Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 ()

Kultūrinė antropologija – mokslas, turintis gilią savo istoriją Vakarų šalyse ir Lietuvoje tapęs žinomu tik atkūrus valstybės nepriklausomybę ir sudarius sąlygas tarptautiniams lyginamiesiems mokslo tyrimams bei laisvai informacijos sklaidai. Jos sando tikslai – globaliniu ir lyginamuoju aspektais suteikti žinias apie dabartinio pasaulio kilmę ir ateitį, šiandien gyvenančių ar neseniai gyvenusių tautų papročius ir tikėjimus bei išaiškinti, kodėl skiriasi įvairių visuomenių papročiai ir tikėjimai ir kodėl tarp tolimiausių pasaulio kultūrų yra esminių gyvensenos panašumų. Siekiama parodyti kultūrinės antropologijos reikšmę tiriant šiuolaikinius socialinius klausimus tiek regioniniu, tiek ir globaliniu mastu. Studentai turi gebėti išskirti vietines ir globalines kultūros apraiškas, suvokti, kaip jos atsirado, kodėl jos išlieka tapačios arba keičiasi.

Kurso tikslas - analizuoti Rusijos tautinės politikos specifiką Baltijos jūros regione (t.y. visų pirma vadinamosiose Pabaltijo gubernijose ir Suomijos didžiojoje kunigaikštystėje). Tam, kad studentai aiškiai suvoktų tos politikos specifiką pirmiausia bus analizuojami Rusijos imperijos tautinės politikos pokyčiai XIX a., “lenkų klausimo” svarba. Kurso pradžioje studentai bus supažindinti su šios problemos istoriografija skirtingose šalyse, aptartos svarbiausios problemos, o vėliau magistrantai privalės patys aptarti pasirinktas problemas.

Kursu siekiama magistro studijų kontekste išanalizuoti visuomenės ir konfesinių procesų raidą LDK XV-XVI a., dėmesį kreipiant tiek į civilizacines, geopolitines determinantes, tiek ir valstybės vidaus gyvenimo niuansų sąlygotų pokyčių įvairovę visuomenės bei konfesinių procesų raidos kontekste.
Esminis tikslas – dėstant visuomenės bei konfesinių pokyčių LDK XV-XVI a. kontekstą, konceptualizuoti daugiaplanės interpretacijos galimybes ir apsibrėžti korektiško vertinimo galimybių kontūrus (tai siedintina tiek su pokyčiais socialinėje, tiek ir konfesinėje raidoje). Analogiški reikalavimai keliami ir politinių pokyčių skalėje. Kurso eigoje įterpiama ir konfesionalizacijos procesą formuojanti tematika (tiek kiek ji persipina su dėstomo kurso esminėmis temomis – socialine raida bei atskirų konfesijų raidos kontekstais). Kurso apimtyje numatoma atskirų LDK regionų (žemių, kunigaikštysčių, ir pan.) raidos ir atskirų laikotarpių būties įvairiaprasmiškumo, bei su tuo susijusio individualumo analizė. Visa tai nukreipiama į lyginamąją analizę.

Kurso tikslas – išdėstyti Rytų ir Vakarų Prūsijos istoriją Vidurio Rytų Europos ir Baltijos šalių istorijos kontekste. Realizuojant kurso tikslus bus analizuojama svarbių Europos istorijos raidos etapų kaip Kryžiaus karų įtaka regionui (Vokiečių ordino valstybės susikūrimas), Reformacijos reikšmė multikultūrinei (lietuvių, lenkų, prūsų, vokiečių) regiono raiškai, Prūsijos karalystės įtaka XVIII a. Europos politinei raidai bei pasekmės regionui (Šiaurės karas ir kolonizacija, Septynerių metų karas ir Friedricho II teisinės-socialinės reformos), Prūsijos vaidmuo kovoje su Napoleonu (Liberalios reformos ypač baudžiavos panaikinimas), Vokietijos imperijos susikūrimas ir O.Bismarcko tautinės niveliacijos politikos pasekmės regionui (Rytų ir Vakarų Prūsijai, Mažajai Lietuvai/Prūsų Lietuvai). Taip pat bus akcentuojama lietuvininkų etninės grupės kultūrinio ir socialinio-ekonominio gyvenimo specifika XVI – XX a. ypač jų tautinio identiteto formavimo problemos ir istoriografiniai stereotipai Europos mentaliteto istorijos kontekste.

