Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 ()

Kūno kultūros kurse ugdomas studentų poreikis būti fiziškai aktyviems, gebėti kūno kultūros priemonėmis gerinti fizinę ir psichinę sveikatą. Studentai mokomi apskaičiuoti KMI, mokoma pratimų atlikimo metodikos.

Studentams sudaromos sąlygos ne tik pasimokyti, bet ir įgyti patirties savarankiškai planuoti, organizuoti, reflektuoti pedagoginę veiklą. Mokymo(-si) procese jie taiko efektyvias ir modernias ugdymo strategijas, metodus, IKT, atsižvelgdami į mokinių amžiaus ypatybes ir ugdymo sričių tikslus. Organizuoja mokinių mokymosi veiklą , nukreiptą į bendrųjų ir dalykinių kompetencijų ugdymą, kuriant individualizuotą, diferencijuotą bei integruotą ugdymo turinį, labiau pritaikytą planuoti mokinių pasiekimus ir pažangą, vertinimą ir įsivertinimą. Praktika organizuojama trimis etapais: I – stebimasis; II – bandomasis; III skirtas savarankiškai ir parodomajai veiklai .

Praktikos metu studentai stebėdami, protokoluodami ir analizuodami ugdymo veiklą, organizuojamą skirtingose įstaigose, klasėse atlieka mokyklos bei mokymo aplinkos, kaip vieno iš svarbesnių veiksnių, įtakojančių ugdymo proceso struktūrą, turinį, priemonių visumą bei sąlygas, stebėjimą ir vertinimą, moksleivių poreikių ugdymo identifikaciją, ugdymo procesą reglamentuojančių dokumentų analizę, stebi, protokoluoja bei analizuoja ugdytojų bei ugdytinių veiklą pagal didaktinius principus.

Dalyko studijų tikslas – suteikti socialinės pedagogikos bakalauro studijų studentams žinių apie socialinio pedagogo profesinę etiką, ugdyti(is) kūrybišką, atsakingą, etišką požiūrį į socialinio pedagogo veiklą bei skatinti aktyviai teorines žinias taikyti praktikoje. Studijų sande išsamiai analizuojama profesinė etika kaip taikomosios etikos sritis, analizuojama pedagoginė etika, jos kategorijos, asmenybės profesinis kryptingumas, doroviniai bruožai ir pan.

Studentai susipažįsta su socialinės pedagogikos mokslo ir praktinės veiklos istorine raida, pagilina pagrindines sąvokas, kategorijas, funkcijas, išsamiai susipažįsta su žmogaus socializacijos ontogeneze, į aktualių socialinės pedagogikos problemų esmę, socialinio pedagogo profesinės veiklos specifiką, veiklos funkcijas ir profesinę kompetenciją.

Šis sandas skirtas aukštojo mokslo struktūros ir funkcijų, mokytojo profesinės etikos ir kompetencijų, kūno kultūros specialistų rengimo bei Kūno kultūros ir sporto pedagogikos studijų programos pažinimui. Paskaitų metu studentai įgys žinių apie aukštojo mokslo raidą, KU ir PF sandarą, funkcijas, studijų pakopas, studentų teises ir pareigas. Studentai supažindinti su pedagoginės etikos ir kūno kultūros bei sporto pedagogų rengimo istorija, mokytojo profesinėmis kompetencijomis. Pratybų metu studentai supažindinami su studijų programa, išaiškinami įvairių studijų darbų rengimo reikalavimai, formuojami informacijos rinkimo ir mokymosi įgūdžiai, studijų dalykų atsiskaitymo tvarka.

Dalyko studijų metu studentai ugdosi socialinių pedagoginių problemų prevencijos organizavimo ir vykdymo gebėjimus. Studentai supažindinami su prevencinės pedagogikos teorine bei praktine reikšme, sužino esminius socialinių pedagoginių problemų prevencijos organizavimo bei vykdymo principus, mokosi identifikuoti socialines pedagogines sąlygas ir veiksnius, užkertančius kelią socialinių problemų plitimui; organizuoti prevencinę veiklą atsižvelgiant į mokinių amžių, poreikius, socialinės pedagoginės problemos mąstą bei pobūdį. Išsamiai susipažįsta su prevencijos organizavimu ugdymo įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklų prevencinio darbo grupių veiklos ypatumais.

