Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 ()

Šis studijų dalykas padės atskleisti studentams pedagoginio kūrybiškumo kilmę, ugdymo problemas, kūrybingų žmonių asmenybės savybes, kūrybiškumą lemiančius veiksnius, pedagogo asmenybės ugdymo (-si) ir saviugdos ypatumus. Aptariamas šiuolaikinio pedagogo profesinės savybės, aptariamas ugdytinių pažinimas ir individualizuotas ugdymas; aiškinamasi bendravimo ir bendradarbiavimo svarba, mokomasi kūrybiškai analizuoti ir vertinti pedagoginio darbo rezultatus.

Dalyko studijų metu studentai supažindinami su edukacinių renginių klasifikacija ir formomis, jų organizavimo ypatumais bei specifika, mokomasi kurti renginio scenarijų, planuoti, organizuoti ir pravesti renginį, atsižvelgiant į vaikų amžių, jų pomėgius ir poreikius ir kt.

Plėtoti būsimųjų specialistų bendrąsias, dalykines kompetencijas, laiduojančias gebėjimus modeliuoti, projektuoti, organizuoti, valdyti ankstyvojo, ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi procesą, sudaryti studentams sąlygas įgyti gebėjimus ugdyti vaikų intelektinės, emocinės, dorinės asmenybės sritis, formuoti komunikavimo kultūros pagrindus, mokyti taisyklingai vartoti lietuvių kalbą kaip saviraiškos, komunikavimo priemonę, plėtojant vaiko intuityvų supratimą apie lietuvių kalbos savitumą, mokyti klausytis, išgirsti, kalbėti, pasirengti skaitymo, rašymo mokymuisi.

Dalyko studijų metu studentai ugdosi socialinių pedagoginių problemų prevencijos organizavimo ir vykdymo gebėjimus. Studentai supažindinami su prevencinės pedagogikos teorine bei praktine reikšme, sužino esminius socialinių pedagoginių problemų prevencijos organizavimo bei vykdymo principus, mokosi identifikuoti socialines pedagogines sąlygas ir veiksnius, užkertančius kelią socialinių problemų plitimui; organizuoti prevencinę veiklą atsižvelgiant į mokinių amžių, poreikius, socialinės pedagoginės problemos mąstą bei pobūdį. Išsamiai susipažįsta su prevencijos organizavimu ugdymo įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklų prevencinio darbo grupių veiklos ypatumais.

Kurso tikslas – suteikti studentams žinių apie sveiką gyvenimo būdą ir jį determinuojančius veiksnius, sveikatos stiprinimo priemones ir būdus, sveikatos saviugdą. Analizuoti ir vertinti sveikos gyvensenos ypatumus, formuoti moksleivių vertybines nuostatas, spręsti sveikatos palaikymo ir jos ugdymo problemas ugdymo institucijoje, šeimoje ir šiuolaikinėje socialinėje terpėje.

Šis sandas skirtas aukštojo mokslo struktūros ir funkcijų, mokytojo profesinės etikos ir kompetencijų, kūno kultūros specialistų rengimo bei Kūno kultūros ir sporto pedagogikos studijų programos pažinimui. Paskaitų metu studentai įgys žinių apie aukštojo mokslo raidą, KU ir PF sandarą, funkcijas, studijų pakopas, studentų teises ir pareigas. Studentai supažindinti su pedagoginės etikos ir kūno kultūros bei sporto pedagogų rengimo istorija, mokytojo profesinėmis kompetencijomis. Pratybų metu studentai supažindinami su studijų programa, išaiškinami įvairių studijų darbų rengimo reikalavimai, formuojami informacijos rinkimo ir mokymosi įgūdžiai, studijų dalykų atsiskaitymo tvarka.

Studijuojant kursą supažindinama su ugdymo technologijų priešmokykliniame amžiuje samprata, teoriniais pagrindais, priešmokyklinio amžiaus vaikų kompetencijų plėtotės galimybėmis. Atskleidžiama ugdymo technologijų įvaldymo metodika, pateikiami individualizuotų programų priešmokykliniame amžiuje sudarymo metodiniai pagrindai, ugdymo turinio atranka ir įgyvendinimo galimybės. Ugdomas studentų gebėjimas taikyti pažangiausias ugdymo technologijas dirbant priešmokyklinėse grupėse.

