Kurso tikslas – išdėstyti Rytų ir Vakarų Prūsijos istoriją Vidurio Rytų Europos ir Baltijos šalių istorijos kontekste. Realizuojant kurso tikslus bus analizuojama svarbių Europos istorijos raidos etapų kaip Kryžiaus karų įtaka regionui (Vokiečių ordino valstybės susikūrimas), Reformacijos reikšmė multikultūrinei (lietuvių, lenkų, prūsų, vokiečių) regiono raiškai, Prūsijos karalystės įtaka XVIII a. Europos politinei raidai bei pasekmės regionui (Šiaurės karas ir kolonizacija, Septynerių metų karas ir Friedricho II teisinės-socialinės reformos), Prūsijos vaidmuo kovoje su Napoleonu (Liberalios reformos ypač baudžiavos panaikinimas), Vokietijos imperijos susikūrimas ir O.Bismarcko tautinės niveliacijos politikos pasekmės regionui (Rytų ir Vakarų Prūsijai, Mažajai Lietuvai/Prūsų Lietuvai). Taip pat bus akcentuojama lietuvininkų etninės grupės kultūrinio ir socialinio-ekonominio gyvenimo specifika XVI – XX a. ypač jų tautinio identiteto formavimo problemos ir istoriografiniai stereotipai Europos mentaliteto istorijos kontekste.
- Dėstytojas: Nijolė Strakauskaitė
Pažinti utilitarizmo kaip etinės teorijos esmines ypatybes, santykius tarp klasikinio ir šiuolaikinio utilitarizmo versijų, svarbiausių utilitarizmo atstovų veikalus.
- Dėstytojas: Robertas Visockis
- Dėstytojas: Gintautas Vyšniauskas
Kurso metu studijuoma verslo etika kaip taikomoji etika, padedanti spręsti šiandieninio verslo pasaulio bei verslo įmonių problemas. Nagrinėjama, kiek taikomoji verslo etika yra susijusi su klasikine Aristotelio dorybių etika, utilitaristine (naudos) etika ir Kanto (deontologine) pareigos etika. Daug dėmesio skiriama protestantiškosios darbo kultūros analizei, kaip kontrastuojančiai su pramogine laisvalaikio kultūra. Seminarų metu analizuojami elgesio kodekso sudarymo principai, darbuotojo ir darbdavio santykių modeliai, neetiško elgesio bei neetiško sprendimo priėmimo atvejai. Taip pat įtraukta švilpuko pūtimo (skundo) potemė, kaip svarbi šiandieninės verslo etikos dalis.
- Dėstytojas: Tomas Kavaliauskas
Kurse atskleidžiami viduramžių kultūros filosofijos ypatumai ir raida, analizuojamas perėjimas nuo klasikinės prie krikščioniškosios paideia‘os. Išryškinami Aleksandrijos ir Lotynų Tėvų filosofiniai-teologiniai aspektai, Karolingų renesansas ir Šartro mokyklos kosmologija. Aptariamas universitetų atsiradimas ir jų vaidmuo scholastinio mąstymo tradicijai, teologinė dialektikos ir mistikos sintezė, islamo kultūros plėtra bei žydų filosofija. Kursas baigiamas scholastinės filosofijos apžvalga to laikotarpio Lietuvoje ir postmoderniu Umberto Eco požiūriu į viduramžių kultūrą.
- Dėstytojas: Dalia Marija Stančienė
Supažindinama su fenomenologijos istorine raida ir fenomenologinio metodo ypatumais, atskleidžiamas fenomenologijos ryšys su kitais mokslais. Analizuojamas fenomenologijos pradininko Husserlio sukurtas sąmonės aktų ir jos objektyvaus turinio tyrimo metodas, kuris radikaliai pakeitė požiūrį į pasaulį. Aptariama Heideggerio egzistencijos klausimų ir žmogiškosios tikrovės (Dasein) kaip būties pasaulyje koncepcija, Schelerio vertybių samprata, Otto religinės sąmonės tyrimo būdai, Sartro laisvo pasirinkimo koncepcija, Levino nauja etikos interpretacija. Studentai įgis gebėjimus taikyti fenomenologinį metodą kultūros procesų tyrimuose
- Dėstytojas: Dalia Marija Stančienė
Kursu siekiama magistro studijų kontekste išanalizuoti visuomenės ir konfesinių procesų raidą LDK XV-XVI a., dėmesį kreipiant tiek į civilizacines, geopolitines determinantes, tiek ir valstybės vidaus gyvenimo niuansų sąlygotų pokyčių įvairovę visuomenės bei konfesinių procesų raidos kontekste.