Kurso tikslas — analizuoti ir lyginti nacionalizmo (tautinių sąjūdžių) raidos, jos poveikio Vidurio Rytų Europos bei Baltijos regionų modernių visuomenių formavimuisi bei raiškai XIX–XXI a. pradžioje problematiką, išryškinant minėtų regionų modernių visuomenių transformacijų ypatumus, tų ypatumų priežastis bei bendrumus, juos tipologizuojant tam, kad būtų raiškiau suvokiamos besiplečiančios Europos Sąjungos tapatybės formavimosi problemos.

Kurso tikslas - nušviesti Lietuvos ir Rusijos santykių moderniųjų laikų istoriją. Iš istorinės perspektyvos priartėti prie šiandieninių Lietuvos – Rusijos santykių problematiškumo ir bandyti aiškintis to problematiškumo įveikos eventualius variantus.Kurso centriniu objektu bus Lietuvos sutartys su Rusija (SSRS), sudarytos 1920, 1926, 1929, 1931, 1934 ir 1939 m. Pateikiama tų sutarčių teisinė, politinė - diplomatinė bei istorinė analizė. Galiausia, aptariama dabartinių Lietuvos – Rusijos santykių (1990-2006m) specifika.

Šis kursas yra Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros realizuojamos Baltijos šalių istorijos magistrantūros programos dalis. Kiti privalomi šios programos kursai yra „Kultūrinė antropologija“(5,00 kr.), „Baltijos regionas Rusijos tautinėje politikoje XIX a.“(5,00 kr.), „Visuomenė ir konfesiniai procesai LDK XV- XVI a.“(5,00 kr.), „Nacionalizmas ir moderni visuomenė Vidurio Rytų Europoje bei Baltijos regionuose XIX- XXI a. pradžioje“(5, 00 kr.), „Rytų ir Vakarų Prūsijos istorijos problemos XVI-XX a.“ (4,00 kr.), „Lietuvių ir vokiečių santykiai XIX- XX a.“ (4,00 kr.). Koreliacija tarp šių kursų magistrantūros programoje realizuojama tyrinėjant istorinius procesus tuose pačiuose regionuose (Vidurio Rytų Europa, Baltijos regionas, LDK, Žemaitija, Rytų Prūsija) arba panašius istorinius socialinius kultūrinius procesus Europoje (nacionalizmas, modernizacija etc.).
Šis kursas yra istorijos magistro studijų specialaus lavinimo dalykas siekiantis išanalizuoti žydų tautos raidą Vidurio Rytų Europoje ir Baltijos šalyse nuo atsikėlimo iki mūsų dienų ne tik istoriniame, net ir plačiame religiniame, politiniame, visuomeniniame, ekonominiame ir socialiniame kontekste.

Kurse atskleidžiami viduramžių kultūros filosofijos ypatumai ir raida, analizuojamas perėjimas nuo klasikinės prie krikščioniškosios paideia‘os. Išryškinami Aleksandrijos ir Lotynų Tėvų filosofiniai-teologiniai aspektai, Karolingų renesansas ir Šartro mokyklos kosmologija. Aptariamas universitetų atsiradimas ir jų vaidmuo scholastinio mąstymo tradicijai, teologinė dialektikos ir mistikos sintezė, islamo kultūros plėtra bei žydų filosofija. Kursas baigiamas scholastinės filosofijos apžvalga to laikotarpio Lietuvoje ir postmoderniu Umberto Eco požiūriu į viduramžių kultūrą.

