Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 ()

Studijuojant šį dalyką analizuojamas ugdymas kaip sąveika, atskleidžiama mokymo ir auklėjimo esmė, šių procesų struktūriniai komponentai, mokymo ir auklėjimo siekiai, principai, turinys, metodai; atskleidžiamos Europos ir Lietuvos ugdymo mokslo ištakos bei raidos ypatumai, skirtingas filosofinis ugdymo teorijų pagrindas. Šaltinių studijavimas padeda studentams suvokti ugdymo mokslo pažangos, ugdomosios veiklos kokybę lemiančius veiksnius. Formuojamas būsimųjų socialinių, vaikystės, kūno kultūros ir sporto pedagogų, religijos pedagogų ir psichologų gebėjimas filosofiškai analizuoti šiuolaikinius ugdymo reiškinius, identifikuojant dabarties iššūkių visuomenei aktualias ugdymo vertybes.

Pateiktas akreditavimui Sorry, your browser does not support inline SVG.

Kursas skirtas suteikti studentui specialių žinių apie olimpines vertybes sporte, jų vietą kultūroje. Kurso metu studentai supažindinami su Olimpine chartija, olimpizmo sąvoka, olimpizmo idėjomis ir jų atgaivinimu, Pjero de Kuberteno veikla. Aptariami olimpinio sąjūdžio, kilnaus elgesio (Fair Play) pagrindiniai idealai ir vertybės. Suteikiama žinių apie olimpinę simboliką, kilnų žaidimą ir jo sudėtines dalis. Analizuojamos Lietuvos, Europos ir kitų pasaulio šalių parengtos olimpinio ugdymo programos mokiniams. Nagrinėjamos olimpinio judėjimo Lietuvoje ir pasaulyje problemos.

Pateikiama sporto šakų: futbolo, rankinio vystimosi raida, istorinė apžvalga ir charakteristikos. Supažindinama ir mokoma pagrindinių žaidimų technikos veiksmų atlikimo būdų. Nagrinėjamos futbolo, rankinio mokymo metodikos. Aptariami futbolo, rankinio sporto šakų ypatumai. Parenkami pratimų kompleksai skirti futbolo, rankinio sporto šakų sėkmingam technikos elementų įvaldymui ir tobulinimui. Analizuojamos taisyklės, teisėjavimo specifika, varžybų pravedimo sistemos, supažindinama su futbolo, rankinio sporto šakose naudojamu inventoriumi.

Šio kurso metu studentai bus supažindinami su karjeros samprata, pedagogo karjeros ypatumais. Kurso metu bus nagrinėjami aktualūs pedagogo karjerą reglamentuojantys dokumentai, analizuojama pedagogų veikla ir jos tobulinimo galimybės. Studentai bus supažindinami su pašaukimo, saviugdos, kūrybiškumo reikšme ir įtaka pedagogo karjeros raidai; apžvelgiama nuolatinio mokymosi reikšmė bei pedagogo karjeros galimybės ES.

Suteikti žinių apie ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinių gebėjimų raidos dėsningumus, taikomus metodus ir veiklos būdus. Supažindinti su vaikų dainuojamojo balso ypatumais, vokalinių pratybų svarba ir specifika. Supažindinti su senosiomis lietuvių pasakomis su dainuojamais intarpais, mokytis juos improvizuoti. Atskleisti lietuvių ir kitų tautų dainų vaikams grožį ir prasmingumą. Supažindinti su įvairių tautų vaikų dainų ir muzikinių žaidimų pavyzdžiais, išmokyti orientuotis repertuaro gausoje. Mokyti meninės repertuaro interpretacijos, kūrybiškai taikant instrumentinius intarpus, rečitatyvą, instrumentinį pritarimą.

Kurso metu studentai įgis žinių apie ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinių gebėjimų raidos dėsningumus, taikomus metodus ir veiklos būdus. Susipažins su vaikų dainuojamojo balso ypatumais, vokalinių pratybų svarba ir specifika.Taip pat susipažins su senosiomis lietuvių pasakomis su dainuojamais intarpais, mokysis juos improvizuoti. Mokysis atskleisti lietuvių ir kitų tautų dainų vaikams grožį ir prasmingumą. Susipažins su įvairių tautų vaikų dainų ir muzikinių žaidimų pavyzdžiais, išmoks orientuotis repertuaro gausoje, mokysis atrinkti meniškai vertingiausius kūrinius. Mokysis meninės repertuaro interpretacijos, kūrybiškai taikant instrumentinius intarpus, rečitatyvą, individualų ir ansamblinį instrumentinį pritarimą. Gebės ugdyti vaikų kūrybiškumą, lavinti balsą, judesio koordinaciją,vaidybinius gebėjimus, ugdysis menines, kūrybiškumo, komunikacines, bendrakultūrines kompetencijas.

