Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 ()

Kurso metu analizuojama religingumo raida bei religijos įtaka įvairiais asmenybės gyvenimo tarpsniais, remiantis teologijos bei religijos psichologijos teorijomis. Aptariama vaiko ir paauglio religingumo specifika, ją įtakojantys veiksniai; jaunimo religingumo ypatumai, religinio tikėjimo reikšmė ir jo bruožai suaugusiųjų bei senų žmonių gyvenime; analizuojamos pagyvenusių žmonių dvasingumo išraiškos; aptariami įvairūs pasąmoniniai Dievo įvaizdžiai: negatyvūs, kurie, kaip esminės nuostatos, gali daryti lemiamą įtaką žmogaus gyvenimui, kelti baimes, kaltės jausmus ir pan. bei pozityvūs, įgalinantys teigiamiems gyvenimo ir brandesnio religingumo pokyčiams.

Aptariama požiūrio į sapnus ir sapnų empirinių tyrimų istorijos raida. Analizuojamos įvairios sapnų teorijos (S.Freud, A.Adler, C.G.Jung, E.Hartman, D.Hobson - R.McCarley, M.Ullman) bei empirinių tyrimų rezultatai. Nagrinėjamos sapnų analizės panaudojimo galimybės praktinėms problemoms spręsti psichoterapijos ir psichologinio konsultavimo procese. Supažindinama su sapnų analizės sistemomis bei konkrečiomis technikomis.

Studentai susipažįsta su profesinės pedagogikos pagrindais, išmoksta sudaryti profesiogramas, nustatyti pasirengimo profesinei veiklai lygmenį. Aptariami pasirengimo profesinei veiklai kriterijai. Apibūdinama profesinė etika ir meistriškumas, profesinio rengimo sistemos, kvalifikacijos tobulinimas, perkvalifikavimas. Supažindinama su informacijos įsisavinimo technologijomis, darbo vertybių internalizacija. Aptariamos profesinės komunikacijos problemos. Sudaroma CV, supažindinama su portfolio struktūra.

Supažindinama su ikimokyklinės ugdymo įstaigos administravimo samprata, tikslais, uždaviniais, principais, vadybinėmis funkcijomis, su ikimokyklinių ugdymo įstaigų veiklą, reglamentuojančiais dokumentais. Analizuojami pedagogų atestacijos nuostatai, auklėtojo pareigybės aprašas. Mokomasi efektyviai organizuoti ir pravesti susirinkimus, spręsti kylančius konfliktus, priimti sprendimus, dirbti komandoje, bendrauti ir bendradarbiauti su vaiko šeima, kitomis ugdymo, priežiūros ir pagalbos paslaugas teikiančiomis institucijomis, specialistais, taisyklingai rengti dokumentus. Apžvelgiami karjeros projektavimo ypatumai, mokomasi planuoti, vertinti ir tobulinti savo profesinę ir įstaigos veiklą.

Skautų organizacijos apžvalga ir įkūrimas (Lietuvoje ir pasaulyje).Supažindinama su skautų žaidimų kilme ir raida, akcentuojant jų reikšmę žmogaus fizinių galių stiprinimui. Kurse aptariama skautų žaidimo raida Lietuvoje XX a. 1918-1930 m.,1930-1940 ir 1990-2002 m.; žaidimo turinio ypatumai skautų organizacijoje, vikrumą, išradingumą ugdantys žaidimai, paramos ir savitarpio pagalbos suteikimas, patriotizmo ir Tėvynės meilės, riteriškumo ugdymas. Taip pat studijuojantieji supažindinami XX a. 2-ame ir 3 –me dešimtmetyje aktyviai tautinius ir skautų žaidimus propagavusių mokytojų ir pedagogų asmenybėmis (K.Dineika, J.Klusiu, J.Kuzmickiu, V.Steponaičiu) ir jų darbais.