Įsisavinamos žinios kada, kur ir kaip atsirado filosofija; kokios mąstymo paradigmos dominavo tuo ar kitu jos raidos laikotarpiu, kaip ir kodėl jos keitėsi; kas buvo tie mąstytojai, kurie nulėmė jos raidą, kada ir kur jie gyveno ir dirbo. Baigę šį kursą studentai įgyja kritinio mąstymo gebėjimus, išmoksta kvalifikuotai nagrinėti filosofijos klausimus, įpranta korektiškai diskutuoti filosofijos, religijos, ideologijos bei dorovės temomis.

Studijų dalykas "Vertimo teorija" yra teorinis dalykas, skirtas teoriniam įvadui į vertimo klausimus. Kurso metu studentai supažindinami su vertimo teorijos ir istorijos raida pasaulyje ir Lietuvoje, pagrindinėmis vertimo teorijos kryptymis, šiuolaikinės vertimo teorijos tendencijomis. Studentai nagrinėja vertimo procesą bei vertimo modelius, reikšmės ir prasmės skirtumą, reikšmės tipus, ekvivalentiškumą, variantinius ir kontekstinius atitikmenis, vertimo transformacijas. Vertimo mokslas pristatomas kaip tarpdisciplininis reiškinys, akcentuojama vertėjo kaip kultūros ir kalbų žinovo svarba vertime.

Suteikiama bendrųjų žinių apie Europos ir Amerikos struktūrinės lingvistikos teorijas ir principus, pabrėžiamos jų bendrybės bei skirtumai. Išsamiai studijuojamos Prahos mokyklos teorijos, funkcionalizmas, transformacinė-generatyvinė gramatika, Chomskio generatyvizmas, tagmemika, stratifikacinė gramatika, psicholingvistikos bei sociolingvistikos sąvokos ir terminai, lingvistinė sintaksė, turinio gramatika, teksto lingvistika, pragmatikos teorijos, kognityvinės lingvistikos tendencijos ir dirbtinio intelekto taikymas lingvistikoje. Įgyta lingvistinė kompetencija yra reikalinga kursinių bei baigiamojo bakalauro darbo rašymui ir gynimui.

Suteikiama bendrųjų žinių apie Europos ir Amerikos struktūrinės lingvistikos teorijas ir principus, pabrėžiamos jų bendrybės bei skirtumai. Išsamiai studijuojamos Prahos mokyklos teorijos, funkcionalizmas, transformacinė-generatyvinė gramatika, Chomskio generatyvizmas, tagmemika, stratifikacinė gramatika, psicholingvistikos bei sociolingvistikos sąvokos ir terminai, lingvistinė sintaksė, turinio gramatika, teksto lingvistika, pragmatikos teorijos, kognityvinės lingvistikos tendencijos ir dirbtinio intelekto taikymas lingvistikoje. Įgyta lingvistinė kompetencija yra reikalinga kursinių bei baigiamojo bakalauro darbo rašymui ir gynimui.

Kursas skirtas kalbos kilmės, raidos, struktūros studijoms. Analizuojami kalbotyros uždaviniai ir ryšiai su kitais mokslais, kalbos struktūros lygmenys ir juos tiriančios kalbotyros šakos, fonetika, fonologija, morfologija: žodžio morfeminė ir darybinė analizė. Studentai supažindinami su sintaksės, semantikos tyrimo ypatumais, aptariamas sakinys ir jo požymiai, aktualioji sakinio skaida, semantinė žodyno klasifikacija, raštas, jo raida, dabartiniai tipai. Pristatomos pasaulio kalbos, genealoginė ir tipologinė klasifikacijos, sinchroninis ir diachroninis kalbos tyrimas.

