Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 ()

Pagrindinis kurso tikslas - sudaryti studentams galimybes atskleisti gebėjimus konceptualiai, kritiškai ir kūrybiškai mąstyti, vertinti asmenines ir profesines kompetencijas, pristatyti savo kaip būsimojo pedagogo viziją, reflektuojant savo patirtį ir veiklą.

Kurso metu atskleidžiami socialinės globos ir rūpybos teoriniai pagrindai. Išryškinama socialinės globos ir rūpybos sritis Lietuvoje lyginamuoju aspektu. Supažindinama su socialinės globos ir rūpybos taikomaisiais, socialiniais, teisiniais, pedagoginiais pagrindais, atskleidžiamos jos sisteminio funkcionavimo sąlygos mezo, mikro, makro lygmenimis, išryškinamos sąsajos tarp valstybės institucijų ir visuomeninių organizacijų.

Studentai supažindinami su šiuolaikinėmis inovatyviomis edukacinėmis technologijomis ir metodais šeimos švietimo ir pagalbos procese. Analizuojami šeimos teoriniai, vaiko elgsenos ir gyvensenos konstruktyvūs bei destruktyvūs modeliai, aptariant konkrečias šeimos problemas bei identifikuojant šeimos ir vaiko socializacijos poreikius. Išryškinamos teorinės ir praktinės problemos šeimos ir vaiko teisių srityje, organizuojant savo srities paslaugų teikimą, stebint vaiko ir šeimos poreikius ir pasitenkinimą, įžvelgiant galimybes profesinių paslaugų plėtrai.

Analizuojami šeimos ir vaiko teisių apsaugą reglamentuojantys tarptautiniai bei nacionaliniai teisės aktai, vaiko teises atstovaujančios institucijos, jų veiklos teisinis reglamentavimas, bendradarbiavimo tarp institucijų, užtikrinančių šeimos ir vaiko teisių apsaugą, praktinės problemos, akcentuojamas pedagogo, sprendžiant šeimos ir vaiko, patyrusio smurtą, vaidmuo, šeimos funkcionavimo ypatumai. Nagrinėjami konstruktyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo ypatumai, įgyvendinant vaiko ugdymo ir vaiko bei šeimos teisių apsaugos tikslus ir uždavinius.

Išryškinami Lietuvos bei Europos Sąjungos socialinės, šeimos ir švietimo politikos modeliai. Analizuojamos modernios strategijos, atitinkančios ugdomosios veiklos viziją ir misiją, tenkinant vaiko ir šeimos poreikius. Perteikiamas supratimas apie šeimos švietimą ir vaiko teisių apsaugą, remiantis naujausiais tyrimais, pedagoginėmis idėjomis, Lietuvos ir Europos Sąjungos strateginiais dokumentais, skatinančiais pedagogo /konsultanto veiklą grįsti šeimos ir vaiko teisių pripažinimu, jų apsaugos reikalavimais socialinės ir šeimos politikos kontekste.

Šeimos ir vaiko teisinio atstovavimo dalyko tikslas - gilinti teisines žinias vaiko teisių apsaugos srityje bei formuoti gebėjimus įvertinti atstovaujamo vaiko pažeistas teises, poreikius, ypatumus, susijusius su patirtu smurtu, tinkamai parinkti ir taikyti priemones renkant informaciją apie patirtą smurtą, bendraujant su vaiku ir šeima, įgyjant vaiko ir šeimos pasitikėjimą, ginant ir atstovaujant jų teises ir teisėtus interesus (7) ir kostruktyviai bendradarbiaujant su valstybinėmis, visuomeninėmis ir nevyriausybinėmis institucijomis (6), (2).

