Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Įsisavinamos žinios kada, kur ir kaip atsirado filosofija; kokios mąstymo paradigmos dominavo tuo ar kitu jos raidos laikotarpiu, kaip ir kodėl jos keitėsi; kas buvo tie mąstytojai, kurie nulėmė jos raidą, kada ir kur jie gyveno ir dirbo. Baigę šį kursą studentai įgyja kritinio mąstymo gebėjimus, išmoksta kvalifikuotai nagrinėti filosofijos klausimus, įpranta korektiškai diskutuoti filosofijos, religijos, ideologijos bei dorovės temomis.

Studijų dalykas "Vertimo teorija" yra teorinis dalykas, skirtas teoriniam įvadui į vertimo klausimus. Kurso metu studentai supažindinami su vertimo teorijos ir istorijos raida pasaulyje ir Lietuvoje, pagrindinėmis vertimo teorijos kryptymis, šiuolaikinės vertimo teorijos tendencijomis. Studentai nagrinėja vertimo procesą bei vertimo modelius, reikšmės ir prasmės skirtumą, reikšmės tipus, ekvivalentiškumą, variantinius ir kontekstinius atitikmenis, vertimo transformacijas. Vertimo mokslas pristatomas kaip tarpdisciplininis reiškinys, akcentuojama vertėjo kaip kultūros ir kalbų žinovo svarba vertime.

Suteikiama bendrųjų žinių apie Europos ir Amerikos struktūrinės lingvistikos teorijas ir principus, pabrėžiamos jų bendrybės bei skirtumai. Išsamiai studijuojamos Prahos mokyklos teorijos, funkcionalizmas, transformacinė-generatyvinė gramatika, Chomskio generatyvizmas, tagmemika, stratifikacinė gramatika, psicholingvistikos bei sociolingvistikos sąvokos ir terminai, lingvistinė sintaksė, turinio gramatika, teksto lingvistika, pragmatikos teorijos, kognityvinės lingvistikos tendencijos ir dirbtinio intelekto taikymas lingvistikoje. Įgyta lingvistinė kompetencija yra reikalinga kursinių bei baigiamojo bakalauro darbo rašymui ir gynimui.

Suteikiama bendrųjų žinių apie Europos ir Amerikos struktūrinės lingvistikos teorijas ir principus, pabrėžiamos jų bendrybės bei skirtumai. Išsamiai studijuojamos Prahos mokyklos teorijos, funkcionalizmas, transformacinė-generatyvinė gramatika, Chomskio generatyvizmas, tagmemika, stratifikacinė gramatika, psicholingvistikos bei sociolingvistikos sąvokos ir terminai, lingvistinė sintaksė, turinio gramatika, teksto lingvistika, pragmatikos teorijos, kognityvinės lingvistikos tendencijos ir dirbtinio intelekto taikymas lingvistikoje. Įgyta lingvistinė kompetencija yra reikalinga kursinių bei baigiamojo bakalauro darbo rašymui ir gynimui.

Kursas skirtas kalbos kilmės, raidos, struktūros studijoms. Analizuojami kalbotyros uždaviniai ir ryšiai su kitais mokslais, kalbos struktūros lygmenys ir juos tiriančios kalbotyros šakos, fonetika, fonologija, morfologija: žodžio morfeminė ir darybinė analizė. Studentai supažindinami su sintaksės, semantikos tyrimo ypatumais, aptariamas sakinys ir jo požymiai, aktualioji sakinio skaida, semantinė žodyno klasifikacija, raštas, jo raida, dabartiniai tipai. Pristatomos pasaulio kalbos, genealoginė ir tipologinė klasifikacijos, sinchroninis ir diachroninis kalbos tyrimas.

Anglų kalbos istorijos kursas skirtas studijuoti senąją ir vidurinių amžių bei ankstyvąją šiuolaikinę anglų kalbą. Šie etapai nagrinėjami gilinantis į svarbiausius lingvistinius kitimus, įvykusius šiais laikotarpiais bei juos lėmusias visuomenines ir socialines sąlygas. Analizuojama atskirų kalbos dalių morfologinių kategorijų raida, pagrindinės balsių bei priebalsių kitimo kryptys, anglų kalbos žodyno formavimasis. Praktinių užsiėmimų metu vartojant istorinės lingvistikos sąvokas analizuojami įvairių laikotarpių rašytinių šaltinių pavyzdžiai, gilinamasi į šių pavyzdžių (žodžių bei tekstų) leksinius bei gramatinius ypatumus, atliekama jų analizė, nustatomas tarpusavio ryšys.

