Help with Search courses

Kurso metu studentai susipažins su švietimo kokybės samprata, visuotinės kokybės vadybos principais, kokybės vertinimo modeliais; ugdysis gebėjimus vertinti ugdymo kokybę, mokinių akademinius pasiekimus ir pažangą, taikyti naujausias švietimo kokybės vadybos metodologijas; lavins gebėjimą dirbti komandoje, kritiškai ir kūrybiškai mąstyti.

Studijų metu apibrėžiamos ir analizuojamos švietimo pagalbos ugdymo strategijos, pedagogų ir tėvų sisteminė pagalba vaikų ugdymui.

Analizuojami pagrindiniai edukologijos mokslinių tyrimų metodologijos principai, pagrindinės sąvokos. Išsiaiškinami tyrimo proceso planavimo etapai: temos, mokslinės problemos, objekto, tikslo, uždavinių, hipotezės formulavimo ypatumai ir kt. Nagrinėjami kiekybiniai ir kokybiniai tyrimo metodai, jų privalumai ir skirtumai, aptariami tyrimo etikos principai. Studentai supažindinami su mokslinio darbo įforminimo principais, reikalavimais, literatūros šaltinių panaudojimu moksliniame darbe principais.

Pedagoginių studijų dalykas skirtas supažindinti būsimus pedagogus su socialinio ugdymo kaip pedagogiškai orientuota ir tikslinga bendruomenės pagalbos sistema, socialinio ugdymo pagrindais, jo turiniu ir metodais, vaikų specialiųjų ugdymo(si) poreikių samprata, raida, įtraukiojo ugdymo organizavimo principais, strategijomis bei metodais ugdymo įstaigose.

Pristatoma vadybos mokslo raida, vadybos ir lyderystės esmė. Analizuojami vadybinių funkcijų (planavimo, organizavimo, vadovavimo ir kontrolės) taikymo ypatumai pedagogo veikloje, atskleidžiami komandinio, projektinio darbo ypatumai. Mokomasi planuoti, vertinti ir numatyti tobulinimosi veiksnius savo profesinėje veikloje.

Studijuojantieji supažindinami su ugdytinių pasiekimų ir pažangos vertinimo samprata, kaita ir tendencijomis Lietuvoje, užsienio šalių patirtimi, įgyja gebėjimus vykdyti nuolatinį pasiekimų vertinimą naudodami tam skirtas optimaliausias metodikas, rengti pasiekimų ir pažangos tobulinimo planą, plėtoti savo profesines ir dalykines kompetencijas.

Gilinti magistrantų šiuolaikinių ugdymo teorijų ir vaiko gerovės politikos pažinimo kompetencijas. 

Analizuojami šeimos teoriniai, vaiko elgsenos ir gyvensenos konstruktyvūs bei destruktyvūs modeliai, aptariant konkrečias šeimos problemas.

Magistrantai plėtos žinias apie įtraukiojo ugdymo koncepciją, edukacinių aplinkų kūrimo principus, analizuos ir vertins edukacinę aplinką įtraukiojo ugdymo kontekste.

Analizuojami šeimos teoriniai, vaiko elgsenos ir gyvensenos konstruktyvūs bei destruktyvūs modeliai, aptariant konkrečias šeimos problemas.

Kursas sudarytas iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje studentai supažindinami su teoriniais ir praktiniais krizių psichologijos klausimais.Svarstomi krizių prevencijos ir intervencijos ypatumai,aiškinamasi specifinių psichologinių krizių raiška ir pagalbos galimybės. Antroje kurso dalyje studentai supažindinami su konfliktų ir jų sprendimo ypatumais. Nagrinėjami tarpasmeniniai ir tarpgrupiniai konfliktai. Aptariami pagrindiniai ir alternatyvūs konfliktų sprendimo būdai ir jų efektyvumas.Studentai supažindinami su derybų strategijomis bei mediacija, destruktyvių konfliktų prevencija.

Studijų metu apibrėžiamos ir analizuojamos socialinio ir emocinio ugdymo strategijos, pedagogų ir tėvų sisteminė pagalba vaikų emocinio intelekto ugdymui.

