Gebėjimas taikyti sportinės treniruotės planavimo teorines žinias sudarant trumpalaikius ir ilgalaikius fizinio ugdymo planus. Vykdyti fizinio ugdymo procesą, taikant įvairius mokymo metodus ir priemones, individualizuoti ugdymo turinį, kūrybiškai organizuoti fizinio ugdymo užsiėmimus.
Kurso autorius Genovaitė Avižonienė
Plėtoti būsimųjų specialistų bendrąsias ir dalykines kompetencijas, mokyti efektyviai organizuoti pradinių klasių mokinių komunikacinės kompetencijos lietuvių kalba ugdymo procesą (5); suteikti studentams žinių apie pradinių klasių mokinių mokymą pažinti lietuvių kalbos sistemą atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualias galimybes (4) ; mokyti ugdyti vaiko poreikį raštu ir žodžiu komunikuoti taisyklinga lietuvių kalba, formuoti vertybines nuostatas(6).
Studentai susipažins su socialumo kompetencijos ugdymo pagrindais, analizuos socialinės kompetencijos sampratą, struktūrą, požymių sistemą; kompetencijos turiniu: vertybinėmis nuostatomis, gebėjimais, žiniomis ir supratimu. Socializacijos fenomenu. Vaikų socialine kompetencija, situaciniu elgesiu bei kognityvinės-socialinės elgsenos struktūra.
- Dėstytojas: Gražina Šmitienė
Studentai supažindinami su Lietuvos kultūros istorijos objektu tikslu, uždaviniais, šaltiniais. Analizuojama kultūros kaip specifinės veiklos samprata, struktūra, formos, raidos etapai. Supažindinama su Lietuvos istorijos ištakomis, materialine ir dvasine lietuvių kultūra nuo IX a. iki XXI a., išryškinamas kultūros vaidmuo visuomenės raidos procese.
- Dėstytojas: Aušrinė Zulumskytė
- Dėstytojas: Lilia Žukauskienė
Studijuojant kursą supažindinama su žmogaus kaip ugdytinio pažinimo ugdymo ir ugdymosi procese edukaciniais kriterijais, būdais, sąlygomis ir galimybėmis; studentai skatinami giliau pažinti didaktinės ir hodegetinės diagnostikos disciplinų esmę, turinį; siekiama atskleisti aksiologinius, geopolitinius, kultūrinius, socialinius, psichofizinius asmens pažinimo edukaciniame kontekste aspektus; akcentuoti paties ugdytojo savižinos ir saviugdos svarbą dirbat su įvairaus amžiaus ugdytiniais.
- Dėstytojas: Aušrinė Zulumskytė
Kursas skirtas ugdyti ir didinti studentų meninę kompetenciją, atskleisti jos svarbą šiuolaikiniame vaikų ugdyme. Studentams pateikiamos teorinės žinios apie meną, jo rūšis, dalykinę bei ugdymo specifiką. Analizuojami meninės kompetencijos ugdymo ypatumai ankstyvajame, ikimokykliniame bei priešmokykliniame amžiuje. Supažindinama su vaikų meninio ugdymo metodais, formomis, tautiniais meninių kompetencijų ugdymo aspektai. Ugdoma studentų kompetencija praktinėje meninėje veikloje, taikant įvairias meninės išraiškos priemones, jų integravimo galimybes; mokoma pedagoginio proceso metu skleisti vaikų menines kompetencijas.
- Dėstytojas: Rasa Jautakytė
- Dėstytojas: Reda Vismantienė
Tikslas - padėti suprasti pažinimo kompetencijos ugdymo ikimokyklinėse ir priešmokyklinėse grupėse bei pradinėse klasėse tikslų, turinio ir metodų kaitą, jų sąsajas ir ryšius. Išklausę kursą studentai gebės suvokti pažinimo kompetencijos ugdymo ypatumus ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų grupėse įvairiose pedagoginėse sistemose. Susipažins su ugdymo metodų bei formų įvairovėje bei praktikuosis juos kūrybiškai taikyti praktinėje pedagoginėje veikloje. Pažintinės veiklos organizavimo įgūdžiai įtvirtinami konstruojant edukacinius projektus, stebint, analizuojant ir organizuojant vaikų pažintinę veiklą ikimokyklinėse įstaigose.
