Klaipėdos universiteto virtualioji mokymo(si) aplinka

Mokslo tiriamasis darbas apima mokslinio darbo objekto pasirinkimą bei preliminarų temos formulavimą, mokslinės problemos apibrėžimą, tyrimo tikslų ir uždavinių numatymą, mokslinės literatūros (informacinės bazės) kaupimą bei pirminę mokslinių šaltinių analizę.

Kurso metu atskleidžiami socialinės globos ir rūpybos teoriniai pagrindai. Išryškinama socialinės globos ir rūpybos sritis Lietuvoje lyginamuoju aspektu. Supažindinama su socialinės globos ir rūpybos taikomaisiais, socialiniais, teisiniais, pedagoginiais pagrindais, atskleidžiamos jos sisteminio funkcionavimo sąlygos mezo, mikro, makro lygmenimis, išryškinamos sąsajos tarp valstybės institucijų ir visuomeninių organizacijų.

Analizuojami šeimos ir vaiko teisių apsaugą reglamentuojantys tarptautiniai bei nacionaliniai teisės aktai, vaiko teises atstovaujančios institucijos, jų veiklos teisinis reglamentavimas, bendradarbiavimo tarp institucijų, užtikrinančių šeimos ir vaiko teisių apsaugą, praktinės problemos, akcentuojamas pedagogo, sprendžiant šeimos ir vaiko, patyrusio smurtą, vaidmuo, šeimos funkcionavimo ypatumai. Nagrinėjami konstruktyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo ypatumai, įgyvendinant vaiko ugdymo ir vaiko bei šeimos teisių apsaugos tikslus ir uždavinius.

Šeimos ir vaiko teisinio atstovavimo dalyko tikslas - gilinti teisines žinias vaiko teisių apsaugos srityje bei formuoti gebėjimus įvertinti atstovaujamo vaiko pažeistas teises, poreikius, ypatumus, susijusius su patirtu smurtu, tinkamai parinkti ir taikyti priemones renkant informaciją apie patirtą smurtą, bendraujant su vaiku ir šeima, įgyjant vaiko ir šeimos pasitikėjimą, ginant ir atstovaujant jų teises ir teisėtus interesus (7) ir kostruktyviai bendradarbiaujant su valstybinėmis, visuomeninėmis ir nevyriausybinėmis institucijomis (6), (2).

Atskleisti socialinės reabilitacijos ypatumus, išryškinant socialinių įgūdžių lavinimo svarbą ugdymo institucijose. Teorinių paskaitų metu studentai supažindinami su istoriniais socialinės reabilitacijos aspektais, jos samprata, paskirtimi, principais bei socialinės pagalbos strategijomis. Dėmesys skiriamas socialinės reabilitacijos bendramokslinių (psichologinių, medicininių, vadybinių) pagrindų analizei. Aptariami individualaus bendravimo su suaugusiaisiais įvairiose ugdymo institucijose stiliai. Nagrinėjami socialinės reabilitacijos stiprinimo būdai, principai bei efektyvios reabilitacijos strategijos, orientuojant suaugusiuosius kokybiškam gyvenimui ir veiklai.

Plėtoti būsimųjų specialistų bendrąsias ir dalykines kompetencijas, mokyti efektyviai organizuoti pradinių klasių mokinių komunikacinės kompetencijos lietuvių kalba ugdymo procesą (5); suteikti studentams žinių apie pradinių klasių mokinių mokymą pažinti lietuvių kalbos sistemą atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualias galimybes (4) ; mokyti ugdyti vaiko poreikį raštu ir žodžiu komunikuoti taisyklinga lietuvių kalba, formuoti vertybines nuostatas(6).

Plėtoti būsimųjų specialistų bendrąsias, dalykines kompetencijas, laiduojančias gebėjimus modeliuoti, projektuoti, organizuoti, valdyti ankstyvojo, ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi procesą, sudaryti studentams sąlygas įgyti gebėjimus ugdyti vaikų intelektinės, emocinės, dorinės asmenybės sritis, formuoti komunikavimo kultūros pagrindus, mokyti taisyklingai vartoti lietuvių kalbą kaip saviraiškos, komunikavimo priemonę, plėtojant vaiko intuityvų supratimą apie lietuvių kalbos savitumą, mokyti klausytis, išgirsti, kalbėti, pasirengti skaitymo, rašymo mokymuisi.

Išryškinamos ir analizuojamos vaiko globos ir priežiūros sąsajos su ugdymu. Analizuojama bendravimo ir bendradarbiavimo svarba vaiko priežiūros ir globos procese bei aptariami pagalbos vaikui įvairiose institucijose (darželyje, spec. ugdymo įstaigose, sanatorijose, ligoninėse ir pan.) klausimai. Apibendrinami šeimos vaidmenys, vykdant vaiko priežiūrą ir globą, analizuojamos bendravimo galimybės teikiant šeimos nariams pasiūlymus, susijusius su vaiko elgesio korekcija. Nagrinėjami Europos Sąjungos priimti teisiniai dokumentai, kuriuose aptariami vaiko priežiūros ir globos klausimai, programos, sistema.

Tai pasirenkamas dalykas, kuriame atskleidžiama socialinio – kultūrinio ugdymo šeimoje samprata, pagrindinės sąvokos, ugdymo principai, turinys, formos. Paskaitų metu studentai supažindinami su pastarųjų metų pokyčiais Lietuvos šeimose bei vaiko raidos ir ugdymo ypatumais šeimoje. Aptariamas tradicinių šeimos bruožų nykimas ir naujų atsiradimas bei šiuolaikinės ugdymo šeimoje tendencijos. Analizuojamas vertybių šeimose kaitos poveikis vaikų socialiniam – kultūriniam ugdymui.