Kurso metu studentams sudaromo sąlygos įsisavinti teorinius žaidimų kilmės ir raidos pagrindus, mokytis tikslingai parinkti ir organizuoti žaidimus ikimokyklinio amžiaus vaikams, kurti žaidimams žaisti palankią aplinką, mokytis žaisti įvairius žaidimus, bendrauti, bendradarbiauti ir žaisti žaidimus su ikimokyklinio amžiaus vaikais.

Dalyko studijų metu siekiama, kad studentai susipažintų su pažinimo ir socialinės kompetencijos ugdymo teoriniais pagrindais bei įgytų vaikų vystymosi vertinimo, pažintinės ir socialinės veiklos modeliavimo ir valdymo įgūdžių.Siekiama plėtoti studento kompetencijas aplinkos pažinimo ir socialinio ugdymo srityje, padėti būsimiems pedagogams suprasti ikimokyklinės, priešmokyklinės veiklos bei pradinio gamtos, matematikos, socialinio ugdymo tikslų, turinio ir metodų kaitą, jų tarpusavio sąsajas ir priežastinius ryšius. Išklausę kursą studentai įgis mokinių pažinimo veiklos organizavimo įgūdžių, gebės įvairias aplinkos pažinimo bei socialinio ugdymo formas taikyti praktikoje.

Šiuo kursu siekiama supažindinti studentus su vaikiškų muzikos instrumentų įvairove, ugdyti gebėjimą kūrybiškai juos naudoti, taikant ikimokyklinio amžiaus vaikų raidos dėsningumus atitinkančius metodus ir veiklos būdus. Ugdyti gebėjimą savarankiškai atsirinkti meniškai vertingą repertuarą, mokėti pasigaminti paprastus instrumentus muzikavimui, naudojant gamtinę medžiagą. Ugdyti gebėjimą dirbti komandoje, nedidelėmis grupėmis ir individualiai.

Kurso metu ugdomos vaikų gerovės projektų modeliavimo, rengimo, vadybos kompetencijos.

Kurso tikslas – padėti studentams suvokti suaugusių socialinio-pedagoginio švietimo esmę, paskirtį, formas, metodus, dėsningumus. Kurso paskirtis – ugdyti požiūrį į šiuolaikinio, „aktyvaus“, neformalaus suaugusių švietimo plėtojimą (-si), kaip sąlygą socialinių-pedagoginių problemų sprendimui.

Kurso autorius Julija Melnikova

Dalyko studijų metu bakalaurai susipažįsta su socialinės pedagogikos mokslo ir praktinės veiklos raida, vaikų ir jaunimo socializacijos ypatumais, išsamiai susipažįsta su socialinio ugdymo ypatumais įvairiuose  socialiniuose kontekstuose.  Paskaitų metu gilinasi į aktualių socialinės pedagogikos, socialinio ugdymo problemų esmę, socialinės pedagoginės veiklos technologijas ir jų praktinį taikymą švietimo, vaikų globos institucijose ir bendruomenėje, aiškinasi socialinio pedagogo profesinės veiklos specifiką, jos struktūrą, veiklos funkcijas ir socialinius vaidmenis, asmenybės bruožus ir profesinę kompetenciją.

Studentai supažindinami su mokymo proceso teorijomis, analizuojama ugdymo proceso dalyvių sąveika ir veikla.

Šio sando tikslas yra išugdyti gebėjimą parengti ir teikti mokymo turinį IKT priemonėmis. Šis gebėjimas ugdomas trijų praktikos darbų atlikimo metu. Ypatingas dėmesys skiriamas elektroninio mokymosi organizavimo ir palaikymo programinės įrangos apžvalgai. Suteikiami praktiniai įgūdžiai: darbo su išmaniosiomis lentomis, darbo VMA Moodle aplinkoje, kurso teikimo nuotoliniu būdu taikant WEB 2.0 įrankius bei integruojant šiuolaikinius mokymo metodus su IKT galimybėmis.

