Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 ()

Tikslas - padėti suprasti pažinimo kompetencijos ugdymo ikimokyklinėse ir priešmokyklinėse grupėse bei pradinėse klasėse tikslų, turinio ir metodų kaitą, jų sąsajas ir ryšius. Išklausę kursą studentai gebės suvokti pažinimo kompetencijos ugdymo ypatumus ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų grupėse įvairiose pedagoginėse sistemose. Susipažins su ugdymo metodų bei formų įvairovėje bei praktikuosis juos kūrybiškai taikyti praktinėje pedagoginėje veikloje. Pažintinės veiklos organizavimo įgūdžiai įtvirtinami konstruojant edukacinius projektus, stebint, analizuojant ir organizuojant vaikų pažintinę veiklą ikimokyklinėse įstaigose.

Kursas skirtas ugdyti ir didinti studentų meninę kompetenciją, atskleisti jos svarbą šiuolaikiniame vaikų ugdyme. Studentams pateikiamos teorinės žinios apie meną, jo rūšis, dalykinę bei ugdymo specifiką. Analizuojami meninės kompetencijos ugdymo ypatumai ankstyvajame, ikimokykliniame bei priešmokykliniame amžiuje. Supažindinama su vaikų meninio ugdymo metodais, formomis, tautiniais meninių kompetencijų ugdymo aspektai. Ugdoma studentų kompetencija praktinėje meninėje veikloje, taikant įvairias meninės išraiškos priemones, jų integravimo galimybes; mokoma pedagoginio proceso metu skleisti vaikų menines kompetencijas.

Studentai susipažins su socialumo kompetencijos ugdymo pagrindais, analizuos socialinės kompetencijos sampratą, struktūrą, požymių sistemą; kompetencijos turiniu: vertybinėmis nuostatomis, gebėjimais, žiniomis ir supratimu. Socializacijos fenomenu. Vaikų socialine kompetencija, situaciniu elgesiu bei kognityvinės-socialinės elgsenos struktūra.

Supažindinama su ikimokyklinės ugdymo įstaigos administravimo samprata, tikslais, uždaviniais, principais, vadybinėmis funkcijomis, su ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklą, reglamentuojančiais dokumentais. Analizuojami pedagogų atestacijos nuostatai, auklėtojo pareigybės aprašas. Mokomasi efektyviai organizuoti ir pravesti susirinkimus, spręsti kylančius konfliktus, priimti sprendimus, dirbti komandoje, bendrauti ir bendradarbiauti su vaiko šeima, kitomis ugdymo, priežiūros ir pagalbos paslaugas teikiančiomis institucijomis, specialistais, taisyklingai rengti dokumentus. Apžvelgiami karjeros projektavimo ypatumai, mokomasi planuoti, vertinti ir tobulinti savo profesinę ir įstaigos veiklą.

Akredituota Sorry, your browser does not support inline SVG.

Sporto psichologijos pagrindų kursas skirtas supažindinti studentus su sporto psichologijos mokslo samprata, objektu ir uždaviniais, sportininkų psichologinio rengimo teorija bei pagrindinėmis psichologinio rengimo sritimis. Programoje numatoma suteikti žinių apie treniravimo motyvaciją, sportininko asmenybės ir sporte reikalingų savybių ugdymą, bendravimo, vadovavimo, konfliktų valdymo, pasitikėjimo savimi ir tikslų kėlimo įgūdžius, emocinės sferos ir streso reguliavimo būdus. Įgyjama teorinių ir praktinių žinių apie psichologinį sportininkų rengimą varžyboms, pateikiamos praktinės psichologinių įgūdžių lavinimo užduotys.

Kurso metu ugdomos socialinių projektų modeliavimo, rengimo, vadybos kompetencijos. Studentai supažindinami su teoriniais taikomaisiais projektavimo pagrindais, jiems sudaromos sąlygos rengti projektus atsižvelgiant į savo profesinės veiklos sritį. Skiriamas dėmesys vadybiniam aspektui, ugdomas gebėjimas modeliuoti programas, orientuojantis į jaunimo socialinio ugdymo ateities modelius. Didelis dėmesys bus skiriamas projekto vadybos aspektams aptarti; vadovo vaidmeniui projekte, jo funkcijoms, veiksmų planavimui ir koordinavimui, projektinės grupės ir komandos sudarymui. Kursas prisideda prie visuomeninių ugdytojų vadybinės kompetencijos stiprinimo.