Esminis tikslas – dėstant visuomenės bei konfesinių pokyčių LDK XV-XVI a. kontekstą, konceptualizuoti daugiaplanės interpretacijos galimybes ir apsibrėžti korektiško vertinimo galimybių kontūrus (tai siedintina tiek su pokyčiais socialinėje, tiek ir konfesinėje raidoje). Analogiški reikalavimai keliami ir politinių pokyčių skalėje. Kurso eigoje įterpiama ir konfesionalizacijos procesą formuojanti tematika (tiek kiek ji persipina su dėstomo kurso esminėmis temomis – socialine raida bei atskirų konfesijų raidos kontekstais). Kurso apimtyje numatoma atskirų LDK regionų (žemių, kunigaikštysčių, ir pan.) raidos ir atskirų laikotarpių būties įvairiaprasmiškumo, bei su tuo susijusio individualumo analizė. Visa tai nukreipiama į lyginamąją analizę.
- Dėstytojas: Vacys Vaivada
Tikslas — plėsti ir gilinti meno filosofijos ir estetikos žinias, ugdyti dalykines (pažintines, praktines) ir bendrąsias kompetencijas bei skatinti studentus jas nuolat savarankiškai tobulinti. Susipažinti su meno kūriniais skirtingomis istorinėmis epochomis — nuo paleolito iki dabarties, demonsruojant skirtingų periodų meno kūrybą ir aptariant svarbiausius jos filosofijos atstovus.
- Dėstytojas: Ernesta Molotokienė
Supažindinama su muzikos ir garso audiovizualinėse medijose istorinė raida, nagrinėjamos audiovizualinių medijų ir muzikos ryšių koncepcijos, šio dinamiško, heterogeniško ir atviro naujiems kūrybiniams ieškojimams bei eksperimentams sektoriaus savitumas. Svarbiausias dėmesys skiriamas muzikos stiliaus kaitai, kintant audiovizualinėms medijoms bei tobulėjant technologinėms garso įrašymo galimybėms. Studijų metu analizuojami multimedijos muzikos kalbos elementai, naujų technologijų dinamika, jų įtaka formai ir stiliui. Kursas deramai siejasi ne tik su muzikos, bet ir su audiovizualinio meno krypties bendrojo lavinimo ir studijų pagrindų dalykais.
- Dėstytojas: Mindaugas Urbaitis
Kurso tikslas išmokti vertinti kaip veikė svetimas / savas takoskyra formuojant požiūrius apie praeitį. Pažinti būdus kaip istorijos raidoje buvo suvokiamas ir vertinamas aplinkinis pasaulis, kaip atstovaujami bei reprezentuojami asmens ir grupės interesai. Suvokti kaip vyksta simbolinė sąveika tarp ir individo ir grupės, priemones šiai simbolinei sąveikai išreikšti. Suprasti sąlygas, kurioms esant ir panaudojant tam tikras atstovavimo priemones ir būdus gali vykti socialinės sąveikos. Atpažinti aplinkybes, kuriomis žmonės pritaiko ir naudoja tam tikras kultūrines praktikas bei sąlygas, kurios formuoja savęs ir pasaulio supratimą santykyje (atmetimas / priėmimas) su kultūrinėmis praktikomis – tai yra kultūrinio identiteto klausimų sprendimas. Suvokti santykius tarp bendruomenėje besiformuojančių socialinių bei politinių jėgų ir iš jų kylančių reikšmės sistemų (įvairių lygių „ideologijų“ atsiradimo klausimai).
