Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 ()

Šio kurso metu plėtojami magistrantų gebėjimai projektų rengimo, valdymo srityje. Kreipiamas dėmesys į projekto raidos ciklus: planavimą, prielaidų, rizikos faktorių vertinimas, analizuojama projekto struktūra, vykdymo dalyviai, funkcijos. Ypatingas dėmesys skiriamas vykdymo eigos kontrolei, įvykdymui, analizei, įvertinimui bei projekto efektyvumo nustatymui. Išklausę kursą studentai gebės rengti įvairius projektus, vadovauti jiems, įgis komandinio darbo patirties  ir ją galės taikyti švietimo projektų vadyboje. Siekiama sieti turimas magistrantų žinias, gebėjimus su konkrečia švietimo projektų vadybos problema ir turima studentų patirtimi, ugdomos strateginės kompetencijos.

Šiuolaikinių vaikų ugdymo teorijų dalyko tikslas – gilinti magistrantų šiuolaikinių vaikų ugdymo teorijų pažinimo, kritinio vertinimo bei optimalaus jų naudojimo ugdymo procese kompetencijas, teorinius bendramokslinius ugdymo teorijų pagrindus, pažinti ir spręsti šiuolaikines ugdymo teorijas bei kritiškai jas vertinti, taikomuoju lygmeniu įgytų mokslinės tiriamosios veiklos kompetencijas: tyrinėtojo, projektų valdymo, bendravimo gebėjimus (darbo komandoje, problemų sprendimo).

Šio dalyko studijos leis studentui gilinti žinias apie vaikų ir šeimos teisinį pedagoginį švietimą (poreikius, problemas, įgyvendinimą) bei suteiks studentui teisinių žinių bei jų perteikimo kitiems gebėjimų, teisinio pedagoginio švietimo projektų rengimo, įgyvendinimo gebėjimų, remiantis naujausiais tyrimais, pedagoginėmis idėjomis, Lietuvos ir Europos Sąjungos strateginiais dokumentais. Padės studentui suvokti šeimos ir vaiko švietimo, teisių apsaugos įgyvendinimo teorijas, identifikuoti socialines, šeimos, švietimo politikos problemas bei jų priežastis, suvokti pedagogo konsultanto pareigas bei galimybes vykdant teisinį pedagoginį švietimą.

Šio kurso tikslas - plėtoti šeimos ir vaiko konsultavimo kompetenciją. Studentai kurso metu pagilins žinias apie įvairias pedagoginio konsultavimo technikas, metodiką, gebės jas taikyti konsultuojant vaikus ir šeimas, iškilus įvairiems sunkumams, užtikrinant vaiko teisų apsaugą.

Tikslas - plėtoti pedagogines, socialines, tyrimines studijuojančiųjų kompetencijas, laiduojančias vaikų socialinio ugdymo valdymo ir pozityvios socializacijos optimizavimo technologijų pažinimą bei taikymą, savarankiškai vykdant socialinę pedagoginę veiklą, sande analizuojami socialinio ugdymo objektai, agentai, socialinio ugdymo veiksniai bei sąlygos, socialinio ugdymo sistema. Išsamiai aptariamos sėkmingo individo socialinio ugdymo prielaidos, socialinių nuostatų formavimo ypatumai įvairiais amžiaus tarpsniais bei pozityvios socializacijos modelių galimybės.

Šeimos ir vaiko teisinio atstovavimo dalyko tikslas - gilinti teisines žinias vaiko teisių apsaugos srityje bei formuoti gebėjimus įvertinti atstovaujamo vaiko pažeistas teises, poreikius, ypatumus, susijusius su patirtu smurtu, tinkamai parinkti ir taikyti priemones renkant informaciją apie patirtą smurtą, bendraujant su vaiku ir šeima, įgyjant vaiko ir šeimos pasitikėjimą, ginant ir atstovaujant jų teises ir teisėtus interesus (7) ir kostruktyviai bendradarbiaujant su valstybinėmis, visuomeninėmis ir nevyriausybinėmis institucijomis (6), (2).