Šis studijų dalykas padės atskleisti studentams pedagoginio kūrybiškumo kilmę, ugdymo problemas, kūrybingų žmonių asmenybės savybes, kūrybiškumą lemiančius veiksnius, pedagogo asmenybės ugdymo (-si) ir saviugdos ypatumus. Aptariamas šiuolaikinio pedagogo profesinės savybės, aptariamas ugdytinių pažinimas ir individualizuotas ugdymas; aiškinamasi bendravimo ir bendradarbiavimo svarba, mokomasi kūrybiškai analizuoti ir vertinti pedagoginio darbo rezultatus.

Kurso tikslas - analizuoti bendravimo pedagogikos sampratą, problemas, tikslus, uždavinius, technologijas, atskleisti profesinio bendravimo ir savęs vertinimo sąsajas, sąveikos bendraamžių grupėse problemas, rūšis ir korekciją. Išanalizuoti bendruomenės kūrimosi ypatumus, bendravimo mikro grupėje, lyderiavimo ypatumus, plėtoti studentų gebėjimus bendrauti komandoje.

Tai pasirenkamas dalykas, kurio metu plėtojama vadybinė kompetencija. Paskaitų metu studentai supažindinami su švietimo organizacijų administravimo samprata; su administracijos veiklos principais moderniosios vadybos aspektu; su administracijos darbuotojų funkcijų pasiskirstymo reglamentavimu ir administracijos sudėties, valdymo struktūros principais vadybos teorijoje; su švietimo organizacijų vadybos ypatumais; su švietimo organizacijų administravimą reglamentuojančiais teisės aktais ir kitais normatyviniais dokumentais; su valdymo - administravimo metodais, stiliais ir vadovavimo priemonėmis ir komandinio darbo ypatumais.

Studijų dalyko tikslas- atskleisti besimokantiesiems ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo integracijos pagrindus, integruotosios vaiko veiklos ypatumus (1), išryškinti pedagogo veiklos specifiką vaikų integruotojo ugdymo procese (2), mokyti studentus organizuoti ugdymo procesą (5), plėtoti integruotojo ugdymo efektyvinimo kompetenciją (7).

Dalyko tikslas – supažindinti studentus su fizinio aktyvumo esme, funkcijomis ir padėti įgyti žinių apie sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo technologijas, ugdyti gebėjimą įgytas žinias pritaikyti praktikoje, skatinti studentų nuolatinės fizinės saviugdos poreikį.

Kurso autorius Eugenija Adaškevičienė

Tai studijų pagrindų dalykas, kurio metu atskleidžiama ikimokyklinės vaikystės pedagogikos samprata, aptariami ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo ypatumai. Įvairiais aspektais analizuojami vaikystės reiškiniai. Analizuojamos ugdymo kryptis, vaikų ugdymo sistemos, ugdymą sąlygojantys veiksniai. Studentai mokomi formuluoti ugdymo tikslus, uždavinius. Supažindinami su ugdymo turinio modeliavimo įvairove, išryškinant tas svarbiausias sąlygas, kurių būtina laikytis, siekiant, jog ugdymas kuo labiau padėtų asmenybės raidai. Ugdomi stebėjimo įgūdžiai praktinėje veikloje.

Paskaitų metu supažindinama su Klaipėdos universiteto akademinės bendruomenės gyvenimu – tradicijomis, simbolika, struktūra, tikslais, principais, studijų proceso aukštojoje mokykloje tvarka; vaikystės pedagogikos studijų specifika. Mokomasi atlikti informacijos paiešką, naudoti informacines technologijas, reikšti idėjas, mintis, faktus naudojant įvairias komunikacijos priemones. Pristatomos šiuolaikinės mokymosi strategijos ir technologijos, taikomos studijų procese. Lavinami savarankiško darbo įgūdžiai, taikant studijose įvairias, nuolatinio mokymosi strategijas, metodus ir priemones, padedančias jiems įgyvendinti savo studijų planus, sėkmingos karjeros lūkesčius.