Kurse akcentuojama teorinės archeologijos reikšmė tyrinėjant įvairių laikų etninius-kultūrinius kraštovaizdžio kontekstus, kraštovaizdžio svarbą renkantis laidojimo vietas. Kurse kraštovaizdžio archeologijos požiūriu nuo akmens amžiaus iki istorinių laikų analizuojami Lietuvos ir rytinio Baltijos jūros regiono laidojimo paminklai. Kultūrinis kraštovaizdis yra ilgalaikės žmogaus veiklos pasekmė, todėl tiriant jo raidą galima atsekti, kaip intensyviai gamtinis kraštovaizdis buvo veikiamas bendruomenių įrengiant laidojimo paminklus ir kokią reikšmę laidojimo paminklai turėjo kasdieniame gyvenime ir pasaulėžiūros formavimuisi.
- Dėstytojas: Audronė Bliujienė
Modulio tikslas — supažindinti studentą su vizualinės raiškos priemonėmis naudojamomis kultūrinio paveldo fiksavimui, saugojimui ir skleidimui; išmokyti suvokti ir analizuoti kultūrinį paveldą per vizualumo prizmę, atrinkti ir išryškinti vizualizacijai tinkamus aspektus; suteikti žinių ir gebėjimų matyti kultūrinio paveldo objektą plačiame Baltijos regiono istorijos kontekste, kūrybiškai sureikšminti su paveldo objektu susijusią informaciją atsižvelgiant į šiandienos aktualijas.
Šiame modulyje pristatoma materialaus ir nematerialaus kultūrinio paveldo įvairovė ir pagrindiniai jos tipai ir vizualizacijos galimybės. Primenami tradiciniai kultūros paveldo fiksavimo, rinkimo, archyvavimo principai, aptariami nauji medžiagos perskaitymo ir apdorojimo metodai kaip geografinės informacinės sistemos (GIS) ir 3D modeliavimas. Perteikiami duomenų atrankos ir vadybos principai reikalingi sukurti paveldo objekto vizualizacijos projektui.
Programos tikslas — studentus supažindinti su Baltijos jūros regiono archeologine ir istorine medžiaga Europos kultūrinio kraštovaizdžio kontekste, didelį dėmesį skiriant naujausiai mokslinei informacijai, modernioms tyrimų technologijoms bei pastarojo meto teorinėms idėjoms.
Programos uždaviniai — išmokyti studentus: suprasti kraštovaizdžio archeologijos teoriją ir tyrimų metodologiją; interretuoti archeologinę medžiagą su kita kraštovaizdžio tyrimuose naudojama istorijos, etnologijos, antropologijos, lingvistikos, geografijos, gamtos, architektūros mokslinėms disciplinoms priskiriama medžiaga, t. y. visa tai kas padeda pilnai suprasti praeities visuomenių kultūrinę aplinką; perimti mokslinio tyrimo įgūdžius reikalingus darbui po universiteto.
Šis kursas apima tris lietuvių kalbos istorijos dalis – įvadą, istorinę fonetiką ir rašomosios kalbos istoriją. Kursas pradedamas įvadu į diachroninę lingvistiką: kalbos kitimo dėsningumai, kalbos kitimo priežasčių aiškinimai, tyrinėjimo istorija, kalbos istorijos tyrinėjimo metodai. Aptariama lietuvių kalbos tyrimo istorija, jos tyrimo šaltiniai. Antrojoje kurso dalyje aiškinamasi, kaip, remiantis bendrinės kalbos, tarmių, raštijos paminklų duomenimis, vidinės rekonstrukcijos metodu atskleidžiami lietuvių kalbos garsų raidos dėsniai, nustatoma balsių sistemos kilmė, aiškinamas kirčio ir priegaidžių sistemos susiformavimas. Mokomasi remiantis garsų atitikmenų lentelėmis rekonstruoti pralietuviškas, prabaltiškas, praindoeuropietiškas žodžių (morfemų) formas, atskirti skolinius nuo savų žodžių.
Trečiojoje kurso dalyje aptariami pirmieji raštai lietuvių kalba, jų specifika. Praktiškai skaitomi ir analizuojami tekstai, mokoma atpažinti fonetikos, morfologijos ir leksikos archaizmus ir tarmybes, nustatyti teksto tarminį pagrindą.