- Dėstytojas: Irena Pašilytė
- Dėstytojas: Rasa Braslauskienė
Tai pasirenkamas dalykas, kurio metu ugdoma tarpkultūrinė kompetencija. Integruojant teorinius ir praktinius užsiėmimus studentai supažindinami su tarpkultūrinės kompetencijos sampratą; su tarpkultūrinės kompetencijos struktūra; gilinamos tarpkultūrinės žinios, kurios padės analizuoti savo patirtį, giliau pažvelgti į save, brandinti save kaip asmenybę, mokytis efektyviai bendrauti tarpkultūrinėse situacijose, toleruoti kitus daugiakultūrinėje visuomenėje, analizuoti ir adekvačiai suprasti skirtingus kultūrinius kontekstus, interpretuoti kitos kultūros įvykius ir susieti tai su savo kultūros įvykiais, atpažinti ir paaiškinti nesusipratimų sritis, mokytis spręsti ir išvengti konfliktų.
- Dėstytojas: Aida Norvilienė
Sudaryti studentui sąlygas rengtis įgytas teorines žinias taikyti formalioje ir neformalioje praktinėje veikloje: susipažinti su įvairios edukacinės veiklos pobūdžiu, specifika, ugdytojo, švietėjo funkcijomis ir jų įgyvendinimo galimybėmis.
- Dėstytojas: Renata Jarovaitienė
Plėtoti ir stiprinti studento įgytus teorinius ir praktinius gebėjimus, dalyvaujant bei organizuojant ugdomąją veiklą formaliose ir neformaliose bei tiesiogiai su švietimo sistema nesusijusiose suaugusiųjų institucijose.
- Dėstytojas: Renata Jarovaitienė
Mokymosi visą gyvenimą nuostatų puoselėjimo kontekste iškyla būtinybė kurti ir plėtoti edukacines aplinkas, sudaryti sąlygas kiekvienam suaugusiajam pletoti ir turtinti įvairiapuses kompetencijas darbo bei kitose aplinkose. Edukacinės kultūros kokybės tobulinimui svarbus suaugusiųjų švietėjų gebėjimas valdyti edukacinius procesus, suvokti moderniojo ugdymo sampratą, valdyti įvairias ugdymo technologijas (probleminio mokymo, projektinio mokymo, kritinio mąstymo ugdymo ir kt.), gebėti tirti bei įvertinti individualius suagausiųjų mokymo(si), saviugdos poreikius, modeliuoti ugdymo aplinkas, rengti bei realizuoti ugdymo(si) projektus.
- Dėstytojas: Renata Jarovaitienė
- Dėstytojas: Alona Rauckienė-Michaelsson
Atskleisti socialinės reabilitacijos ypatumus, išryškinant socialinių įgūdžių lavinimo svarbą ugdymo institucijose. Teorinių paskaitų metu studentai supažindinami su istoriniais socialinės reabilitacijos aspektais, jos samprata, paskirtimi, principais bei socialinės pagalbos strategijomis. Dėmesys skiriamas socialinės reabilitacijos bendramokslinių (psichologinių, medicininių, vadybinių) pagrindų analizei. Aptariami individualaus bendravimo su suaugusiaisiais įvairiose ugdymo institucijose stiliai. Nagrinėjami socialinės reabilitacijos stiprinimo būdai, principai bei efektyvios reabilitacijos strategijos, orientuojant suaugusiuosius kokybiškam gyvenimui ir veiklai.