Besimokantieji supažins su įvairiomis sociologijos teorijomis ir jų taikymo galimybėmis gerinant socioedukacinių paslaugų vaikams ir jaunimui kokybę. Studentams bus sudaromos sąlygos analizuoti ugdymo kaip formalios socialinės sistemos ypatumus, jo įtaką individualiai ir socialinei pažangai, patekimo į formalaus ugdymo sistemą socialinius aspektus (lyčių, rasių, religijų, kultūrų, socialinės kilmės ir kt. atžvilgiais). Tobulinimas studentų gebėjimas vertinti vaikų ir jaunimo skirtingų socialinių grupių gyvenimo kokybę ir jų raišką bei numatyti švietimo ir socialinės politikos kaitos būtinybę bei socioedukacinių paslaugų plėtrą siekiant socialinio mobilumo.

"Moderniosios edukologijos" sando turinys padeda Edukologijos studijų programos magistrantams suprasti šiuolaikinio edukologijos mokslo daugiamatiškumą bei daugiafunkciškumą analizuojant modernaus ir postmodernaus pasaulio bei Lietuvos sociokultūrinės ir socioedukacinius reiškinius ir procesus. Edukologija analizuojama kaip besivystantis mokslas, bandoma pažinti šio mokslo aktualijas Lietuvos ir pasaulio socialinių mokslų kontekste, vertinti pereninės ir moderniosios edukologijos idėjas, pažinti ugdymo mokslo kreatyvumo ir interpretatyvumo buožus, šiuolaikinio edukologijos mokslininko kompetencijas, susipažinti su žymiausių edukologų darbais, jų problematika, argumentuotai vertinti ugdymo mokslo kaitos bei švietimo pertvarkos aktualijas.

Užtikrinti bazinį, europinius standartus atitinkantį universitetinį magistro edukologinį išsilavinimą: teikiamą teorinių žinių apie ugdymo tikrovės mokslinį pažinimą; padedama pasirengti moksliniam tiriamajam darbui. Atskleidžiama mokslinio pažinimo esmė, principai, tyrimo objektų įvairovė. Susipažįstama su mokslinio darbo projektavimo metodais, projekto sudedamosiomis dalimis, išryškinamas vidinis loginis ryšys. Ryškinama kiekybinių ir kokybinių tyrimų specifika. Atskleidžiama teorinių ir empirinių metodų paskirtis, ryšys su sprendžiama problema. Mokomasi statistinių procedūrų, mokslinės ataskaitos rengimo.

Išryškinami Lietuvos bei Europos Sąjungos socialinės, šeimos ir švietimo politikos modeliai. Analizuojamos modernios strategijos, atitinkančios ugdomosios veiklos viziją ir misiją, tenkinant vaiko ir šeimos poreikius. Perteikiamas supratimas apie šeimos švietimą ir vaiko teisių apsaugą, remiantis naujausiais tyrimais, pedagoginėmis idėjomis, Lietuvos ir Europos Sąjungos strateginiais dokumentais, skatinančiais pedagogo /konsultanto veiklą grįsti šeimos ir vaiko teisių pripažinimu, jų apsaugos reikalavimais socialinės ir šeimos politikos kontekste.

Besimokantieji susipažins su įvairiomis sociologijos teorijomis ir jų taikymo galimybėmis sprendžiant vaikų teisių apsaugos problemas. Studentams bus sudaromos sąlygos analizuoti ugdymo kaip formalios socialinės sistemos ypatumus, jo įtaką individualiai ir socialinei pažangai, patekimo į formalaus ugdymo sistemą socialinius aspektus. Tobulinimas studentų gebėjimas identifikuoti skirtingų grupių poreikius ir jų raišką bei numatyti jų tenkinimas siekiant socialiai teisingos švietimo sistemos užtikrinimo.

Studentai ugdys gebėjimus projektuoti ir valdyti vaikų gerovės programas ir projektus, skirtus rizikos grupių, neįgaliųjų ir kt. asmenų socialinės integracijos optimizavimui ir vaikų pozityvios socializacijos proceso valdymui; analizuos socialines pedagogines strategijas, nukreiptas į vaikų socializacijos proceso normalizavimą per sveikatos, socialines, švietimo programas bei gilins vaikų socialinės gerovės programų rengimo metodologinius pagrindus socialinės pedagogikos ir socialinio darbo kontekste, jų realizavimo strategijas, inicijuoti jų įgyvendinimą nacionaliniu, regioniniu, instituciniu lygiu. Ugdomas studentų gebėjimas diagnozuoti vaikų poreikius, kurti koreguojancias programas.