- Dėstytojas: Dalia Jakulytė
Kurso metu lavinami komunikaciniai įgūdžiai (klausymo, skaitymo, kalbėjimo, rašymo): studentai išmoksta apibūdinti žmogaus išvaizdą, jo charakterio savybes, rasti Lietuvos ir Vokietijos mokyklų sistemų skirtumus ir panašumus, sudaryti gyvenimo aprašymą, rašyti prašymus, pareiškimus, reikšti savo nuomonę apie patinkančias televizijos laidas, įdomias knygas, šeimų tarpusavio santykių, vaikų auklėjimo, gamtos apsaugos, gyvenimo užsienyje ir Lietuvoje problemas. Kurso metu susipažįstama su Vokietijos istorija, Vokietijos politine sistema.
- Dėstytojas: Laima Kuprienė
Kursas skirtas susipažinimui su lotynų kalbos gramatine sistema, mokomasi skaityti, versti į lietuvių kalbą lotyniškus tekstus. Susipažįstama su klasikine romėnų poezija, istoriniais veikalais, sentencijomis.
- Dėstytojas: Dalia Jakulytė
Sandas skirtas supažindinti su lotynų kalbos gramatine sistema, išmokti skaityti ir versti lotyniškus tekstus, susipažinti su medicinine literatūra lotynų kalba, sentencijomis. Kurso metu formuojamas žodynas, mokoma sudaryti ir vartoti medicininius (anatomijos, farmacijos ir klinikinius) terminus.
- Dėstytojas: Dalia Jakulytė
Tai specialybės terminijos anglų kalba B2 kurso, skirto kūno kultūros ir sporto pedagogikos specialybės studentams, tąsa. Siekiama tobulinti specialybės anglų kalbos kalbines kompetencijas pagal B2 mokėjimo lygį. Tobulinamas gebėjimas veiksmingai ir taisyklingai vartoti anglų kalbąspecialybės tematika; plėsti individualų profesinį žodyną; parengti aktualios profesinės informacijos pristatymą raštu ir žodžiu.Toliau tobulinami akademinio rašymo gebėjimai.
Mokomasis darbas skirtas Sveikatos mokslų fakulteto studentams, studijuojantiems Specialybės kalbą. Rinkmenoje pateikiami aktualiausi daiktavardžių kirčiavimo dalykai ir parodoma, kaip juos galima taikyti kirčiuojant sveikatos srities tekstus. Atsižvelgiant į Fakulteto studijų programų įvairovę ir studentams kylančią būtinybę kalbėti įvairiausiomis temomis skirtingo amžiaus, išsilavinimo ir socialinės padėties žmonėms, teikiama daug įvairių funkcinių stilių pavyzdžių. Atskiri abėcėliniai sąrašai skiriami specialiesiems bei nespecialiesiems, bet dažnai profesinėje kalboje vartojamiems žodžiams ir Klaipėdos regiono vietovardžiams. Atkreipiamas dėmesys į probleminius, dvejopo kirčiavimo atvejus, naujausius Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimus (rekomendacijas). Praktinės užduotys po kiekvieno skyrelio padeda įtvirtinti aptartą kirčiavimo taisyklę (tipą), o pratimai darbo gale leidžia apibendrinti visą medžiagą ir pasitikrinti kirčiavimo įgūdžius. Tikimasi, kad šis darbas padės studentams ne tik rengiant Specialybės kalbos užduotis (kirčiavimas raštu, viešosios kalbos sakymas), bet ir tolimesnėje jų veikloje ruošiantis įvairiems kalbėjimo darbams (mokslinių ir kitokių darbų pateikimas bei gynimas, savo įstaigos (veiklos) pristatymas ir reklamavimas, tam tikroms socialinėms (amžiaus) grupėms skirtos kalbos ir pan.).
- Dėstytojas: Daiva Pagojienė
- Dėstytojas: Dalia Jakulytė
- Dėstytojas: Erika Tarvainienė
- Dėstytojas: Roma Šimulionienė