Studijų metu magistrantai susipažįsta su socialinių organizacijų elgsenos teorijomis, gilinasi į įvairius darbuotojų motyvavimo klausimus, aptariami komunikaciniai procesai socialinėse organizacijose, analizuojami vadovavimo modeliai, stiliai ir aptariamos jų taikymo galimybės; išnagrinėjama vidinė ir išorinė organizacijų aplinką, atskleidžiami socialinių organizacijų kultūros ypatumus, jos formavimo galimybes ir vadovo vaidmuo šiame procese, mokomasi kurti darbuotojų pažinimo ir motyvavimo sistemas, ugdomi gebėjimai pasirinkti ir taikyti efektyvius organizacinės elgsenos modifikavimo modelius, spręsti problemas, kritiškai sistemiškai mąstyti.
Kurso autorius Julija Melnikova
Susipažįsta su bendrosios vadybos teorijomis, jų taikymu socialinių institucijų vadyboje, gilinamasi į pagrindinių vadybos funkcijų realizavimo galimybes, aptariami darbuotojų motyvavimo klausimai, komunikaciniai procesai socialinėse organizacijose, analizuojami vadovavimo modeliai, stiliai ir jų taikymo galimybės; išnagrinėjama vidinė ir išorinė socialinių institucijų organizacijų aplinka, atskleidžiami socialinių institucijų kultūros ypatumuai, jos formavimo galimybės ir vadovo vaidmuo šiame procese, mokomasi kurti darbuotojų pažinimo ir motyvavimo sistemas, ugdomi gebėjimai taikyti efektyvius organizacinės elgsenos modifikavimo modelius, spręsti problemas, kritiškai sistemiškai mąstyti.
Kurso autorius Julija Melnikova
Magistrantai supažindinami su švietimo lyderystės samprata. Ypatingas dėmesys skiriamas švietimo lyderystės lygmenų nagrinėjimui. Atskleidžiama įvairių lygmenų švietimo lyderystės reikšmė. Detaliai gilinamasi į psichologinius lyderystės reiškinio aspektus: lyderystės teorijas, asmenybinius parametrus, stilius. Kurso pabaigoje nagrinėjami lyderystės ugdymo stiliai ir analizuojami švietimo lyderystės praktiniai aspektai bei tobulinimo perspektyvos.
Kurso autorius Julija Melnikova
Magistrantai susipažįsta su vadybos funkcijomis (planavimo, organizavimo, vadovavimo, kontrolės) ir jų atlikimo ypatumais švietimo organizacijose. Gilinasi į švietimo organizacijose vykdomo planavimo esmę ir technologijas, sprendimo priėmimo strategijas, švietimo įstaigų kaip organizacijų struktūrą ir šios struktūros funkcionavimą, švietimo organizacijų pokyčių ir žmonių išteklių valdymą, pedagoginio ir kito personalo motyvavimo teorijas ir jų praktinį pritaikymą švietimo organizacijose, lyderiavimo fenomeną ir jo raišką švietimo sistemoje, komandinio darbo esmę ir jo ypatumus švietimo organizacijose, švietimo organizacijose vykstančių konfliktų valdymą, švietimo kokybės vadybą.
Kurso autorius Julija Melnikova
Magistrantai nagrinėja socialinės pedagoginės diagnostikos esmę ir paskirtį, diagnostinio proceso sampratą, literatūros apžvalgos reikšmę diagnostiniame procese, gilinasi į socialinio pedagoginio diagnozavimo problemas ir jų formulavimo ypatumus, mokosi identifikuoti diagnostinius kintamuosius, konstruoti diagnostines hipotezes. Magistrantai mokosi konstruoti diagnostinio tyrimo dizainą, diagnostinio tyrimo imtį, pasirinkti duomenų rinkimo metodus, užtikrinti diagnostikos validumą ir patikimumą, etiką, atlikti kokybinių ir kiekybinių duomenų analizę, parengti diagnostinio tyrimo ataskaitą.
- Dėstytojas: Liudmila Rupšienė
Analizuojama lyderystės reiškinio teorinė ir metodologinė reikšmė. Gilinamasi į lyderystės teorijas ir teorinius modelius. Apibūdinama pasidalytosios lyderystės paradigma bei jos reikšmė socialinio pedagogo veiklai. Projektuojama socilainio pedagogo lyderystės kompetencija. Apibūdinami socialinio pedagogo - lyderio veiklos sritys, funkcijos. Apibrėžiami socialinės pedagoginės lyderystės principai sparčiai besikeičiančioje aplinkoje. Formuojamos vertybinės ir etinės socialinės pedagoginės lyderystės nuostatos.
