Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 ()

Studijuojant šį dalyką analizuojamas ugdymas kaip sąveika, atskleidžiama mokymo ir auklėjimo esmė, šių procesų struktūriniai komponentai, mokymo ir auklėjimo siekiai, principai, turinys, metodai; atskleidžiamos Europos ir Lietuvos ugdymo mokslo ištakos bei raidos ypatumai, skirtingas filosofinis ugdymo teorijų pagrindas. Šaltinių studijavimas padeda studentams suvokti ugdymo mokslo pažangos, ugdomosios veiklos kokybę lemiančius veiksnius. Formuojamas būsimųjų socialinių, vaikystės, kūno kultūros ir sporto pedagogų, religijos pedagogų ir psichologų gebėjimas filosofiškai analizuoti šiuolaikinius ugdymo reiškinius, identifikuojant dabarties iššūkių visuomenei aktualias ugdymo vertybes.

Pateiktas akreditavimui Sorry, your browser does not support inline SVG.

Kurso kontekste atskleidžiama karjeros projektavimo kaip socialinio fenomeno istorinė raida ir kultūrinė kaita, analizuojami svarbiausi karjeros projektavimo filosofiją grindžiantys principai, karjeros projektavimo ir profesinės karjeros tyrimų samprata, struktūra, tikslai ir uždaviniai; supažindinama su įvairiomis konsultavimo teorijomis bei jų konsultavimo strategijomis; analizuojami profesinės karjeros tyrimų metodai, siekiant padėti konsultuojamajam pažinti savo asmenybę ir situaciją darbo rinkoje; sudaromas profesinės karjeros tyrimų planas; studentai mokomi analizuoti profesinės karjeros tyrimus bei interpretuoti tyrimų duomenis.

Studijuojant kursą supažindinama su žmogaus kaip ugdytinio pažinimo ugdymo ir ugdymosi procese edukaciniais kriterijais, būdais, sąlygomis ir galimybėmis; studentai skatinami giliau pažinti didaktinės ir hodegetinės diagnostikos disciplinų esmę, turinį; siekiama atskleisti aksiologinius, geopolitinius, kultūrinius, socialinius, psichofizinius asmens pažinimo edukaciniame kontekste aspektus; akcentuoti paties ugdytojo savižinos ir saviugdos svarbą dirbat su įvairaus amžiaus ugdytiniais.

Pateiktas akreditavimui Sorry, your browser does not support inline SVG.

Mokymosi visą gyvenimą nuostatų puoselėjimo kontekste iškyla būtinybė kurti ir plėtoti edukacines aplinkas, sudaryti sąlygas kiekvienam suaugusiajam pletoti ir turtinti įvairiapuses kompetencijas darbo bei kitose aplinkose. Edukacinės kultūros kokybės tobulinimui svarbus suaugusiųjų švietėjų gebėjimas valdyti edukacinius procesus, suvokti moderniojo ugdymo sampratą, valdyti įvairias ugdymo technologijas (probleminio mokymo, projektinio mokymo, kritinio mąstymo ugdymo ir kt.), gebėti tirti bei įvertinti individualius suagausiųjų mokymo(si), saviugdos poreikius, modeliuoti ugdymo aplinkas, rengti bei realizuoti ugdymo(si) projektus.

Plėtoti ir stiprinti studento įgytus teorinius ir praktinius gebėjimus, dalyvaujant bei organizuojant ugdomąją veiklą formaliose ir neformaliose bei tiesiogiai su švietimo sistema nesusijusiose suaugusiųjų institucijose.

Sudaryti studentui sąlygas rengtis įgytas teorines žinias taikyti formalioje ir neformalioje praktinėje veikloje: susipažinti su įvairios edukacinės veiklos pobūdžiu, specifika, ugdytojo, švietėjo funkcijomis ir jų įgyvendinimo galimybėmis.

Kurso metu studentams sudaromo sąlygos įsisavinti teorinius žaidimų kilmės ir raidos pagrindus, mokytis tikslingai parinkti ir organizuoti žaidimus ikimokyklinio amžiaus vaikams, kurti žaidimams žaisti palankią aplinką, mokytis žaisti įvairius žaidimus, bendrauti, bendradarbiauti ir žaisti žaidimus su ikimokyklinio amžiaus vaikais.

Kurso tikslas – suteikti studentams žinių apie sveiką gyvenimo būdą ir jį determinuojančius veiksnius, sveikatos stiprinimo priemones ir būdus, sveikatos saviugdą. Analizuoti ir vertinti sveikos gyvensenos ypatumus, formuoti moksleivių vertybines nuostatas, spręsti sveikatos palaikymo ir jos ugdymo problemas ugdymo institucijoje, šeimoje ir šiuolaikinėje socialinėje terpėje.

Dalyko studijų metu studentai supažindinami su edukacinių renginių klasifikacija ir formomis, jų organizavimo ypatumais bei specifika, mokomasi kurti renginio scenarijų, planuoti, organizuoti ir pravesti renginį, atsižvelgiant į vaikų amžių, jų pomėgius ir poreikius ir kt.

