-teologiniai aspektai, Karolingų renesansas ir Šartro mokyklos kosmologija. Aptariamas universitetų atsiradimas ir jų vaidmuo scholastinio mąstymo tradicijai, teologinė dialektikos ir mistikos sintezė, islamo kultūros plėtra bei žydų filosofija. Kursas baigiamas scholastinės filosofijos apžvalga to laikotarpio Lietuvoje ir postmoderniu Umberto Eco požiūriu į viduramžių kultūrą.

Įsisavinamos žinios kada, kur ir kaip atsirado filosofija; kokios mąstymo paradigmos dominavo tuo ar kitu jos raidos laikotarpiu, kaip ir kodėl jos keitėsi; kas buvo tie mąstytojai, kurie nulėmė jos raidą, kada ir kur jie gyveno ir dirbo. Baigę šį kursą studentai įgyja kritinio mąstymo gebėjimus, išmoksta kvalifikuotai nagrinėti filosofijos klausimus, įpranta korektiškai diskutuoti filosofijos, religijos, ideologijos bei dorovės temomis.

Studijų dalykas "Vertimo teorija" yra teorinis dalykas, skirtas teoriniam įvadui į vertimo klausimus. Kurso metu studentai supažindinami su vertimo teorijos ir istorijos raida pasaulyje ir Lietuvoje, pagrindinėmis vertimo teorijos kryptymis, šiuolaikinės vertimo teorijos tendencijomis. Studentai nagrinėja vertimo procesą bei vertimo modelius, reikšmės ir prasmės skirtumą, reikšmės tipus, ekvivalentiškumą, variantinius ir kontekstinius atitikmenis, vertimo transformacijas. Vertimo mokslas pristatomas kaip tarpdisciplininis reiškinys, akcentuojama vertėjo kaip kultūros ir kalbų žinovo svarba vertime.

Suteikiama bendrųjų žinių apie Europos ir Amerikos struktūrinės lingvistikos teorijas ir principus, pabrėžiamos jų bendrybės bei skirtumai. Išsamiai studijuojamos Prahos mokyklos teorijos, funkcionalizmas, transformacinė-generatyvinė gramatika, Chomskio generatyvizmas, tagmemika, stratifikacinė gramatika, psicholingvistikos bei sociolingvistikos sąvokos ir terminai, lingvistinė sintaksė, turinio gramatika, teksto lingvistika, pragmatikos teorijos, kognityvinės lingvistikos tendencijos ir dirbtinio intelekto taikymas lingvistikoje. Įgyta lingvistinė kompetencija yra reikalinga kursinių bei baigiamojo bakalauro darbo rašymui ir gynimui.

Suteikiama bendrųjų žinių apie Europos ir Amerikos struktūrinės lingvistikos teorijas ir principus, pabrėžiamos jų bendrybės bei skirtumai. Išsamiai studijuojamos Prahos mokyklos teorijos, funkcionalizmas, transformacinė-generatyvinė gramatika, Chomskio generatyvizmas, tagmemika, stratifikacinė gramatika, psicholingvistikos bei sociolingvistikos sąvokos ir terminai, lingvistinė sintaksė, turinio gramatika, teksto lingvistika, pragmatikos teorijos, kognityvinės lingvistikos tendencijos ir dirbtinio intelekto taikymas lingvistikoje. Įgyta lingvistinė kompetencija yra reikalinga kursinių bei baigiamojo bakalauro darbo rašymui ir gynimui.

Kursas skirtas kalbos kilmės, raidos, struktūros studijoms. Analizuojami kalbotyros uždaviniai ir ryšiai su kitais mokslais, kalbos struktūros lygmenys ir juos tiriančios kalbotyros šakos, fonetika, fonologija, morfologija: žodžio morfeminė ir darybinė analizė. Studentai supažindinami su sintaksės, semantikos tyrimo ypatumais, aptariamas sakinys ir jo požymiai, aktualioji sakinio skaida, semantinė žodyno klasifikacija, raštas, jo raida, dabartiniai tipai. Pristatomos pasaulio kalbos, genealoginė ir tipologinė klasifikacijos, sinchroninis ir diachroninis kalbos tyrimas.

Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 ()