Studijų dalyko turinys įgalina suvokti jaunimo organizacijų ir judėjimų sampratą, siekius, pagrindinius veiklos tikslus bei uždavinius pasaulyje ir Lietuvoje. Kurse apžvelgiamos Lietuvos jaunimo organizacijų (skautų, šaulių, ateitininkų, gediminaičių, kudirkaičių ir kt.) veiklos užuomazgos, jų raida. Akcentuojama aktyvi jų veikla bei nuopelnai 1918-1940 m.m., atkreipiant dėmesį į susiklosčiusias politines Lietuvos aplinkybes. Pateikiama dabartinių organizacijų klasifikacija (skėtinės, kultūrinės, katalikiškos, politinės, švietėjiškos, pilietinės, socialinės, ekologinės, profesinės, studentiškos). Išryškinami jaunimo organizacijų struktūriniai aspektai. Nušviečiama jaunimo organizacijų strateginės nuostatos valstybės politikos atžvilgiu.

Karjeros edukologijos dalyko studijų tikslas – plėtoti magistrantų žinias, mokėjimus, įgūdžius, nuostatas, reikalingas karjeros vystymo edukacinio optimizavimo pažinimui ir valdymui. Kurso uždaviniai: atskleisti šiuolaikinės karjeros modelių kaitos ypatumus, išnagrinėti karjeros teorijas, atskleisti ugdymo karjerai modeliavimo strategijas užsienyje bei Lietuvoje, ugdyti magistrantų gebėjimus pažinti vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų karjeros vystymo problemas, formuoti jų sprendimui skirtų projektų rengimo ir įgyvendinimo gebėjimus.

Ugdymo sociologijos dalyko studijų tikslas – plėtoti ugdymo kaip savito socialinio instituto ir socialinio proceso sisteminio pažinimo kompetencijas. Kurso uždaviniai: 1) supažindinti su ugdymo sociologijos metodologiniais pagrindais; 2) išnagrinėti ugdymą kaip sisteminį socialinį reiškinį, besireiškiantį konkrečiame sociokultūrinaime kontekste, ir jo įtaką asmenybės ir visuomenės pažangai; 3) plėtoti kompetencijas, reikalingas ugdymui darančių įtaką socialinių sąlygų ir veiksnių pažinimui.

Dalyko studijų metu siekiama, kad studentai susipažintų su pažinimo ir socialinės kompetencijos ugdymo teoriniais pagrindais bei įgytų vaikų vystymosi vertinimo, pažintinės ir socialinės veiklos modeliavimo ir valdymo įgūdžių.Siekiama plėtoti studento kompetencijas aplinkos pažinimo ir socialinio ugdymo srityje, padėti būsimiems pedagogams suprasti ikimokyklinės, priešmokyklinės veiklos bei pradinio gamtos, matematikos, socialinio ugdymo tikslų, turinio ir metodų kaitą, jų tarpusavio sąsajas ir priežastinius ryšius. Išklausę kursą studentai įgis mokinių pažinimo veiklos organizavimo įgūdžių, gebės įvairias aplinkos pažinimo bei socialinio ugdymo formas taikyti praktikoje.

Siekiama plėtoti studento kompetencijas aplinkos pažinimo ir socialinio ugdymo srityje, padėti būsimiems pedagogams suprasti ikimokyklinės, priešmokyklinės veiklos bei pradinio gamtos, matematikos, socialinio ugdymo tikslų, turinio ir metodų kaitą, jų tarpusavio sąsajas ir priežastinius ryšius.

Siekiama supažindinti studentus su meno terapija kaip taikomosios edukologijos sritimi. Gilinamasi į jos psichoterapinius, korekcinius ir auklėjamuosius aspektus. Analizuojama meno terapijos samprata, tikslų įvairovė, formų, metodų ypatumai. Gvildenami pedagoginiai muzikos terapijos aspektai. Aiškinama/si muzikos terapijos taikymo galimybės ypatingiems (nestabilios psichikos, elgesio sutrikimų, specialių poreikių ir kt.) vaikams. Nagrinėjamos meninio ugdymo integracijos galimybės bei formos įvairių tipų švietimo ir ugdymo institucijose.

Tikslas- atskleisti studentams neformaliojo švietimo svarbą bendroje švietimo sistemoje pozityviosios socializacijos kontekste, ugdant asmenines vaikų ir jaunimo savybes, jo poveikį užimtumo skatinimui ir nusikalstamumo prevencijai, ugdant jų bendrakultūrines kompetencijas; suvokti neformalaus švietimo galimybes sprendžiant svarbias moksleivių problemas: pilietiškumo ugdymą, tolerancijos įvairių kultūrų atžvilgiu ugdymą, socialinių problemų prevenciją; skatinti gebėjimą planuoti ir organizuoti vaikų neformaliojo ugdymo procesą.