Studentai susipažįsta su socialinės pedagogikos mokslo ir praktinės veiklos istorine raida, pagilina pagrindines sąvokas, kategorijas, funkcijas, išsamiai susipažįsta su žmogaus socializacijos ontogeneze, į aktualių socialinės pedagogikos problemų esmę, socialinio pedagogo profesinės veiklos specifiką, veiklos funkcijas ir profesinę kompetenciją.

Dalyko studijų tikslas – suteikti socialinės pedagogikos bakalauro studijų studentams žinių apie socialinio pedagogo profesinę etiką, ugdyti(is) kūrybišką, atsakingą, etišką požiūrį į socialinio pedagogo veiklą bei skatinti aktyviai teorines žinias taikyti praktikoje. Studijų sande išsamiai analizuojama profesinė etika kaip taikomosios etikos sritis, analizuojama pedagoginė etika, jos kategorijos, asmenybės profesinis kryptingumas, doroviniai bruožai ir pan.

Pedagoginės diagnostikos pagrindų kurso metu studijuojantieji supažindinami su pedagoginės diagnostikos samprata, paskirtimi ir vieta edukologijos mokslų sistemoje. Studijuojantieji išmoksta analizuoti diagnostinius instrumentus, įvertinti jų validumą bei standartiškumą, skatinami laikytis etinių diagnozavimo reikalavimų. Išbando didaktinės bei auklėjimo diagnostikos priemones, ugdomi studijuojančiųjų gebėjimai sudaryti bei įvertinti įvairaus tipo testus, atlikti ugdomojo proceso tikslų diagnostinę patikrą bei atlikti prognostinę funkciją.

Akredituota Sorry, your browser does not support inline SVG.

Praktikos metu studentai stebėdami, protokoluodami ir analizuodami ugdymo veiklą, organizuojamą skirtingose įstaigose, klasėse atlieka mokyklos bei mokymo aplinkos, kaip vieno iš svarbesnių veiksnių, įtakojančių ugdymo proceso struktūrą, turinį, priemonių visumą bei sąlygas, stebėjimą ir vertinimą, moksleivių poreikių ugdymo identifikaciją, ugdymo procesą reglamentuojančių dokumentų analizę, stebi, protokoluoja bei analizuoja ugdytojų bei ugdytinių veiklą pagal didaktinius principus.

Studentams sudaromos sąlygos ne tik pasimokyti, bet ir įgyti patirties savarankiškai planuoti, organizuoti, reflektuoti pedagoginę veiklą. Mokymo(-si) procese jie taiko efektyvias ir modernias ugdymo strategijas, metodus, IKT, atsižvelgdami į mokinių amžiaus ypatybes ir ugdymo sričių tikslus. Organizuoja mokinių mokymosi veiklą , nukreiptą į bendrųjų ir dalykinių kompetencijų ugdymą, kuriant individualizuotą, diferencijuotą bei integruotą ugdymo turinį, labiau pritaikytą planuoti mokinių pasiekimus ir pažangą, vertinimą ir įsivertinimą. Praktika organizuojama trimis etapais: I – stebimasis; II – bandomasis; III skirtas savarankiškai ir parodomajai veiklai .

Kūno kultūros kurse ugdomas studentų poreikis būti fiziškai aktyviems, gebėti kūno kultūros priemonėmis gerinti fizinę ir psichinę sveikatą. Studentai mokomi apskaičiuoti KMI, mokoma pratimų atlikimo metodikos.

