Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 ()

Kursas skirtas atskleisti priešmokyklinio ugdymo sampratą, teorinius pagrindus, šiuolaikines problemas, tikslus, uždavinius. Parengti studentus ugdyti priešmokyklinio amžiaus vaikus. Supažindinti studentus su priešmokyklinio amžiaus vaiko fizinio, protinio, socialinio, emocinio vystymosi ypatumais. Analizuojamos individualaus ugdymo galimybės, įgyjami ugdymo metodikos pagrindai. Studijuojantieji mokosi pažinti vaiko kultūrą, išmoksta mokomųjų žaidimų, aplinkos tyrinėjimo būdų, veiklų integravimo technologijų, individualizuoto mokymo(si) programų sudarymo, įgyja gebėjimus rengti vaikus mokyklai.

Pedagoginės diagnostikos pagrindų kurso metu studijuojantieji supažindinami su pedagoginės diagnostikos samprata, paskirtimi ir vieta edukologijos mokslų sistemoje. Studijuojantieji išmoksta analizuoti diagnostinius instrumentus, įvertinti jų validumą bei standartiškumą, skatinami laikytis etinių diagnozavimo reikalavimų. Išbando didaktinės bei auklėjimo diagnostikos priemones, ugdomi studijuojančiųjų gebėjimai sudaryti bei įvertinti įvairaus tipo testus, atlikti ugdomojo proceso tikslų diagnostinę patikrą bei atlikti prognostinę funkciją.

Akredituota Sorry, your browser does not support inline SVG.

Atskleidžiama kūdikystės ir ankstyvosios vaikystės pedagogikos samprata, struktūra, tikslai, uždaviniai. Nagrinėjami vystymosi dėsningumai kūdikystės ir ankstyvosios vaikystės periodais. Atskleidžiamos ugdymosi prielaidos ir ypatumai. Analizuojama sociokultūrinės aplinkos įtaka ir ryšio su motina svarba vaiko vystymuisi; pedagoginės sąveikos strategija ir taktika įvairiais kūdikystės ir ankstyvosios vaikystės etapais. Studijuojantieji skatinami įgyti vaiko priežiūros ir globos pagrindus, išmokti organizuoti vaiko veiklą ir bendravimą su juo, gebėti kurti ugdomąją aplinką, kuri užtikrintų optimalų vaiko vystymąsi.

Tai specialybės terminijos anglų kalba B2 kurso, skirto kūno kultūros ir sporto pedagogikos specialybės studentams, tąsa. Siekiama tobulinti specialybės anglų kalbos kalbines kompetencijas pagal B2 mokėjimo lygį. Tobulinamas gebėjimas veiksmingai ir taisyklingai vartoti anglų kalbąspecialybės tematika; plėsti individualų profesinį žodyną; parengti aktualios profesinės informacijos pristatymą raštu ir žodžiu.Toliau tobulinami akademinio rašymo gebėjimai.

Absolventas turi teorinių žinių apie Lietuvos etnografinių regionų liaudies meną – sakralinę vaizduojamąją liaudies dailę, paprotinės ir taikomosios dekoratyvinės dailės dirbinius. Žino ornamento elementų simbolių prasmes. Orientuojasi tautinio kostiumo problemų rate, atpažįsta juostų audimo būdus, raštų ir spalvų derinimo regioninius skirtumus, komplektuoja visų Lietuvos regionų tautinius kostiumus. Geba įvertinti liaudies meno dirbinių ir tautinio kostiumo paskirtį tradiciniuose papročiuose ir šventėse. Žino rašytinių šaltinių duomenis apie lietuvių liaudies meną. Turi dainavimo, muzikavimo, taikomosios dekoratyvinės dailės dirbinių gaminimo, sakytinio folkloro interpretavimo įgūdžių.

Teologijos, istorijos, kalbų (lotynų, hebrajų, graikų) ir bendrauniversitetinių disciplinų išplėstinės programos, konspektai ir metodinė medžiaga.

Lietuvių kalbos, literatūros ir bendrauniversitetinių disciplinų išplėstinės programos, konspektai ir metodinė medžiaga

Studijų sando tikslas – suteikti žinių apie dabartinės lietuvių kalbos morfologinę sistemą ir jos lygmenis: morfemiką, formų ir žodžių darybą, kalbos dalis bei jų gramatines kategorijas, išryškinant šių lygmenų skirtumus bei sąsajas, išmokyti teoriškai ir praktiškai analizuoti morfologijos faktus, suvokti semantikos ir morfologijos ryšius. Formuojami praktiniai gebėjimai analizuoti žodžius morfologijos požiūriu bei taikyti morfologijos žinias rašyboje. Lavinami pažintiniai gebėjimai suvokti morfologinės sistemos funkcionavimą ir ryšius su kitais kalbos lygmenimis. Morfologija yra ypač svarbi studijuojant dialektologiją, lietuvių kalbos istoriją, baltų kalbotyrą, sudaro rašybos pagrindą.