Studentai mokosi numatyti įvairaus lygio švietimą bendruomenėje. Išskiriamos teritorinės bendruomenės centro kaip neformalios socialinio ugdymo sistemos galimybės, apibrėžiant jo veiklos specifines sritis. Tobulinamas studentų gebėjimas analizuoti teritorinės bendruomenės veiklos strategijas, sprendžiant rizikos grupių ugdytinių socialinės adaptacijos, integracijos bei bendruomenės narių ugdymo problemas. Daug dėmesio skiriama ugdymo institucijos ir socialinių partnerių bendruomenėje (nevyriausybinės organizacijos, vaikų klubai, laisvalaikio centrai, pagalbos tarnybos, bažnyčia, policija ir kt. ) integracinių ryšių ir partnerystės tinklo kūrimo nagrinėjimui.

Analizuojami šeimos ir vaiko teisių apsaugą reglamentuojantys tarptautiniai bei nacionaliniai teisės aktai, vaiko teises atstovaujančios institucijos, jų veiklos teisinis reglamentavimas, bendradarbiavimo tarp institucijų, užtikrinančių šeimos ir vaiko teisių apsaugą, praktinės problemos, akcentuojamas pedagogo, sprendžiant šeimos ir vaiko, patyrusio smurtą, vaidmuo, šeimos funkcionavimo ypatumai. Nagrinėjami konstruktyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo ypatumai, įgyvendinant vaiko ugdymo ir vaiko bei šeimos teisių apsaugos tikslus ir uždavinius.

Studentai supažindinami su šiuolaikinėmis inovatyviomis edukacinėmis technologijomis ir metodais šeimos švietimo ir pagalbos procese. Analizuojami šeimos teoriniai, vaiko elgsenos ir gyvensenos konstruktyvūs bei destruktyvūs modeliai, aptariant konkrečias šeimos problemas bei identifikuojant šeimos ir vaiko socializacijos poreikius. Išryškinamos teorinės ir praktinės problemos šeimos ir vaiko teisių srityje, organizuojant savo srities paslaugų teikimą, stebint vaiko ir šeimos poreikius ir pasitenkinimą, įžvelgiant galimybes profesinių paslaugų plėtrai.

Mokslo tiriamasis darbas apima mokslinio darbo objekto pasirinkimą bei preliminarų temos formulavimą, mokslinės problemos apibrėžimą, tyrimo tikslų ir uždavinių numatymą, mokslinės literatūros (informacinės bazės) kaupimą bei pirminę mokslinių šaltinių analizę.

Kurso kontekste atskleidžiama karjeros projektavimo kaip socialinio fenomeno istorinė raida ir kultūrinė kaita, analizuojami svarbiausi karjeros projektavimo filosofiją grindžiantys principai, karjeros projektavimo ir profesinės karjeros tyrimų samprata, struktūra, tikslai ir uždaviniai; supažindinama su įvairiomis konsultavimo teorijomis bei jų konsultavimo strategijomis; analizuojami profesinės karjeros tyrimų metodai, siekiant padėti konsultuojamajam pažinti savo asmenybę ir situaciją darbo rinkoje; sudaromas profesinės karjeros tyrimų planas; studentai mokomi analizuoti profesinės karjeros tyrimus bei interpretuoti tyrimų duomenis.

Kurso metu atskleidžiami socialinės globos ir rūpybos teoriniai pagrindai. Išryškinama socialinės globos ir rūpybos sritis Lietuvoje lyginamuoju aspektu. Supažindinama su socialinės globos ir rūpybos taikomaisiais, socialiniais, teisiniais, pedagoginiais pagrindais, atskleidžiamos jos sisteminio funkcionavimo sąlygos mezo, mikro, makro lygmenimis, išryškinamos sąsajos tarp valstybės institucijų ir visuomeninių organizacijų.

Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 ()