Kurso autorius Julija Melnikova

Kurso tikslas yra plėtoti vadybinę kompetenciją, lemiančią efektyvų dalyvavimą socialinių ir švietimo institucijų vadybos procesuose, veiklos tobulinime. Kurso paskirtis - išnagrinėti socialinių ir švietimo institucijų veiklos vadybinius ypatumus, parodyti vadovo vaidmenį socialinių ir švietimo institucijų valdymo procesuose, planuojant ir tobulinant institucijų veiklą. Kurso metu atskleidžiama socialinių ir švietimo institucijų vadybos esmė: išryškinama socialinių ir švietimo institucijų struktūra ir specifika, nagrinėjami vadybos aspektai: analizuojamos valdymo funkcijos, aptariamos vadovavimo teorijos.

Kurso autorius Julija Melnikova

Supažindinti studentus su pedagoginio bendravimo ir bendradarbiavimo teoriniais (edukologiniais, filosofiniais, psichologiniais) pagrindais; aptarti bendravimo kaip pedagoginio poveikio strategijas, ugdytojo bendravimo su ugdytiniais kultūrą bei pozityvaus bendravimo klimato ir teigiamų ugdytojo ir ugdytinio santykių kūrimą; atskleisti pedagoginio bendradarbiavimo sistemos įvairiose ugdymo situacijose esmę bei efektyvaus jo funkcionavimo įvairiose plotmėse sąlygas ir galimybes; suteikti studentams pirminius pedagoginio bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.

kurso autorius Julija Melnikova

Kūno kultūros kurse ugdomas studentų poreikis būti fiziškai aktyviems, gebėti kūno kultūros priemonėmis gerinti fizinę ir psichinę sveikatą. Studentai mokomi apskaičiuoti KMI, mokoma pratimų atlikimo metodikos.

Studentams sudaromos sąlygos ne tik pasimokyti, bet ir įgyti patirties savarankiškai planuoti, organizuoti, reflektuoti pedagoginę veiklą. Mokymo(-si) procese jie taiko efektyvias ir modernias ugdymo strategijas, metodus, IKT, atsižvelgdami į mokinių amžiaus ypatybes ir ugdymo sričių tikslus. Organizuoja mokinių mokymosi veiklą , nukreiptą į bendrųjų ir dalykinių kompetencijų ugdymą, kuriant individualizuotą, diferencijuotą bei integruotą ugdymo turinį, labiau pritaikytą planuoti mokinių pasiekimus ir pažangą, vertinimą ir įsivertinimą. Praktika organizuojama trimis etapais: I – stebimasis; II – bandomasis; III skirtas savarankiškai ir parodomajai veiklai .

Praktikos metu studentai stebėdami, protokoluodami ir analizuodami ugdymo veiklą, organizuojamą skirtingose įstaigose, klasėse atlieka mokyklos bei mokymo aplinkos, kaip vieno iš svarbesnių veiksnių, įtakojančių ugdymo proceso struktūrą, turinį, priemonių visumą bei sąlygas, stebėjimą ir vertinimą, moksleivių poreikių ugdymo identifikaciją, ugdymo procesą reglamentuojančių dokumentų analizę, stebi, protokoluoja bei analizuoja ugdytojų bei ugdytinių veiklą pagal didaktinius principus.

Dalyko studijų tikslas – suteikti socialinės pedagogikos bakalauro studijų studentams žinių apie socialinio pedagogo profesinę etiką, ugdyti(is) kūrybišką, atsakingą, etišką požiūrį į socialinio pedagogo veiklą bei skatinti aktyviai teorines žinias taikyti praktikoje. Studijų sande išsamiai analizuojama profesinė etika kaip taikomosios etikos sritis, analizuojama pedagoginė etika, jos kategorijos, asmenybės profesinis kryptingumas, doroviniai bruožai ir pan.

Studentai susipažįsta su socialinės pedagogikos mokslo ir praktinės veiklos istorine raida, pagilina pagrindines sąvokas, kategorijas, funkcijas, išsamiai susipažįsta su žmogaus socializacijos ontogeneze, į aktualių socialinės pedagogikos problemų esmę, socialinio pedagogo profesinės veiklos specifiką, veiklos funkcijas ir profesinę kompetenciją.