Dalyko studijų metu studentai supažindinami su žmogaus kūno sandarą ir judėjimo biomechaninėmis savybėmis. Aptariamos žmogaus kūno sistemų funkcijos ir reguliacijos mechanizmai, biomechaninės žmogaus kūno savybės. Po šio kurso studentai geba skirti žmogaus kūno dalis ir paaiškinti organų atliekamąs funkcijas, įgyja praktinių įgūdžių analizuoti ir taisyti netaisyklingą judesio atlikimo techniką parenkant pratimus.

Studentai supažindinami su tinklinio žaidimo istorija, jo raida Lietuvoje. Mokomasi tinklinio žaidimo technikos, t. y. stovėsenos, judėjimo būdų, sustojimo, perdavimo, puolamojo smūgio, padavimų bei užtvaros technikos bei mokymo metodikos; mokomasi bei tobulinama puolimo bei gynybos taktika. Analizuojamos tinklinio žaidimo taisyklės, teisėjavimo specifika, varžybų pravedimo sistemos bei mokomasi teisėjauti, pildyti varžybų protokolus.

kurso aprašas

Pateikiama sporto šakų: futbolo, rankinio vystimosi raida, istorinė apžvalga ir charakteristikos. Supažindinama ir mokoma pagrindinių žaidimų technikos veiksmų atlikimo būdų. Nagrinėjamos futbolo, rankinio mokymo metodikos. Aptariami futbolo, rankinio sporto šakų ypatumai. Parenkami pratimų kompleksai skirti futbolo, rankinio sporto šakų sėkmingam technikos elementų įvaldymui ir tobulinimui. Analizuojamos taisyklės, teisėjavimo specifika, varžybų pravedimo sistemos, supažindinama su futbolo, rankinio sporto šakose naudojamu inventoriumi.

Studentai susipažįsta su profesinio ugdymo pagrindais, išmoksta sudaryti profesiogramas, nustatyti pasirengimo profesinei veiklai lygmenį įvairiais diagnostikos testais. Aptariami pasirengimo profesinei veiklai kriterijai. Apibūdinama profesinė etika ir meistriškumas, profesinio rengimo sistemos, kvalifikacijos tobulinimas, perkvalifikavimas. Aptariamos profesinės komunikacijos problemos.

Studentai susipažįsta su profesinės pedagogikos pagrindais, išmoksta sudaryti profesiogramas, nustatyti pasirengimo profesinei veiklai lygmenį įvairiais diagnostikos testais. Aptariami pasirengimo profesinei veiklai kriterijai. Apibūdinama profesinė etika ir meistriškumas, profesinio rengimo sistemos, kvalifikacijos tobulinimas, perkvalifikavimas. Supažindinama su informacijos įsisavinimo technologijomis, darbo vertybių internalizacija. Aptariamos profesinės komunikacijos problemos. Sudaroma CV, supažindinama su portfolio struktūra.

Kurso metu siekiamos plėtoti pedagoginės diagnostikos kompetencijos ir įgaunami tokie gebėjimai: pažinti ugdymosi procesą kaip sociokultūrinį fenomeną, naudojantis pedagoginės diagnostikos teorija ir metodika; taikyti individualias, adaptuotas ir standartizuotas pedagoginio proceso tyrimo programas; plėtoti informacinės-komunikacinės kultūros įgūdžius, taikyti naujas pedagoginių tyrimų idėjas, interpretuoti pedagoginio tyrimo duomenis; naudotis įvairiomis diagnozavimo technologijomis, korektiškai naudoti diagnostinius instrumentus; aktyviai ir kūrybiškai reaguoti į ugdymo proceso pokyčius, skatinti taikyti pedagoginius tyrimus, inovacijas pedagoginėje veikloje.

Studijuojant kursą supažindinama su ugdymo technologijų priešmokykliniame amžiuje samprata, teoriniais pagrindais, priešmokyklinio amžiaus vaikų kompetencijų plėtotės galimybėmis. Atskleidžiama ugdymo technologijų įvaldymo metodika, pateikiami individualizuotų programų priešmokykliniame amžiuje sudarymo metodiniai pagrindai, ugdymo turinio atranka ir įgyvendinimo galimybės. Ugdomas studentų gebėjimas taikyti pažangiausias ugdymo technologijas dirbant priešmokyklinėse grupėse.

Studentams atskleidžiama pedagoginių tyrimų esmė, tyrimo objekto struktūra ir tyrimo objektų įvairovė. Teikiama žinių apie tyrimų metodus, tyrimų tipus ir tyrimo procedūras, duomenų rinkimo, sisteminimo, interpretavimo ir įvertinimo būdus. Atskleidžiama rašto darbo struktūra, komponentų loginio ryšio svarba, tyrimų etikos principų esmė. Apibūdinami reikalavimai rašto darbo apiforminimui, kalbos kultūrai, apimčiai. Teorinės paskaitos ir praktikumai skirti studentams susipažinti su tyrimo planavimu, jo vykdymo taisyklėmis ir pagrindiniais principais, tyrimo tikslo ir uždavinių formulavimo ypatumais, tyrimų duomenų rinkimu, sisteminimu, analizavimu ir pateikimu.

Kurso metu studijuojantieji supažindinami su pedagoginės diagnostikos teoriniais pagrindais. Išmoksta metodologiškai pagrįsti ir praktiškai naudoti diagnostikos instrumentus ugdymo reiškiniams tirti.

Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 ()