Studijuodami dalyką studentai sužinos pasaulio pažinimo pradinio ugdymo programų reikalavimus, turinį bei principus, planavimo ypatumus, metodus; gebės planuoti ir valdyti socialinio ir gamtamokslinio ugdymo procesą, interpretuoti, koreguoti, modeliuoti ir kūrybiškai taikyti ugdymo turinį ugdymo procese įvairių tipų institucijose, atsižvelgiant į specifinius vaiko raidos ypatumus. Būsimieji mokytojai mokysis kurti saugią, bendradarbiavimą skatinančią, intelektualinį vystymąsi palaikančią ugdymosi aplinką, padedančią mokiniui patirti pažinimo džiaugsmą, skatinančią mokinius reflektuoti savo veiklą bei mokyti mokytis. Studentai bus skatinami kurti ir naudoti IKT priemones gamtamokslinio ugdymo procese, gebės dirbti komandoje, dalyvauti projektų veikloje. Besimokantieji vertins profesinės praktikos privalumus ir trūkumus numatydami profesinio tobulėjimo perspektyvas.

Kurso metu analizuojama religingumo raida bei religijos įtaka įvairiais asmenybės gyvenimo tarpsniais, remiantis teologijos bei religijos psichologijos teorijomis. Aptariama vaiko ir paauglio religingumo specifika, ją įtakojantys veiksniai; jaunimo religingumo ypatumai, religinio tikėjimo reikšmė ir jo bruožai suaugusiųjų bei senų žmonių gyvenime; analizuojamos pagyvenusių žmonių dvasingumo išraiškos; aptariami įvairūs pasąmoniniai Dievo įvaizdžiai: negatyvūs, kurie, kaip esminės nuostatos, gali daryti lemiamą įtaką žmogaus gyvenimui, kelti baimes, kaltės jausmus ir pan. bei pozityvūs, įgalinantys teigiamiems gyvenimo ir brandesnio religingumo pokyčiams.

Aptariama požiūrio į sapnus ir sapnų empirinių tyrimų istorijos raida. Analizuojamos įvairios sapnų teorijos (S.Freud, A.Adler, C.G.Jung, E.Hartman, D.Hobson - R.McCarley, M.Ullman) bei empirinių tyrimų rezultatai. Nagrinėjamos sapnų analizės panaudojimo galimybės praktinėms problemoms spręsti psichoterapijos ir psichologinio konsultavimo procese. Supažindinama su sapnų analizės sistemomis bei konkrečiomis technikomis.

Studentai susipažįsta su profesinės pedagogikos pagrindais, išmoksta sudaryti profesiogramas, nustatyti pasirengimo profesinei veiklai lygmenį. Aptariami pasirengimo profesinei veiklai kriterijai. Apibūdinama profesinė etika ir meistriškumas, profesinio rengimo sistemos, kvalifikacijos tobulinimas, perkvalifikavimas. Supažindinama su informacijos įsisavinimo technologijomis, darbo vertybių internalizacija. Aptariamos profesinės komunikacijos problemos. Sudaroma CV, supažindinama su portfolio struktūra.

Supažindinama su ikimokyklinės ugdymo įstaigos administravimo samprata, tikslais, uždaviniais, principais, vadybinėmis funkcijomis, su ikimokyklinių ugdymo įstaigų veiklą, reglamentuojančiais dokumentais. Analizuojami pedagogų atestacijos nuostatai, auklėtojo pareigybės aprašas. Mokomasi efektyviai organizuoti ir pravesti susirinkimus, spręsti kylančius konfliktus, priimti sprendimus, dirbti komandoje, bendrauti ir bendradarbiauti su vaiko šeima, kitomis ugdymo, priežiūros ir pagalbos paslaugas teikiančiomis institucijomis, specialistais, taisyklingai rengti dokumentus. Apžvelgiami karjeros projektavimo ypatumai, mokomasi planuoti, vertinti ir tobulinti savo profesinę ir įstaigos veiklą.

Skautų organizacijos apžvalga ir įkūrimas (Lietuvoje ir pasaulyje).Supažindinama su skautų žaidimų kilme ir raida, akcentuojant jų reikšmę žmogaus fizinių galių stiprinimui. Kurse aptariama skautų žaidimo raida Lietuvoje XX a. 1918-1930 m.,1930-1940 ir 1990-2002 m.; žaidimo turinio ypatumai skautų organizacijoje, vikrumą, išradingumą ugdantys žaidimai, paramos ir savitarpio pagalbos suteikimas, patriotizmo ir Tėvynės meilės, riteriškumo ugdymas. Taip pat studijuojantieji supažindinami XX a. 2-ame ir 3 –me dešimtmetyje aktyviai tautinius ir skautų žaidimus propagavusių mokytojų ir pedagogų asmenybėmis (K.Dineika, J.Klusiu, J.Kuzmickiu, V.Steponaičiu) ir jų darbais.

Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 ()