Mokomasis darbas skirtas Sveikatos mokslų fakulteto studentams, studijuojantiems Specialybės kalbą. Rinkmenoje pateikiami aktualiausi daiktavardžių kirčiavimo dalykai ir parodoma, kaip juos galima taikyti kirčiuojant sveikatos srities tekstus. Atsižvelgiant į Fakulteto studijų programų įvairovę ir studentams kylančią būtinybę kalbėti įvairiausiomis temomis skirtingo amžiaus, išsilavinimo ir socialinės padėties žmonėms, teikiama daug įvairių funkcinių stilių pavyzdžių. Atskiri abėcėliniai sąrašai skiriami specialiesiems bei nespecialiesiems, bet dažnai profesinėje kalboje vartojamiems žodžiams ir Klaipėdos regiono vietovardžiams. Atkreipiamas dėmesys į probleminius, dvejopo kirčiavimo atvejus, naujausius Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimus (rekomendacijas). Praktinės užduotys po kiekvieno skyrelio padeda įtvirtinti aptartą kirčiavimo taisyklę (tipą), o pratimai darbo gale leidžia apibendrinti visą medžiagą ir pasitikrinti kirčiavimo įgūdžius. Tikimasi, kad šis darbas padės studentams ne tik rengiant Specialybės kalbos užduotis (kirčiavimas raštu, viešosios kalbos sakymas), bet ir tolimesnėje jų veikloje ruošiantis įvairiems kalbėjimo darbams (mokslinių ir kitokių darbų pateikimas bei gynimas, savo įstaigos (veiklos) pristatymas ir reklamavimas, tam tikroms socialinėms (amžiaus) grupėms skirtos kalbos ir pan.).

Programos tikslas - studentus supažindinti su Baltijos jūros regiono archeologine ir istorine medžiaga Europos kultūrinio kraštovaizdžio kontekste, didelį dėmesį skiriant naujausiai mokslinei informacijai, modernioms tyrimų technologijoms bei pastarojo meto teorinėms idėjoms.
Programos uždaviniai - išmokyti studentus: suprasti kraštovaizdžio archeologijos teoriją ir tyrimų metodologiją; interretuoti archeologinę medžiagą su kita kraštovaizdžio tyrimuose naudojama istorijos, etnologijos, antropologijos, lingvistikos, geografijos, gamtos, architektūros mokslinėms disciplinoms priskiriama medžiaga, t. y. visa tai kas padeda pilnai suprasti praeities visuomenių kultūrinę aplinką; perimti mokslinio tyrimo įgūdžius reikalingus darbui po universiteto.

Modulio tikslas – supažindinti studentą su vizualinės raiškos priemonėmis naudojamomis kultūrinio paveldo fiksavimui, saugojimui ir skleidimui; išmokyti suvokti ir analizuoti kultūrinį paveldą per vizualumo prizmę, atrinkti ir išryškinti vizualizacijai tinkamus aspektus; suteikti žinių ir gebėjimų matyti kultūrinio paveldo objektą plačiame Baltijos regiono istorijos kontekste, kūrybiškai sureikšminti su paveldo objektu susijusią informaciją atsižvelgiant į šiandienos aktualijas.
Šiame modulyje pristatoma materialaus ir nematerialaus kultūrinio paveldo įvairovė ir pagrindiniai jos tipai ir vizualizacijos galimybės. Primenami tradiciniai kultūros paveldo fiksavimo, rinkimo, archyvavimo principai, aptariami nauji medžiagos perskaitymo ir apdorojimo metodai kaip geografinės informacinės sistemos (GIS) ir 3D modeliavimas. Perteikiami duomenų atrankos ir vadybos principai reikalingi sukurti paveldo objekto vizualizacijos projektui.