Suteikti žinių apie ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinių gebėjimų raidos dėsningumus, taikomus metodus ir veiklos būdus. Supažindinti su vaikų dainuojamojo balso ypatumais, vokalinių pratybų svarba ir specifika. Supažindinti su senosiomis lietuvių pasakomis su dainuojamais intarpais, mokytis juos improvizuoti. Atskleisti lietuvių ir kitų tautų dainų vaikams grožį ir prasmingumą. Supažindinti su įvairių tautų vaikų dainų ir muzikinių žaidimų pavyzdžiais, išmokyti orientuotis repertuaro gausoje. Mokyti meninės repertuaro interpretacijos, kūrybiškai taikant instrumentinius intarpus, rečitatyvą, instrumentinį pritarimą.

Šiuo kursu siekiama supažindinti studentus su vaikiškų muzikos instrumentų įvairove, ugdyti gebėjimą kūrybiškai juos naudoti, taikant ikimokyklinio amžiaus vaikų raidos dėsningumus atitinkančius metodus ir veiklos būdus. Ugdyti gebėjimą savarankiškai atsirinkti meniškai vertingą repertuarą, mokėti pasigaminti paprastus instrumentus muzikavimui, naudojant gamtinę medžiagą. Ugdyti gebėjimą dirbti komandoje, nedidelėmis grupėmis ir individualiai.
Kursas skirtas suteikti magistrantams žinių apie etinius ir teisinius psichologo profesinės veiklos aspektus ir ugdyti kompetencijas, įgalinančias priimti profesiniu, etiniu ir teisiniu požiūriu pagrįstus sprendimus. Išklausę šį kursą, magistrantai žinos psichologo konsultanto vaidmenis ir funkcijas, veiklos etinius standartus, su konsultavimo praktika susijusius įstatymus; įsisavins vaikų, pažeidžiamų suaugusiųjų, skirtingų kultūrų, seksualinės orientacijos bei žmonių su negalia konsultavimo ypatumus. Magistrantai gebės etiškai mąstyti ir priimti sprendimus, atsižvelgdami į savo vertybes ir kliento gerovę , gebės taikyti etikos ir teisinius reikalavimus specifinėms problemoms spręsti.

Studentai plėtos pedagogines, socialines, tyrimines kompetencijas, laiduojančias vaikų socialinio ugdymo valdymo ir pozityvios socializacijos optimizavimo technologijų pažinimą bei taikymą, savarankiškai vykdant socialinę pedagoginę veiklą švietimo institucijose. Analizuojamas socialinis darbas globos ir švietimo sistemoje, socialinės globos ir rūpybos, socialinio teisingumo švietime teoriniai pagrindai, aktuali problematika, užsienio ir šalies socialinės politikos ypatumai, socialinio pedagogo kompetencija.

Kurso studijos vykdomos integruojant ugdymo teorijas ir filosofines koncepcijas. Studijuojantieji susipažįsta ugdymo tikrovės filosofiniu interpretavimu, filosofiniais ir socialiniais ugdymo parametrais, klasikinės bei laisvojo ugdymo paradigmų esme. Įgyja sistemą žinių iš ugdymo aksiologijos apie vertybių sistemas, jų pasirinkimo kriterijus, pažinimą kaip ugdymo fenomeną, filosofinę individualiojo pažinimo traktuotę. Pratybų metų studentai tobulina pasirengimą moksliškai pažinti socialinę tikrovę, ugdo filosofinį mąstymą, filosofiškai interpretuoja ugdymo faktus, stiprina savo vertybines orientacijas.

Mokslo tiriamasis darbas apima mokslinio darbo objekto pasirinkimą bei preliminarų temos formulavimą, mokslinės problemos apibrėžimą, tyrimo tikslų ir uždavinių numatymą, mokslinės literatūros (informacinės bazės) kaupimą bei pirminę mokslinių šaltinių analizę.

Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 ()