Kurso metu lavinami komunikaciniai įgūdžiai (klausymo, skaitymo, kalbėjimo, rašymo): studentai išmoksta apibūdinti žmogaus išvaizdą, jo charakterio savybes, rasti Lietuvos ir Vokietijos mokyklų sistemų skirtumus ir panašumus, sudaryti gyvenimo aprašymą, rašyti prašymus, pareiškimus, reikšti savo nuomonę apie patinkančias televizijos laidas, įdomias knygas, šeimų tarpusavio santykių, vaikų auklėjimo, gamtos apsaugos, gyvenimo užsienyje ir Lietuvoje problemas. Kurso metu susipažįstama su Vokietijos istorija, Vokietijos politine sistema.

Aptariami svarbiausi fonetiniai, morfologiniai ir leksikos kitimai, atskyrę baltų ir germanų kalbas nuo indoeuropiečių prokalbės. Analizuojami baltų ir germanų kalbų leksiniai ir morfologiniai bendrumai, ekskliuzyvinės baltų ir germanų izoglosos, vienos ir kitos kalbų grupės skoliniai. Mokoma naudotis lyginamuoju istoriniu kalbų tyrimo metodu bei vidinės rekonstrukcijos metodais. Pratybų metu gretinami etimologiniai pavyzdžiai, skaitomi ir analizuojami senieji kalbos paminklai. Ugdomi gebėjimai tirti ir vertinti kalbos paveldą socialiniame ir geokultūriniame kontekste.

Kursas skirtas anglų ir amerikiečių poezijos bei dramos istorinės raidos studijoms, autorių kūrinių analizei, tekstų interpretavimui bei vertinimui, literatūrinės anglų kalbos tobulinimui

Supažindinama su muzikos ir garso audiovizualinėse medijose istorinė raida, nagrinėjamos audiovizualinių medijų ir muzikos ryšių koncepcijos, šio dinamiško, heterogeniško ir atviro naujiems kūrybiniams ieškojimams bei eksperimentams sektoriaus savitumas. Svarbiausias dėmesys skiriamas muzikos stiliaus kaitai, kintant audiovizualinėms medijoms bei tobulėjant technologinėms garso įrašymo galimybėms. Studijų metu analizuojami multimedijos muzikos kalbos elementai, naujų technologijų dinamika, jų įtaka formai ir stiliui. Kursas deramai siejasi ne tik su muzikos, bet ir su audiovizualinio meno krypties bendrojo lavinimo ir studijų pagrindų dalykais.

Praktinis studijų dalykas yra skirtas ugdyti studentų gebėjimą versti įvairaus pobūdžio tekstus iš / į anglų kalbą. Studentai supažindinami su vertimo vieneto, ekvivalentiškumo ir neekvivalentiškumo sąvokomis. Verčiami, analizuojami ir gretinami originalūs tekstai su jų vertimų variantais. Ugdomi gebėjimai nustatyti vertimo problemas bei tinkamai jas spręsti.

Praktinis kursas yra skirtas ugdyti studentų gebėjimą versti įvairaus pobūdžio tekstus. Kurso metu verčiami, analizuojami ir gretinami originalūs tekstai su jų vertimų variantais. Ugdomi gebėjimai nustatyti vertimo problemas bei jas tinkamai spręsti.

Kurso tikslas – suteikti žinių apie baltų kilmę, religiją, kalbas, išryškinti lietuvių kalbos ir tautos vietą baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų ir tautų kontekste. Aptariama baltų kalbotyros ir mitologijos problematika: objektas, ryšys su kitais mokslais, šaltiniai, tyrinėtojai, tyrimo metodai ir istorija. Atskleidžiami pagrindiniai atskirų baltų genčių istorijos ir kalbos bruožai. Nagrinėjama mitinė baltų pasaulio sandaros, laiko, erdvės samprata. Apibūdinami pagrindiniai baltų mitologijos sluoksniai, ryškiausios religinės reformos, baltų šventvietės, panteonas, ritualai ir šventės, senosios religijos ir mitologijos reliktai XIX–XX a. žemdirbiško kalendoriaus ir šeimos šventėse.

Naujo Testamento graikų kalbos kursas teologijos specialybės studentams.

Kursas skirtas susipažinimui su lotynų kalbos gramatine sistema, mokomasi skaityti, versti į lietuvių kalbą lotyniškus tekstus. Susipažįstama su klasikine romėnų poezija, istoriniais veikalais, sentencijomis.

Akredituota Sorry, your browser does not support inline SVG.