Literatūros, mokslinių tyrimų ir norminių dokumentų analizės pagrindu studentams pristatoma neformaliojo vaikų ugdymo raida, analizuojamos neformaliojo vaikų fizinio ugdymo (NFU) organizavimo Lietuvoje bei Europoje teorinės ir prakseologinės dimensijos, atskleidžiama NFU reikšmė vaikui bei visuomenei. Dalyko struktūra ir dėstymo metodai įgalina ne tik supažindinti studentus su teorinėmis NFU idėjomis bet ir plėtoja kritinio mąstymo, komandinio darbo problemų sprendimo gebėjimus. Pratybų metu įtvirtinamos žinios apie NFU programų rengimo metodiką bei jų įgyvendinimo ypatumus. Parengiamas renginio projektas ir jis realizuojamas praktinėje veikloje.

Kursas skirtas psichologijos tyrimų metodologijos žinioms pagilinti ir tyrimo kompetencijoms ugdyti. Nagrinėjama tyrimo metodologijos samprata, atskleidžiama mokslinio tyrimo esmė, paskirtis bei uždaviniai. Analizuojami mokslinio tyrimo etapai, principai bei planavimas. Susipažįstama su kiekybinių ir kokybinių tyrimų .metodologija, atskleidžiamos jų filosofinės prielaidos. Nagrinėjami kokybinių tyrimų metodai, jų pasirinkimo sprendžiant mokslines problemas kriterijai, duomenų rinkimo ir analizės strategijos. Antroji kurso dalis skirta pagilinti statistinės duomenų analizės žinias bei įsisavinti daugiamatės statistinės analizės metodus.

Besimokantieji supažins su įvairiomis sociologijos teorijomis ir jų taikymo galimybėmis gerinant socioedukacinių paslaugų vaikams ir jaunimui kokybę. Studentams bus sudaromos sąlygos analizuoti ugdymo kaip formalios socialinės sistemos ypatumus, jo įtaką individualiai ir socialinei pažangai, patekimo į formalaus ugdymo sistemą socialinius aspektus (lyčių, rasių, religijų, kultūrų, socialinės kilmės ir kt. atžvilgiais). Tobulinimas studentų gebėjimas vertinti vaikų ir jaunimo skirtingų socialinių grupių gyvenimo kokybę ir jų raišką bei numatyti švietimo ir socialinės politikos kaitos būtinybę bei socioedukacinių paslaugų plėtrą siekiant socialinio mobilumo.

Kurse analizuojami trys fenomenai: mokymo turinys(curriculum), mokymo programos ir mokymo standartai. Vadybinis - pedagoginis aspektas leidžia įsigilinti į į mokymo turinio standartų ir mokymo programų sąsajas, pereiti nuo standartų prie programos realizavimo logikos bei modernių ugdymo turinio valdymo modelių. Daugiausia dėmesio skiriama mokymo turinio/programų projektavimui standartų kontekste, mokymo tikslų formulavimo logika ir jų pasiekimui reikalingos medžiagos aprašymui. Praktinių užsiėmimų metu parengiamas mokymo programos projektas.

Dalykas skirtas plėtoti studentų gebėjimui suvokti profesinį rengimą kaip visą gyvenimą trunkantį žmogaus ugdymosi procesą, atpažįstant jo sistemą, institucijas, procesus bei vertinant asmens, profesinio rengimo formų ir programų bei veiklos pasaulio sąsajas. Studentai nagrinėja profesinio rengimo įvairovę, jo kaitos prielaidas, profesinio rengimo standartus, darbo rinkos bei profesinio rengimo santykių ypatumus.

Šio kurso metu plėtojami magistrantų gebėjimai projektų rengimo, valdymo srityje. Kreipiamas dėmesys į projekto raidos ciklus: planavimą, prielaidų, rizikos faktorių vertinimas, analizuojama projekto struktūra, vykdymo dalyviai, funkcijos. Ypatingas dėmesys skiriamas vykdymo eigos kontrolei, įvykdymui, analizei, įvertinimui bei projekto efektyvumo nustatymui. Išklausę kursą studentai gebės rengti įvairius projektus, vadovauti jiems, įgis komandinio darbo patirties  ir ją galės taikyti švietimo projektų vadyboje. Siekiama sieti turimas magistrantų žinias, gebėjimus su konkrečia švietimo projektų vadybos problema ir turima studentų patirtimi, ugdomos strateginės kompetencijos.

Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 ()