Kurso tikslas išmokti vertinti kaip veikė svetimas / savas takoskyra formuojant požiūrius apie praeitį. Pažinti būdus kaip istorijos raidoje buvo suvokiamas ir vertinamas aplinkinis pasaulis, kaip atstovaujami bei reprezentuojami asmens ir grupės interesai. Suvokti kaip vyksta simbolinė sąveika tarp ir individo ir grupės, priemones šiai simbolinei sąveikai išreikšti. Suprasti sąlygas, kurioms esant ir panaudojant tam tikras atstovavimo priemones ir būdus gali vykti socialinės sąveikos. Atpažinti aplinkybes, kuriomis žmonės pritaiko ir naudoja tam tikras kultūrines praktikas bei sąlygas, kurios formuoja savęs ir pasaulio supratimą santykyje (atmetimas / priėmimas) su kultūrinėmis praktikomis – tai yra kultūrinio identiteto klausimų sprendimas. Suvokti santykius tarp bendruomenėje besiformuojančių socialinių bei politinių jėgų ir iš jų kylančių reikšmės sistemų (įvairių lygių „ideologijų“ atsiradimo klausimai).

Siūlomas modulis suponuoja praktiniams uždaviniams orientuoto ir kompleksinį požiūrį į istorinių statinių regeneravimą turinčio istoriko, paveldosaugos specialisto, administratoriaus (istorinio pastato eksploatuotojo) ruošimą ir susideda iš keturių tematinių sandų: A – istorinės architektūros raidos nagrinėjimo; B – pastatų, konstrukcijų ir medžiagų bei jų istorinės raidos aptarimo; C – istorinių pastatų (statinių) pažaidų ir irimo klausimų nagrinėjimo; D – pastatų (statinių) regeneravimo klausimų nagrinėjimo. Modulis aktualus tuo, kad juo praplečiamos siauros specializacijos humanitaro kompetencijos ribos, būsimai jo veiklai suteikiant tarpdisciplininį rakursą: būtinų architektūrinių, statybinių, inžinerinių technologinių žinių bei kai kurių praktinių įgūdžių. Studijų moduliu siekiama ugdyti supratimą apie integruotą paveldo saugojimą, kaip pritaikyti objektą pagal šiuolaikinius poreikius ir sparčiai kintančioje aplinkoje (fizikiniu, ekonominiu – socialiniu, inžinieriniu požiūriu), bet nepažeidžiant jo autentiškumo, išlaikant visas vertes. Istorinis statinys yra kultūrinis ir techninis bei ekonominis fenomenas, todėl bet kokie jo pertvarkymai reikalauja tarpdisciplininio požiūrio. Teisingi sprendimai galimi tik išaiškinus kompleksines statinio vertes (medžiaginę, konstrukcinę, technologinę, istorinę, architektūrinę meninę ir kt.) bei suplanavus minimizuotas intervencijos pasekmes. Taip vertinami konservavimo, istorinių pastatų būklės palaikymo, restauravimo ar, platesne prasme, istorinio paveldo regeneravimo darbai atitinka šiuolaikines jo kultūrinio „eksploatavimo“ tendencijas.

Modulis supažindina studentus su kultūros paveldo samprata šalies ir Europiniame kontekste, atskleidžiamas kultūros paveldo vaidmuo ir perspektyvos vystant šalies, regiono, miesto kultūrines, socialines ir ekonomines galimybes, suteikiama tarpdisciplininių žinių ir praktinių įgūdžių vertinant kultūros paveldo objektų savitumą, vykdant organizacijų valdymo, projektinę ir mokslinių tyrimų veiklas kultūrinio turizmo srityse.
Kurso tikslas – suteikti studentams bazinių teorinių ir praktinių žinių apie kultūros turizmo vadybos aspektus. Kurse analizuojamos kultūrinio turizmo sąsajos su kultūros paveldu, kultūrinio turizmo socialinis, kultūrinis, politinis ir ekonominis poveikiai. Studentai supažindinami su kultūrinio turizmo planavimo, organizavimo ir kontrolės aspektais, turizmo organizacine infrastruktūra, turizmo vartotojų poreikiais, kultūrinio turizmo objektais, jų vadyba ir interpretacija. Kurse pristatomos kultūrinio turizmo tendencijos šalyje, Baltijos šalių regione ir Europoje.
Kurso programa siekia parodyti istorijos disciplinos taikymo galimybes, integruoti istorijos bei kitų sričių patirtį į bendrą visumą, derinant teorinius dalykus ir praktinius kursus, atskleidžiant studijuojantiems veiklos tarpdiscipliniškumą ir daugiaperspektyvumą, paveldosaugos kaip „taikomosios istorijos“ konceptą.