Šis sandas skirtas aukštojo mokslo struktūros ir funkcijų, mokytojo profesinės etikos ir kompetencijų, kūno kultūros specialistų rengimo bei Kūno kultūros ir sporto pedagogikos studijų programos pažinimui. Paskaitų metu studentai įgys žinių apie aukštojo mokslo raidą, KU ir PF sandarą, funkcijas, studijų pakopas, studentų teises ir pareigas. Studentai supažindinti su pedagoginės etikos ir kūno kultūros bei sporto pedagogų rengimo istorija, mokytojo profesinėmis kompetencijomis. Pratybų metu studentai supažindinami su studijų programa, išaiškinami įvairių studijų darbų rengimo reikalavimai, formuojami informacijos rinkimo ir mokymosi įgūdžiai, studijų dalykų atsiskaitymo tvarka.

Dalyko studijų metu studentai ugdosi socialinių pedagoginių problemų prevencijos organizavimo ir vykdymo gebėjimus. Studentai supažindinami su prevencinės pedagogikos teorine bei praktine reikšme, sužino esminius socialinių pedagoginių problemų prevencijos organizavimo bei vykdymo principus, mokosi identifikuoti socialines pedagogines sąlygas ir veiksnius, užkertančius kelią socialinių problemų plitimui; organizuoti prevencinę veiklą atsižvelgiant į mokinių amžių, poreikius, socialinės pedagoginės problemos mąstą bei pobūdį. Išsamiai susipažįsta su prevencijos organizavimu ugdymo įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklų prevencinio darbo grupių veiklos ypatumais.

Šis studijų dalykas padės atskleisti studentams pedagoginio kūrybiškumo kilmę, ugdymo problemas, kūrybingų žmonių asmenybės savybes, kūrybiškumą lemiančius veiksnius, pedagogo asmenybės ugdymo (-si) ir saviugdos ypatumus. Aptariamas šiuolaikinio pedagogo profesinės savybės, aptariamas ugdytinių pažinimas ir individualizuotas ugdymas; aiškinamasi bendravimo ir bendradarbiavimo svarba, mokomasi kūrybiškai analizuoti ir vertinti pedagoginio darbo rezultatus.

Kurso tikslas - analizuoti bendravimo pedagogikos sampratą, problemas, tikslus, uždavinius, technologijas, atskleisti profesinio bendravimo ir savęs vertinimo sąsajas, sąveikos bendraamžių grupėse problemas, rūšis ir korekciją. Išanalizuoti bendruomenės kūrimosi ypatumus, bendravimo mikro grupėje, lyderiavimo ypatumus, plėtoti studentų gebėjimus bendrauti komandoje.

Tai pasirenkamas dalykas, kurio metu plėtojama vadybinė kompetencija. Paskaitų metu studentai supažindinami su švietimo organizacijų administravimo samprata; su administracijos veiklos principais moderniosios vadybos aspektu; su administracijos darbuotojų funkcijų pasiskirstymo reglamentavimu ir administracijos sudėties, valdymo struktūros principais vadybos teorijoje; su švietimo organizacijų vadybos ypatumais; su švietimo organizacijų administravimą reglamentuojančiais teisės aktais ir kitais normatyviniais dokumentais; su valdymo - administravimo metodais, stiliais ir vadovavimo priemonėmis ir komandinio darbo ypatumais.

Studijų dalyko tikslas- atskleisti besimokantiesiems ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo integracijos pagrindus, integruotosios vaiko veiklos ypatumus (1), išryškinti pedagogo veiklos specifiką vaikų integruotojo ugdymo procese (2), mokyti studentus organizuoti ugdymo procesą (5), plėtoti integruotojo ugdymo efektyvinimo kompetenciją (7).

Dalyko tikslas – supažindinti studentus su fizinio aktyvumo esme, funkcijomis ir padėti įgyti žinių apie sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo technologijas, ugdyti gebėjimą įgytas žinias pritaikyti praktikoje, skatinti studentų nuolatinės fizinės saviugdos poreikį.

Kurso autorius Eugenija Adaškevičienė

Puslapis: () 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 ()