Atskleisti socialinės reabilitacijos ypatumus, išryškinant socialinių įgūdžių lavinimo svarbą ugdymo institucijose. Teorinių paskaitų metu studentai supažindinami su istoriniais socialinės reabilitacijos aspektais, jos samprata, paskirtimi, principais bei socialinės pagalbos strategijomis. Dėmesys skiriamas socialinės reabilitacijos bendramokslinių (psichologinių, medicininių, vadybinių) pagrindų analizei. Aptariami individualaus bendravimo su suaugusiaisiais įvairiose ugdymo institucijose stiliai. Nagrinėjami socialinės reabilitacijos stiprinimo būdai, principai bei efektyvios reabilitacijos strategijos, orientuojant suaugusiuosius kokybiškam gyvenimui ir veiklai.

Suteikti studentams žinių apie šeimą kaip mažąją socialinę grupę, vykdančią jaunosios kartos ugdymo bei kitas svarbias funkcijas, tenkinančias šeimos narių gyvybiškas reikmes. Apžvelgti šeimos pedagogikos sampratą, ypatumus, plėtojant studentų šeimos pažinimo kompetencijas.

Plėtoti būsimųjų specialistų bendrąsias ir dalykines kompetencijas, mokyti efektyviai organizuoti pradinių klasių mokinių komunikacinės kompetencijos lietuvių kalba ugdymo procesą (5); suteikti studentams žinių apie pradinių klasių mokinių mokymą pažinti lietuvių kalbos sistemą atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualias galimybes (4) ; mokyti ugdyti vaiko poreikį raštu ir žodžiu komunikuoti taisyklinga lietuvių kalba, formuoti vertybines nuostatas(6).

Plėtoti būsimųjų specialistų bendrąsias, dalykines kompetencijas, laiduojančias gebėjimus modeliuoti, projektuoti, organizuoti, valdyti ankstyvojo, ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi procesą, sudaryti studentams sąlygas įgyti gebėjimus ugdyti vaikų intelektinės, emocinės, dorinės asmenybės sritis, formuoti komunikavimo kultūros pagrindus, mokyti taisyklingai vartoti lietuvių kalbą kaip saviraiškos, komunikavimo priemonę, plėtojant vaiko intuityvų supratimą apie lietuvių kalbos savitumą, mokyti klausytis, išgirsti, kalbėti, pasirengti skaitymo, rašymo mokymuisi.

Studentai supažindinami su šeimos ir santuokos samprata, šeimos santykių istorija, pasaulio tautų šeimos tradicijomis, socialiniais-psichologiniais pokyčiais šiuolaikinėje šeimoje, jų įtaka individo ir visuomenės raidos procesams. Dėmesys skiriamas vaikų ugdymo šeimoje metodų ir sąveikos būdų analizei. Susipažįstama su ikisantuokinio bendravimo funkcijomis ir pasirengimo šeimai problemomis, jaunos šeimos funkcionavimo psichologinėmis problemomis ir jų sprendimu. Aptariami šeiminių vaidmenų konfliktai, krizės, psichopedagoginės paramos šeimai būdai ir metodai.

Išryškinamos ir analizuojamos vaiko globos ir priežiūros sąsajos su ugdymu. Analizuojama bendravimo ir bendradarbiavimo svarba vaiko priežiūros ir globos procese bei aptariami pagalbos vaikui įvairiose institucijose (darželyje, spec. ugdymo įstaigose, sanatorijose, ligoninėse ir pan.) klausimai. Apibendrinami šeimos vaidmenys, vykdant vaiko priežiūrą ir globą, analizuojamos bendravimo galimybės teikiant šeimos nariams pasiūlymus, susijusius su vaiko elgesio korekcija. Nagrinėjami Europos Sąjungos priimti teisiniai dokumentai, kuriuose aptariami vaiko priežiūros ir globos klausimai, programos, sistema.

Išryškinamos ir analizuojamos vaiko globos ir priežiūros sąsajos su ugdymu. Analizuojama bendravimo ir bendradarbiavimo svarba vaiko globos procese bei aptariami pagalbos vaikui institucijoje klausimai. Apibendrinami šeimynos vaidmenys, vykdant vaiko globą, analizuojamos bendravimo galimybės teikiant joms pasiūlymus, susijusius su vaiko elgesio korekcija. Nagrinėjami Europos Sąjungos priimti teisiniai dokumentai, kuriuose aptariami vaiko globos klausimai, programos, sistema.