Studentai supažindinami su sveikatos ugdymo sistema, svarbiausiomis sveikatos ir jos ugdymo sampratomis, sveiku ir saugiu gyvenimo būdu, sveikatą determinuojančiais veiksniais, sveikatos stiprinimo priemonėmis, šeimos gyvenimo ypatumais ir jos gerove šiuolaikinėje socialinėje terpėje. Ugdomas studentų teigiamas požiūris į sveikatą, analizuojamos sveikos gyvenamosios ir mokymo(-si) aplinkos kūrimo galimybės šeimoje, mokomasi turimas sveikos gyvensenos žinias perteikti vaikams ir tėvams, parinkti ir modeliuoti tinkamas priemones sveikatai stiprinti ir gerovei užtikrinti, atsižvelgiant į asmens prigimtines savybes, individualius ypatumus.

The students will be introduced with the most current research and history of cross-cultural psychology. After completing the course they are expected to demonstrate the knowledge of cross-cultural research methodology, to explain how culture influences personalitry and behavior, to analyze the interrelationsips between culture and cognitive processes, to appreciate the importance of culture in explaining human development.

Studijų dalyko metu siekiama sudaryti sąlygas studentams ugdytis tarpkultūrinę kompetenciją: gebėjimą dirbti daugiakultūrėje aplinkoje, bendraujant ir bendradarbiaujant su įvairių kultūrų atstovais, gebėjimą modeliuoti ir praktiškai įgyvendinti tarpkultūrinio ugdymo turinį, naudojant įvairius būdus ir metodus, gebėjimą organizuoti savo mokymąsi, reflektuoti, kritiškai ir savikritiškai mąstyti, atlikti informacijos paiešką.

Šis studijų dalykas skirtas besimokančiajam pažinti akademinės bendruomenės, akcentuojant Klaipėdos universiteto, tikslus, uždavinius, veiklos sritis, studijų proceso organizavimo principus. Studijuojant šį studijų dalyką: - susipažinsite su studijų procesu, studijų darbų rengimo reikalavimais; - mokysitės atlikti informacijos paiešką, naudoti informacines technologijas, reikšti idėjas, mintis, faktus naudojant įvairias komunikacijos priemones; - lavinsite savarankiško darbo įgūdžius, sietinus su kritinio mąstymo, tyrinėjimo, vertinimo, bendravimo, bendradarbiavimo, kūrybos ir nuolatinio mokymosi strategijomis bei technologijomis.

Gilinti magistrantų šiuolaikinių ugdymo teorijų ir vaiko gerovės politikos pažinimo kompetencijas.

Studentams sudaromos sąlygos susipažinti su šiuolaikišku matematikos mokymu(-si) pradinėse klasėse. Išsamiai analizuojamos pradinių klasių matematikos programos, jų sudarymo principai, atskleidžiami matematikos mokymo(-si) proceso ypatumai teoriniu aspektu ir stebint matematikos pamokas. Studentai supažindinami su aibės, atitikties, sąryšio, natūralių skaičių, veiksmų su jais, algoritmo ir kt. sąvokomis bei jų savybėmis ir jų formavimo ypatumais pradinėse klasėse skirtingose matematikos didaktinėse sistemose. Konkrečiai aptariami matematinio ugdymo organizavimo klausimai, gilinantis į skaičių bei veiksmų su jais mokymo(-si) metodiką skirtinguose koncentruose.

Kurse analizuojamas holistinis požiūris į ikimokyklinio ir pradinio ugdymo turinį, jo įgyvendimo iššūkius šiuolaikinėse ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigose. Išsamiai analizuojami šie fenomenai: mokymo turinys (curriculum), mokymo(si) programos ir mokymo standartai. Vadybinis – pedagoginis aspektas leidžia įsigilinti į mokymo turinio standartų ir mokymo programų sąsajas, pereiti nuo standartų prie programos realizavimo logikos, mokymo(si) metodų bei priemonių atrankos kriterijų, modernių ugdymo turinio vadybos modelių, atskleidžiant pedagogo lyderystės ir kūrybiškumo reikšmę edukacinių inovacijų kūrime bei taikyme.

Suteikti studentams teorinių ir praktinių pradinio ugdymo pedagogikos žinių; mokyti analizuoti pradinį ugdymą reglamentuojančius dokumentus bei ugdymo programas; suteikti žinių apie mokinių raidos bei ugdymo ypatumus; išmokyti, taikyti įvairias ugdymo technologijas; mokyti stebėti, analizuoti pradinio ugdymo procesą.