Kurso autorius Julija Melnikova
Studentai mokosi numatyti įvairaus lygio švietimą bendruomenėje. Išskiriamos teritorinės bendruomenės centro kaip neformalios socialinio ugdymo sistemos galimybės, apibrėžiant jo veiklos specifines sritis. Tobulinamas studentų gebėjimas analizuoti teritorinės bendruomenės veiklos strategijas, sprendžiant rizikos grupių ugdytinių socialinės adaptacijos, integracijos bei bendruomenės narių ugdymo problemas. Daug dėmesio skiriama ugdymo institucijos ir socialinių partnerių bendruomenėje (nevyriausybinės organizacijos, vaikų klubai, laisvalaikio centrai, pagalbos tarnybos, bažnyčia, policija ir kt. ) integracinių ryšių ir partnerystės tinklo kūrimo nagrinėjimui.
- Dėstytojas: Ilona Klanienė
Kurso metu besimokantieji plėtos žinias apie žmonių migraciją sąlygojančius veiksnius, problemas, ugdysis gebėjimą kritiškai vertinti migracijos teorijas, jas taikyti vykdant socioedukacinį darbą su migrantų vaikais ir jų šeimomis, analizuos Europos Sąjungos ir Lietuvos mingrantų integracijos politiką, pilietinio aktyvumo, emigrantų įtraukimo į švietimo sistemą, darbo rinką strategijas. Studentai kūrybiškai taikydami įgytas žinias modeliuos socioedukacinio darbo su migrantais šeimoje, ugdymo institucijoje ir bendruomenėje programas, skirtas migrantų socialinės integracijos ir tarpkultūrinio ugdymo optimizavimui visuomenėje.
- Dėstytojas: Ilona Klanienė
Kurse analizuojami socialinio konsultavimo metodologiniai pagrindai, metodai, sąlygos. Išsamiai aptariamos sėkmingo individo socialinio, pedagoginio konsultavimo prielaidos, socialinių nuostatų formavimo ypatumai įvairiais amžiaus tarpsniais. Studentai tobulina pedagogines, socialines, tyrimines kompetencijas, laiduojančias vaikų socialinio ugdymo valdymo ir pozityvios socializacijos optimizavimo technologijų pažinimą bei taikymą, savarankiškai vykdant socialinę pedagoginę veiklą.
- Dėstytojas: Gražina Šmitienė
Studentai ugdys gebėjimus projektuoti ir valdyti vaikų gerovės programas ir projektus, skirtus rizikos grupių, neįgaliųjų ir kt. asmenų socialinės integracijos optimizavimui ir vaikų pozityvios socializacijos proceso valdymui; analizuos socialines pedagogines strategijas, nukreiptas į vaikų socializacijos proceso normalizavimą per sveikatos, socialines, švietimo programas bei gilins vaikų socialinės gerovės programu rengimo metodologinius pagrindus socialinės pedagogikos ir socialinio darbo kontekste, jų realizavimo strategijas, inicijuoti jų įgyvendinimą nacionaliniu, regioniniu, instituciniu lygiu. Ugdomas studentų gebėjimas diagnozuoti vaikų poreikius, kurti koreguojancias programas.
- Dėstytojas: Gražina Šmitienė
Gebės plėtoti socialinio ugdymo teorijos žinias kaip integralaus mokslo teorinių (filosofinių, psichologinių, sociologinių) pamatų suvokimą, reikalingas socialinių pedagoginių problemų supratimui. Gebės panaudoti naujausias socialinio ugdymo teorijos žinias analizuojant vaikų socialinio ugdymo reiškinius ir jų valdymo šalyje aktualijas. Gebės analizuoti ir modeliuoti pozityvios socializacijos optimizavimo strategijas šalies socialinio ugdymo sistemos kontekste.
- Dėstytojas: Ilona Klanienė
Analizuojama lyderystės reiškinio teorinė ir metodologinė reikšmė. Gilinamasi į lyderystės teorijas ir teorinius modelius. Apibūdinama pasidalytosios lyderystės paradigma bei jos reikšmė socialinio pedagogo veiklai. Projektuojama socilainio pedagogo lyderystės kompetencija. Apibūdinami socialinio pedagogo - lyderio veiklos sritys, funkcijos. Apibrėžiami socialinės pedagoginės lyderystės principai sparčiai besikeičiančioje aplinkoje. Formuojamos vertybinės ir etinės socialinės pedagoginės lyderystės nuostatos.
Kurso autorius Julija Melnikova
Kurso tikslas - padėti magistrantams įsisavinti konsultavimo psichologijos tyrimo metodus ir ugdyti kompetencijas, reikalingas siekiant kokybiškai atlikti mokslinį tyrimą. Išklausę šį kursą, magistrantai žinos kiekybinių ir kokybinių tyrimų filosofines prielaidas, išmanys pagrindinius kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus, supras šių metodų derinimo ypatumus, žinos, supras ir gebės taikyti daugiamatės statistinės analizės metodus, gebės planuoti ir atlikti mokslinį tyrimą, pasirinkti tyrimo problemą atitinkančius tyrimo metodus, interpretuoti ir pristatyti tyrimo rezultatus, analizuoti mokslinio tyrimo procesą etiniu požiūriu, supras mokslo vaidmenį psichologiniame konsultavime.
