Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 ()

Šeimos ir vaiko teisinio atstovavimo dalyko tikslas - gilinti teisines žinias vaiko teisių apsaugos srityje bei formuoti gebėjimus įvertinti atstovaujamo vaiko pažeistas teises, poreikius, ypatumus, susijusius su patirtu smurtu, tinkamai parinkti ir taikyti priemones renkant informaciją apie patirtą smurtą, bendraujant su vaiku ir šeima, įgyjant vaiko ir šeimos pasitikėjimą, ginant ir atstovaujant jų teises ir teisėtus interesus (7) ir kostruktyviai bendradarbiaujant su valstybinėmis, visuomeninėmis ir nevyriausybinėmis institucijomis (6), (2).

Atskleisti socialinės reabilitacijos ypatumus, išryškinant socialinių įgūdžių lavinimo svarbą ugdymo institucijose. Teorinių paskaitų metu studentai supažindinami su istoriniais socialinės reabilitacijos aspektais, jos samprata, paskirtimi, principais bei socialinės pagalbos strategijomis. Dėmesys skiriamas socialinės reabilitacijos bendramokslinių (psichologinių, medicininių, vadybinių) pagrindų analizei. Aptariami individualaus bendravimo su suaugusiaisiais įvairiose ugdymo institucijose stiliai. Nagrinėjami socialinės reabilitacijos stiprinimo būdai, principai bei efektyvios reabilitacijos strategijos, orientuojant suaugusiuosius kokybiškam gyvenimui ir veiklai.

Suteikti studentams žinių apie šeimą kaip mažąją socialinę grupę, vykdančią jaunosios kartos ugdymo bei kitas svarbias funkcijas, tenkinančias šeimos narių gyvybiškas reikmes. Apžvelgti šeimos pedagogikos sampratą, ypatumus, plėtojant studentų šeimos pažinimo kompetencijas.

Plėtoti būsimųjų specialistų bendrąsias ir dalykines kompetencijas, mokyti efektyviai organizuoti pradinių klasių mokinių komunikacinės kompetencijos lietuvių kalba ugdymo procesą (5); suteikti studentams žinių apie pradinių klasių mokinių mokymą pažinti lietuvių kalbos sistemą atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualias galimybes (4) ; mokyti ugdyti vaiko poreikį raštu ir žodžiu komunikuoti taisyklinga lietuvių kalba, formuoti vertybines nuostatas(6).

Plėtoti būsimųjų specialistų bendrąsias, dalykines kompetencijas, laiduojančias gebėjimus modeliuoti, projektuoti, organizuoti, valdyti ankstyvojo, ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi procesą, sudaryti studentams sąlygas įgyti gebėjimus ugdyti vaikų intelektinės, emocinės, dorinės asmenybės sritis, formuoti komunikavimo kultūros pagrindus, mokyti taisyklingai vartoti lietuvių kalbą kaip saviraiškos, komunikavimo priemonę, plėtojant vaiko intuityvų supratimą apie lietuvių kalbos savitumą, mokyti klausytis, išgirsti, kalbėti, pasirengti skaitymo, rašymo mokymuisi.

Studentai supažindinami su šeimos ir santuokos samprata, šeimos santykių istorija, pasaulio tautų šeimos tradicijomis, socialiniais-psichologiniais pokyčiais šiuolaikinėje šeimoje, jų įtaka individo ir visuomenės raidos procesams. Dėmesys skiriamas vaikų ugdymo šeimoje metodų ir sąveikos būdų analizei. Susipažįstama su ikisantuokinio bendravimo funkcijomis ir pasirengimo šeimai problemomis, jaunos šeimos funkcionavimo psichologinėmis problemomis ir jų sprendimu. Aptariami šeiminių vaidmenų konfliktai, krizės, psichopedagoginės paramos šeimai būdai ir metodai.

Išryškinamos ir analizuojamos vaiko globos ir priežiūros sąsajos su ugdymu. Analizuojama bendravimo ir bendradarbiavimo svarba vaiko priežiūros ir globos procese bei aptariami pagalbos vaikui įvairiose institucijose (darželyje, spec. ugdymo įstaigose, sanatorijose, ligoninėse ir pan.) klausimai. Apibendrinami šeimos vaidmenys, vykdant vaiko priežiūrą ir globą, analizuojamos bendravimo galimybės teikiant šeimos nariams pasiūlymus, susijusius su vaiko elgesio korekcija. Nagrinėjami Europos Sąjungos priimti teisiniai dokumentai, kuriuose aptariami vaiko priežiūros ir globos klausimai, programos, sistema.

Išryškinamos ir analizuojamos vaiko globos ir priežiūros sąsajos su ugdymu. Analizuojama bendravimo ir bendradarbiavimo svarba vaiko globos procese bei aptariami pagalbos vaikui institucijoje klausimai. Apibendrinami šeimynos vaidmenys, vykdant vaiko globą, analizuojamos bendravimo galimybės teikiant joms pasiūlymus, susijusius su vaiko elgesio korekcija. Nagrinėjami Europos Sąjungos priimti teisiniai dokumentai, kuriuose aptariami vaiko globos klausimai, programos, sistema.