Sandas skirtas susipažinti su dviem informacinių technologijų taikymo filologijoje aspektais.
1. Informacinės technologijos, skirtos filologinėms problemoms: Teksto rinkimas: tekstų redaktorių galimybės, operacinės sistemos Windows ir Microsoft Office programų paketo galimybės, jų panaudojimas rašant mokslinius tiriamuosius darbus; teksto apipavidalinimas, redagavimas, specialybės teksto (specifinių simbolių) rinkimas; tekstų skenavimas, simbolių atpažinimo programos. Kalbos, rašybos ir skyrybos klaidų taisymo programos.
Fonetika: fonetinė transkripcija, simbolių rinkiniai; garso įrašų failų formatai, akustinės tekstų analizės programos.
Morfologija: duomenų bazės, modeliavimas, lemuokliai, vertimas (vertimo teorija).
Leksikologija: elektroniniai žodynai, vertimo programos, tekstynai.
Literatūra: virtualios bibliotekos, knygų formatai ir laikmenos.
Kalbos mokymas: kompiuterinis mokymas (mokomosios programos, virtualūs vadovėliai), distancinis mokymas (virtualios mokymosi aplinkos) ir kt.
2. Kompiuterine lingvistika kaip savarankiška mokslo šaka.

Akredituota Sorry, your browser does not support inline SVG.

Supažindinama su kompiuteriu kaip skaitmeninių medijų kūrimo, saugojimo, apdorojimo ir pateikimo priemone. Suteikiami praktiniai darbo su tekstų ir pateikčių rengimo, vaizdo ir garso apdorojimo programomis, informacijos paieškos, saugojimo (duomenų bazių naudojimo) ir sklaidos internete įgūdžiai.

Sandas skirtas susipažinti su operacinės sistemos Windows ir Microsoft Office programų paketo galimybėmis, jo panaudojimu rašant mokslinius tiriamuosius darbus. Daug dėmesio skiriama teksto rinkimui, jo apipavidalinimui, specialybės teksto (specifinių simbolių) problemoms, statistinių lentelių ir diagramų sudarymui, jų įterpimui į tekstą ir pan. Susipažįstama su įvairiais failų formatais ir juos palaikančiomis programomis. Mokoma priderinti savo reikmėms Windows darbo lauką, tvarkyti (kurti, kopijuoti, perkelti, siųsti, naikinti, atstatyti ir pan.) rinkmenas (failus), jas įrašyti į įvairias laikmenas (kietąjį diską, diskelius, kompaktines plokšteles).

Aiškinama skaitmeninių žodynų struktūra, mokoma naudotis žodžių, jų formų paieškos ir vertimo galimybėmis. Supažindinama su virtualiąja mokymosi aplinka – mokoma joje bendrauti, ieškoti ir perduoti informaciją.

Su taikomosiomis programomis susipažįstama dirbant praktinius darbus.

Sandas skirtas supažindinti su lotynų kalbos gramatine sistema, išmokti skaityti ir versti lotyniškus tekstus, susipažinti su medicinine literatūra lotynų kalba, sentencijomis. Kurso metu formuojamas žodynas, mokoma sudaryti ir vartoti medicininius (anatomijos, farmacijos ir klinikinius) terminus.

Šis kursas apima tris lietuvių kalbos istorijos dalis – įvadą, istorinę fonetiką ir rašomosios kalbos istoriją. Kursas pradedamas įvadu į diachroninę lingvistiką: kalbos kitimo dėsningumai, kalbos kitimo priežasčių aiškinimai, tyrinėjimo istorija, kalbos istorijos tyrinėjimo metodai. Aptariama lietuvių kalbos tyrimo istorija, jos tyrimo šaltiniai. Antrojoje kurso dalyje aiškinamasi, kaip, remiantis bendrinės kalbos, tarmių, raštijos paminklų duomenimis, vidinės rekonstrukcijos metodu atskleidžiami lietuvių kalbos garsų raidos dėsniai, nustatoma balsių sistemos kilmė, aiškinamas kirčio ir priegaidžių sistemos susiformavimas. Mokomasi remiantis garsų atitikmenų lentelėmis rekonstruoti pralietuviškas, prabaltiškas, praindoeuropietiškas žodžių (morfemų) formas, atskirti skolinius nuo savų žodžių. 
Trečiojoje kurso dalyje  aptariami pirmieji raštai lietuvių kalba, jų specifika. Praktiškai skaitomi ir analizuojami tekstai, mokoma atpažinti fonetikos, morfologijos ir leksikos archaizmus ir tarmybes, nustatyti teksto tarminį pagrindą. 

Akredituota Sorry, your browser does not support inline SVG.

Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10