Supažindinti studentus su pedagoginio bendravimo ir bendradarbiavimo teoriniais (edukologiniais, filosofiniais, psichologiniais) pagrindais; aptarti bendravimo kaip pedagoginio poveikio strategijas, ugdytojo bendravimo su ugdytiniais kultūrą bei pozityvaus bendravimo klimato ir teigiamų ugdytojo ir ugdytinio santykių kūrimą; atskleisti pedagoginio bendradarbiavimo sistemos įvairiose ugdymo situacijose esmę bei efektyvaus jo funkcionavimo įvairiose plotmėse sąlygas ir galimybes; suteikti studentams pirminius pedagoginio bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.

kurso autorius Julija Melnikova

Kurso tikslas yra plėtoti vadybinę kompetenciją, lemiančią efektyvų dalyvavimą socialinių ir švietimo institucijų vadybos procesuose, veiklos tobulinime. Kurso paskirtis - išnagrinėti socialinių ir švietimo institucijų veiklos vadybinius ypatumus, parodyti vadovo vaidmenį socialinių ir švietimo institucijų valdymo procesuose, planuojant ir tobulinant institucijų veiklą. Kurso metu atskleidžiama socialinių ir švietimo institucijų vadybos esmė: išryškinama socialinių ir švietimo institucijų struktūra ir specifika, nagrinėjami vadybos aspektai: analizuojamos valdymo funkcijos, aptariamos vadovavimo teorijos.

Kurso autorius Julija Melnikova

Kurso metu ugdomos socialinių projektų modeliavimo, rengimo, vadybos kompetencijos. Studentai supažindinami su teoriniais taikomaisiais projektavimo pagrindais, jiems sudaromos sąlygos rengti projektus atsižvelgiant į savo profesinės veiklos sritį. Skiriamas dėmesys vadybiniam aspektui, ugdomas gebėjimas modeliuoti programas, orientuojantis į jaunimo socialinio ugdymo ateities modelius. Didelis dėmesys bus skiriamas projekto vadybos aspektams aptarti; vadovo vaidmeniui projekte, jo funkcijoms, veiksmų planavimui ir koordinavimui, projektinės grupės ir komandos sudarymui. Kursas prisideda prie visuomeninių ugdytojų vadybinės kompetencijos stiprinimo.

Kurso autorius Julija Melnikova

Siekiama supažindinti studentus su meno terapija kaip taikomosios edukologijos sritimi. Gilinamasi į jos psichoterapinius, korekcinius ir auklėjamuosius aspektus. Analizuojama meno terapijos samprata, tikslų įvairovė, formų, metodų ypatumai. Gvildenami pedagoginiai muzikos terapijos aspektai. Aiškinama/si muzikos terapijos taikymo galimybės ypatingiems (nestabilios psichikos, elgesio sutrikimų, specialių poreikių ir kt.) vaikams. Nagrinėjamos meninio ugdymo integracijos galimybės bei formos įvairių tipų švietimo ir ugdymo institucijose.

Pagrindinis kurso tikslas - sudaryti studentams galimybes atskleisti gebėjimus konceptualiai, kritiškai ir kūrybiškai mąstyti, vertinti asmenines ir profesines kompetencijas, pristatyti savo kaip būsimojo pedagogo viziją, reflektuojant savo patirtį ir veiklą.

Sporto psichologijos pagrindų kursas skirtas supažindinti studentus su sporto psichologijos mokslo samprata, objektu ir uždaviniais, sportininkų psichologinio rengimo teorija bei pagrindinėmis psichologinio rengimo sritimis. Programoje numatoma suteikti žinių apie treniravimo motyvaciją, sportininko asmenybės ir sporte reikalingų savybių ugdymą, bendravimo, vadovavimo, konfliktų valdymo, pasitikėjimo savimi ir tikslų kėlimo įgūdžius, emocinės sferos ir streso reguliavimo būdus. Įgyjama teorinių ir praktinių žinių apie psichologinį sportininkų rengimą varžyboms, pateikiamos praktinės psichologinių įgūdžių lavinimo užduotys.

Gebėjimas taikyti sportinės treniruotės planavimo teorines žinias sudarant trumpalaikius ir ilgalaikius fizinio ugdymo planus. Vykdyti fizinio ugdymo procesą, taikant įvairius mokymo metodus ir priemones, individualizuoti ugdymo turinį, kūrybiškai organizuoti fizinio ugdymo užsiėmimus.

Kurso autorius Genovaitė Avižonienė

Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 ()