Anglų kalbos istorijos kursas skirtas studijuoti senąją ir vidurinių amžių bei ankstyvąją šiuolaikinę anglų kalbą. Šie etapai nagrinėjami gilinantis į svarbiausius lingvistinius kitimus, įvykusius šiais laikotarpiais bei juos lėmusias visuomenines ir socialines sąlygas. Analizuojama atskirų kalbos dalių morfologinių kategorijų raida, pagrindinės balsių bei priebalsių kitimo kryptys, anglų kalbos žodyno formavimasis. Praktinių užsiėmimų metu vartojant istorinės lingvistikos sąvokas analizuojami įvairių laikotarpių rašytinių šaltinių pavyzdžiai, gilinamasi į šių pavyzdžių (žodžių bei tekstų) leksinius bei gramatinius ypatumus, atliekama jų analizė, nustatomas tarpusavio ryšys.

Kurso metu lavinami komunikaciniai įgūdžiai (klausymo, skaitymo, kalbėjimo, rašymo): studentai išmoksta apibūdinti žmogaus išvaizdą, jo charakterio savybes, rasti Lietuvos ir Vokietijos mokyklų sistemų skirtumus ir panašumus, sudaryti gyvenimo aprašymą, rašyti prašymus, pareiškimus, reikšti savo nuomonę apie patinkančias televizijos laidas, įdomias knygas, šeimų tarpusavio santykių, vaikų auklėjimo, gamtos apsaugos, gyvenimo užsienyje ir Lietuvoje problemas. Kurso metu susipažįstama su Vokietijos istorija, Vokietijos politine sistema.

Aptariami svarbiausi fonetiniai, morfologiniai ir leksikos kitimai, atskyrę baltų ir germanų kalbas nuo indoeuropiečių prokalbės. Analizuojami baltų ir germanų kalbų leksiniai ir morfologiniai bendrumai, ekskliuzyvinės baltų ir germanų izoglosos, vienos ir kitos kalbų grupės skoliniai. Mokoma naudotis lyginamuoju istoriniu kalbų tyrimo metodu bei vidinės rekonstrukcijos metodais. Pratybų metu gretinami etimologiniai pavyzdžiai, skaitomi ir analizuojami senieji kalbos paminklai. Ugdomi gebėjimai tirti ir vertinti kalbos paveldą socialiniame ir geokultūriniame kontekste.

Kursas skirtas anglų ir amerikiečių poezijos bei dramos istorinės raidos studijoms, autorių kūrinių analizei, tekstų interpretavimui bei vertinimui, literatūrinės anglų kalbos tobulinimui

Supažindinama su muzikos ir garso audiovizualinėse medijose istorinė raida, nagrinėjamos audiovizualinių medijų ir muzikos ryšių koncepcijos, šio dinamiško, heterogeniško ir atviro naujiems kūrybiniams ieškojimams bei eksperimentams sektoriaus savitumas. Svarbiausias dėmesys skiriamas muzikos stiliaus kaitai, kintant audiovizualinėms medijoms bei tobulėjant technologinėms garso įrašymo galimybėms. Studijų metu analizuojami multimedijos muzikos kalbos elementai, naujų technologijų dinamika, jų įtaka formai ir stiliui. Kursas deramai siejasi ne tik su muzikos, bet ir su audiovizualinio meno krypties bendrojo lavinimo ir studijų pagrindų dalykais.

Praktinis studijų dalykas yra skirtas ugdyti studentų gebėjimą versti įvairaus pobūdžio tekstus iš / į anglų kalbą. Studentai supažindinami su vertimo vieneto, ekvivalentiškumo ir neekvivalentiškumo sąvokomis. Verčiami, analizuojami ir gretinami originalūs tekstai su jų vertimų variantais. Ugdomi gebėjimai nustatyti vertimo problemas bei tinkamai jas spręsti.

Praktinis kursas yra skirtas ugdyti studentų gebėjimą versti įvairaus pobūdžio tekstus. Kurso metu verčiami, analizuojami ir gretinami originalūs tekstai su jų vertimų variantais. Ugdomi gebėjimai nustatyti vertimo problemas bei jas tinkamai spręsti.

Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 ()