Tai pasirenkamas dalykas, kuriame atskleidžiama socialinio – kultūrinio ugdymo šeimoje samprata, pagrindinės sąvokos, ugdymo principai, turinys, formos. Paskaitų metu studentai supažindinami su pastarųjų metų pokyčiais Lietuvos šeimose bei vaiko raidos ir ugdymo ypatumais šeimoje. Aptariamas tradicinių šeimos bruožų nykimas ir naujų atsiradimas bei šiuolaikinės ugdymo šeimoje tendencijos. Analizuojamas vertybių šeimose kaitos poveikis vaikų socialiniam – kultūriniam ugdymui.

"Moderniosios edukologijos" sando turinys padeda Edukologijos studijų programos magistrantams suprasti šiuolaikinio edukologijos mokslo daugiamatiškumą bei daugiafunkciškumą analizuojant modernaus ir postmodernaus pasaulio bei Lietuvos sociokultūrinės ir socioedukacinius reiškinius ir procesus. Edukologija analizuojama kaip besivystantis mokslas, bandoma pažinti šio mokslo aktualijas Lietuvos ir pasaulio socialinių mokslų kontekste, vertinti pereninės ir moderniosios edukologijos idėjas, pažinti ugdymo mokslo kreatyvumo ir interpretatyvumo buožus, šiuolaikinio edukologijos mokslininko kompetencijas, susipažinti su žymiausių edukologų darbais, jų problematika, argumentuotai vertinti ugdymo mokslo kaitos bei švietimo pertvarkos aktualijas.

Studijuojant šį dalyką analizuojamas ugdymas kaip sąveika, atskleidžiama mokymo ir auklėjimo esmė, šių procesų struktūriniai komponentai, mokymo ir auklėjimo siekiai, principai, turinys, metodai; atskleidžiamos Europos ir Lietuvos ugdymo mokslo ištakos bei raidos ypatumai, skirtingas filosofinis ugdymo teorijų pagrindas. Šaltinių studijavimas padeda studentams suvokti ugdymo mokslo pažangos, ugdomosios veiklos kokybę lemiančius veiksnius. Formuojamas būsimųjų socialinių, vaikystės, kūno kultūros ir sporto pedagogų, religijos pedagogų ir psichologų gebėjimas filosofiškai analizuoti šiuolaikinius ugdymo reiškinius, identifikuojant dabarties iššūkių visuomenei aktualias ugdymo vertybes.

Pateiktas akreditavimui Sorry, your browser does not support inline SVG.

Kurso kontekste atskleidžiama karjeros projektavimo kaip socialinio fenomeno istorinė raida ir kultūrinė kaita, analizuojami svarbiausi karjeros projektavimo filosofiją grindžiantys principai, karjeros projektavimo ir profesinės karjeros tyrimų samprata, struktūra, tikslai ir uždaviniai; supažindinama su įvairiomis konsultavimo teorijomis bei jų konsultavimo strategijomis; analizuojami profesinės karjeros tyrimų metodai, siekiant padėti konsultuojamajam pažinti savo asmenybę ir situaciją darbo rinkoje; sudaromas profesinės karjeros tyrimų planas; studentai mokomi analizuoti profesinės karjeros tyrimus bei interpretuoti tyrimų duomenis.

Studijuojant kursą supažindinama su žmogaus kaip ugdytinio pažinimo ugdymo ir ugdymosi procese edukaciniais kriterijais, būdais, sąlygomis ir galimybėmis; studentai skatinami giliau pažinti didaktinės ir hodegetinės diagnostikos disciplinų esmę, turinį; siekiama atskleisti aksiologinius, geopolitinius, kultūrinius, socialinius, psichofizinius asmens pažinimo edukaciniame kontekste aspektus; akcentuoti paties ugdytojo savižinos ir saviugdos svarbą dirbat su įvairaus amžiaus ugdytiniais.

Pateiktas akreditavimui Sorry, your browser does not support inline SVG.

Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 ()