Kultūrinė antropologija – mokslas, turintis gilią savo istoriją Vakarų šalyse ir Lietuvoje tapęs žinomu tik atkūrus valstybės nepriklausomybę ir sudarius sąlygas tarptautiniams lyginamiesiems mokslo tyrimams bei laisvai informacijos sklaidai. Jos sando tikslai – globaliniu ir lyginamuoju aspektais suteikti žinias apie dabartinio pasaulio kilmę ir ateitį, šiandien gyvenančių ar neseniai gyvenusių tautų papročius ir tikėjimus bei išaiškinti, kodėl skiriasi įvairių visuomenių papročiai ir tikėjimai ir kodėl tarp tolimiausių pasaulio kultūrų yra esminių gyvensenos panašumų. Siekiama parodyti kultūrinės antropologijos reikšmę tiriant šiuolaikinius socialinius klausimus tiek regioniniu, tiek ir globaliniu mastu. Studentai turi gebėti išskirti vietines ir globalines kultūros apraiškas, suvokti, kaip jos atsirado, kodėl jos išlieka tapačios arba keičiasi.

Kurso tikslas - analizuoti Rusijos tautinės politikos specifiką Baltijos jūros regione (t.y. visų pirma vadinamosiose Pabaltijo gubernijose ir Suomijos didžiojoje kunigaikštystėje). Tam, kad studentai aiškiai suvoktų tos politikos specifiką pirmiausia bus analizuojami Rusijos imperijos tautinės politikos pokyčiai XIX a., “lenkų klausimo” svarba. Kurso pradžioje studentai bus supažindinti su šios problemos istoriografija skirtingose šalyse, aptartos svarbiausios problemos, o vėliau magistrantai privalės patys aptarti pasirinktas problemas.

Kursu siekiama magistro studijų kontekste išanalizuoti visuomenės ir konfesinių procesų raidą LDK XV-XVI a., dėmesį kreipiant tiek į civilizacines, geopolitines determinantes, tiek ir valstybės vidaus gyvenimo niuansų sąlygotų pokyčių įvairovę visuomenės bei konfesinių procesų raidos kontekste.
Esminis tikslas – dėstant visuomenės bei konfesinių pokyčių LDK XV-XVI a. kontekstą, konceptualizuoti daugiaplanės interpretacijos galimybes ir apsibrėžti korektiško vertinimo galimybių kontūrus (tai siedintina tiek su pokyčiais socialinėje, tiek ir konfesinėje raidoje). Analogiški reikalavimai keliami ir politinių pokyčių skalėje. Kurso eigoje įterpiama ir konfesionalizacijos procesą formuojanti tematika (tiek kiek ji persipina su dėstomo kurso esminėmis temomis – socialine raida bei atskirų konfesijų raidos kontekstais). Kurso apimtyje numatoma atskirų LDK regionų (žemių, kunigaikštysčių, ir pan.) raidos ir atskirų laikotarpių būties įvairiaprasmiškumo, bei su tuo susijusio individualumo analizė. Visa tai nukreipiama į lyginamąją analizę.

Kurso tikslas – išdėstyti Rytų ir Vakarų Prūsijos istoriją Vidurio Rytų Europos ir Baltijos šalių istorijos kontekste. Realizuojant kurso tikslus bus analizuojama svarbių Europos istorijos raidos etapų kaip Kryžiaus karų įtaka regionui (Vokiečių ordino valstybės susikūrimas), Reformacijos reikšmė multikultūrinei (lietuvių, lenkų, prūsų, vokiečių) regiono raiškai, Prūsijos karalystės įtaka XVIII a. Europos politinei raidai bei pasekmės regionui (Šiaurės karas ir kolonizacija, Septynerių metų karas ir Friedricho II teisinės-socialinės reformos), Prūsijos vaidmuo kovoje su Napoleonu (Liberalios reformos ypač baudžiavos panaikinimas), Vokietijos imperijos susikūrimas ir O.Bismarcko tautinės niveliacijos politikos pasekmės regionui (Rytų ir Vakarų Prūsijai, Mažajai Lietuvai/Prūsų Lietuvai). Taip pat bus akcentuojama lietuvininkų etninės grupės kultūrinio ir socialinio-ekonominio gyvenimo specifika XVI – XX a. ypač jų tautinio identiteto formavimo problemos ir istoriografiniai stereotipai Europos mentaliteto istorijos kontekste.

Kurso tikslas - analizuoti ir lyginti nacionalizmo (tautinių sąjūdžių) raidos, jos poveikio Vidurio Rytų Europos bei Baltijos regionų modernių visuomenių formavimuisi bei raiškai XIX –XXI a. pradžioje problematiką, išryškinant minėtų regionų modernių visuomenių transformacijų ypatumus, tų ypatumų priežastis bei bendrumus, juos tipologizuojant tam, kad būtų raiškiau suvokiamos besiplečiančios Europos Sąjungos tapatybės formavimosi problemos.

Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 ()