- Dėstytojas: Roma Šimulionienė
Kurso metu analizuojami veiksniai, darantys įtaką socializacijos aukų atsiradimui ir viktimizacijos proceso tęstinumui. Nagrinėjama vaikų aukų grupių situacija, jos diagnozavimo metodai bei koregavimo strategijos. Studentai mokomi tirti vaikų grupių viktimiškumą skatinančius faktorius, pagrindžiant socialinio pedagogo efektyviausius veiklos modelius prevencijos srityje. Analizuojama vaiko kaip asmenybės galimybių nuvertinimo situacijos ugdymo praktikoje. Ugdomas gebėjimas kūrybiškai taikyti socialinių pedagogų veiklos inovatyvias strategijas, teikiant pagalbą įvairioms vaikų viktimogeninėms grupėms, skatinant studentus ieškoti įvairesnių ugdymo proceso humanizavimo būdų.
- Dėstytojas: Ilona Klanienė
Kursas skirtas psichologijos tyrimų metodologijos žinioms bei supratimui pagilinti ir tyrimo kompetencijoms ugdyti. Išklausę šį kursą, magistrantai žinos kiekybinių ir kokybinių tyrimų filosofines prielaidas, išmanys pagrindinius kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus, žinos, supras ir gebės taikyti daugiamatės statistinės analizės metodus, gebės planuoti ir atlikti mokslinį tyrimą, pasirinkti tyrimo problemą atitinkančius tyrimo metodus, gebės interpretuoti ir pristatyti tyrimo rezultatus, analizuoti mokslinio tyrimo procesą etiniu požiūriu, žinos ir supras, kaip kurti prevencijos ir korekcijos bei psichologinio švietimo programas, remiantis tyrimų rezultatais.
- Dėstytojas: Roma Šimulionienė
Studentai mokosi numatyti įvairaus lygio švietimą bendruomenėje. Išskiriamos teritorinės bendruomenės centro kaip neformalios socialinio ugdymo sistemos galimybės, apibrėžiant jo veiklos specifines sritis. Tobulinamas studentų gebėjimas analizuoti teritorinės bendruomenės veiklos strategijas, sprendžiant rizikos grupių ugdytinių socialinės adaptacijos, integracijos bei bendruomenės narių ugdymo problemas. Daug dėmesio skiriama ugdymo institucijos ir socialinių partnerių bendruomenėje (nevyriausybinės organizacijos, vaikų klubai, laisvalaikio centrai, pagalbos tarnybos, bažnyčia, policija ir kt. ) integracinių ryšių ir partnerystės tinklo kūrimo nagrinėjimui.
- Dėstytojas: Ilona Klanienė
Studentai ugdys gebėjimus projektuoti ir valdyti vaikų gerovės programas ir projektus, skirtus rizikos grupių, neįgaliųjų ir kt. asmenų socialinės integracijos optimizavimui ir vaikų pozityvios socializacijos proceso valdymui; analizuos socialines pedagogines strategijas, nukreiptas į vaikų socializacijos proceso normalizavimą per sveikatos, socialines, švietimo programas bei gilins vaikų socialinės gerovės programų rengimo metodologinius pagrindus socialinės pedagogikos ir socialinio darbo kontekste, jų realizavimo strategijas, inicijuoti jų įgyvendinimą nacionaliniu, regioniniu, instituciniu lygiu. Ugdomas studentų gebėjimas diagnozuoti vaikų poreikius, kurti koreguojancias programas.
- Dėstytojas: Gražina Šmitienė
Besimokantieji susipažins su įvairiomis sociologijos teorijomis ir jų taikymo galimybėmis sprendžiant vaikų teisių apsaugos problemas. Studentams bus sudaromos sąlygos analizuoti ugdymo kaip formalios socialinės sistemos ypatumus, jo įtaką individualiai ir socialinei pažangai, patekimo į formalaus ugdymo sistemą socialinius aspektus. Tobulinimas studentų gebėjimas identifikuoti skirtingų grupių poreikius ir jų raišką bei numatyti jų tenkinimas siekiant socialiai teisingos švietimo sistemos užtikrinimo.
- Dėstytojas: Ilona Klanienė
Užtikrinti bazinį, europinius standartus atitinkantį universitetinį magistro edukologinį išsilavinimą: teikiamą teorinių žinių apie ugdymo tikrovės mokslinį pažinimą; padedama pasirengti moksliniam tiriamajam darbui. Atskleidžiama mokslinio pažinimo esmė, principai, tyrimo objektų įvairovė. Susipažįstama su mokslinio darbo projektavimo metodais, projekto sudedamosiomis dalimis, išryškinamas vidinis loginis ryšys. Ryškinama kiekybinių ir kokybinių tyrimų specifika. Atskleidžiama teorinių ir empirinių metodų paskirtis, ryšys su sprendžiama problema. Mokomasi statistinių procedūrų, mokslinės ataskaitos rengimo.
- Dėstytojas: Aušrinė Zulumskytė