- Dėstytojas: Rasa Braslauskienė
- Dėstytojas: Rasa Braslauskienė
- Dėstytojas: Vaidas Viršilas
Pristatoma vadybos mokslo raida, administravimo, vadybos, valdymo, vadovavimo esmė, analizuojami administracijos veiklos principai, organizacijos samprata ir jos valdymo struktūra, darbuotojų funkcijų pasiskirstymo reglamentavimas vadybos teorijoje bei nagrinėjami ikimokyklinių ugdymo įstaigų administravimo ir vadybos ypatumai. Analizuojami vadybinių funkcijų (planavimo, organizavimo, vadovavimo ir kontrolės) taikymo ypatumai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, vadovo savybės ir funkcijos, jų vaidmenys ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, atskleidžiami komandinio, projektinio darbo ypatumai. Mokomasi planuoti, vertinti ir numatyti tobulinimosi veiksnius savo profesinėje ir įstaigos veikloje.
- Dėstytojas: Aida Norvilienė
Dalyko kursas skirtas supažindinti studentus su lengvosios atletikos istorija, rungtimis ir jų technika, mokymo ypatumais. Analizuojamos Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programas (2008) bei jų 10 priedas „Kūno kultūra“ (Lengvoji atletika) bei Vidurinio ugdymo bendrosios programos (2011), mokomasi parengti lengvosios atletikos pamokos planą – konspektą, formuluoti ugdymo(si) tikslus ir uždavinius, atrinkti metodus, tinkamus ugdymo(si) tikslams pasiekti, parengti įdomų bei mokiniams patrauklų, saugumo reikalavimus atitinkantį ugdymo turinį. Pratybų metu mokomasi atlikti lengvosios atletikos atskirų rungčių technikos veiksmus, pravesti lengvosios atletikos pamoką, teisėjauti lengvosios atletikos varžybose.
- Dėstytojas: Asta Šarkauskienė
Studentai supažindinami su tinklinio žaidimo istorija, jo raida Lietuvoje. Mokomasi tinklinio žaidimo technikos, t. y. stovėsenos, judėjimo būdų, sustojimo, perdavimo, puolamojo smūgio, padavimų bei užtvaros technikos bei mokymo metodikos; mokomasi bei tobulinama puolimo bei gynybos taktika. Analizuojamos tinklinio žaidimo taisyklės, teisėjavimo specifika, varžybų pravedimo sistemos bei mokomasi teisėjauti, pildyti varžybų protokolus.
kurso aprašas
- Dėstytojas: Sigita Derkintienė
Dalykas skirtas studentus supažindinti su kūno kultūros ir sporto terminais, sąvokomis. Studentams suteikti žinių apie bendruosius fizinio ugdymo dėsningumus ir didaktinius fizinio ugdymo(si) principus. Ugdyti studentų gebėjimą sėkmingai organizuoti fizinio ugdymo procesą ir individualizuoti fizinio ugdymo turinį atsižvelgiant į mokinių poreikius, amžių ir fizinį pajėgumą.
Kurso autorius Rolandas Jančiauskas
Kūno kultūros psichologijos pagrindų kursas skirtas įgyti žinių apie žmogaus psichiką, kuri pasireiškia, formuojasi ir tobulėja specifinėmis kūno kultūros sąlygomis. Studentai supažindinami su pagrindinėmis psichologinio rengimo sritimis, nagrinėjama fizinio aktyvumo motyvacija, asmenybės formavimas kūno kultūros priemonėmis, sporte reikalingų savybių ugdymas, bendravimo, vadovavimo, dėmesio, konfliktų valdymo, pasitikėjimo savimi ir tikslų kėlimo įgūdžiai, emocinės sferos ir streso reguliavimo būdai. Susipažįstama su palankaus psichologinio klimato kūrimo specifika kūno kultūros pamokų metu, pateikiamos praktinės psichologinių įgūdžių lavinimo užduotys.
- Dėstytojas: Vytė Kontautienė