Tai pasirenkamas dalykas, kuriame atskleidžiama socialinio – kultūrinio ugdymo šeimoje samprata, pagrindinės sąvokos, ugdymo principai, turinys, formos. Paskaitų metu studentai supažindinami su pastarųjų metų pokyčiais Lietuvos šeimose bei vaiko raidos ir ugdymo ypatumais šeimoje. Aptariamas tradicinių šeimos bruožų nykimas ir naujų atsiradimas bei šiuolaikinės ugdymo šeimoje tendencijos. Analizuojamas vertybių šeimose kaitos poveikis vaikų socialiniam – kultūriniam ugdymui.

"Moderniosios edukologijos" sando turinys padeda Edukologijos studijų programos magistrantams suprasti šiuolaikinio edukologijos mokslo daugiamatiškumą bei daugiafunkciškumą analizuojant modernaus ir postmodernaus pasaulio bei Lietuvos sociokultūrinės ir socioedukacinius reiškinius ir procesus. Edukologija analizuojama kaip besivystantis mokslas, bandoma pažinti šio mokslo aktualijas Lietuvos ir pasaulio socialinių mokslų kontekste, vertinti pereninės ir moderniosios edukologijos idėjas, pažinti ugdymo mokslo kreatyvumo ir interpretatyvumo buožus, šiuolaikinio edukologijos mokslininko kompetencijas, susipažinti su žymiausių edukologų darbais, jų problematika, argumentuotai vertinti ugdymo mokslo kaitos bei švietimo pertvarkos aktualijas.

Studijuojant šį dalyką analizuojamas ugdymas kaip sąveika, atskleidžiama mokymo ir auklėjimo esmė, šių procesų struktūriniai komponentai, mokymo ir auklėjimo siekiai, principai, turinys, metodai; atskleidžiamos Europos ir Lietuvos ugdymo mokslo ištakos bei raidos ypatumai, skirtingas filosofinis ugdymo teorijų pagrindas. Šaltinių studijavimas padeda studentams suvokti ugdymo mokslo pažangos, ugdomosios veiklos kokybę lemiančius veiksnius. Formuojamas būsimųjų socialinių, vaikystės, kūno kultūros ir sporto pedagogų, religijos pedagogų ir psichologų gebėjimas filosofiškai analizuoti šiuolaikinius ugdymo reiškinius, identifikuojant dabarties iššūkių visuomenei aktualias ugdymo vertybes.

Pateiktas akreditavimui Sorry, your browser does not support inline SVG.

Kurso kontekste atskleidžiama karjeros projektavimo kaip socialinio fenomeno istorinė raida ir kultūrinė kaita, analizuojami svarbiausi karjeros projektavimo filosofiją grindžiantys principai, karjeros projektavimo ir profesinės karjeros tyrimų samprata, struktūra, tikslai ir uždaviniai; supažindinama su įvairiomis konsultavimo teorijomis bei jų konsultavimo strategijomis; analizuojami profesinės karjeros tyrimų metodai, siekiant padėti konsultuojamajam pažinti savo asmenybę ir situaciją darbo rinkoje; sudaromas profesinės karjeros tyrimų planas; studentai mokomi analizuoti profesinės karjeros tyrimus bei interpretuoti tyrimų duomenis.

Studijuojant kursą supažindinama su žmogaus kaip ugdytinio pažinimo ugdymo ir ugdymosi procese edukaciniais kriterijais, būdais, sąlygomis ir galimybėmis; studentai skatinami giliau pažinti didaktinės ir hodegetinės diagnostikos disciplinų esmę, turinį; siekiama atskleisti aksiologinius, geopolitinius, kultūrinius, socialinius, psichofizinius asmens pažinimo edukaciniame kontekste aspektus; akcentuoti paties ugdytojo savižinos ir saviugdos svarbą dirbat su įvairaus amžiaus ugdytiniais.

Pateiktas akreditavimui Sorry, your browser does not support inline SVG.

Mokymosi visą gyvenimą nuostatų puoselėjimo kontekste iškyla būtinybė kurti ir plėtoti edukacines aplinkas, sudaryti sąlygas kiekvienam suaugusiajam pletoti ir turtinti įvairiapuses kompetencijas darbo bei kitose aplinkose. Edukacinės kultūros kokybės tobulinimui svarbus suaugusiųjų švietėjų gebėjimas valdyti edukacinius procesus, suvokti moderniojo ugdymo sampratą, valdyti įvairias ugdymo technologijas (probleminio mokymo, projektinio mokymo, kritinio mąstymo ugdymo ir kt.), gebėti tirti bei įvertinti individualius suagausiųjų mokymo(si), saviugdos poreikius, modeliuoti ugdymo aplinkas, rengti bei realizuoti ugdymo(si) projektus.

Plėtoti ir stiprinti studento įgytus teorinius ir praktinius gebėjimus, dalyvaujant bei organizuojant ugdomąją veiklą formaliose ir neformaliose bei tiesiogiai su švietimo sistema nesusijusiose suaugusiųjų institucijose.

Sudaryti studentui sąlygas rengtis įgytas teorines žinias taikyti formalioje ir neformalioje praktinėje veikloje: susipažinti su įvairios edukacinės veiklos pobūdžiu, specifika, ugdytojo, švietėjo funkcijomis ir jų įgyvendinimo galimybėmis.

Kurso metu studentams sudaromo sąlygos įsisavinti teorinius žaidimų kilmės ir raidos pagrindus, mokytis tikslingai parinkti ir organizuoti žaidimus ikimokyklinio amžiaus vaikams, kurti žaidimams žaisti palankią aplinką, mokytis žaisti įvairius žaidimus, bendrauti, bendradarbiauti ir žaisti žaidimus su ikimokyklinio amžiaus vaikais.

Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 ()