Puslapis: 1 2 ()

Kurso tikslas – perteikti studentams žinių pagrindus apie Europos istoriografijos raidos etapus, moderniųjų laikų istoriografines tradicijas bei tyrinėjimų kryptis, šiuolaikines istoriografijos teorines problemas ir pagrindines sąvokas. Kurso turinį sudaro du blokai: 1. moderniųjų laikų (XIX–XX a.) istoriografinės tradicijos, 2. šiuolaikinės istoriografijos teorinės problemos (suformuluotos atsižvelgiant į šiuolaikinių istorijos teoretikų, Haydeno White'o, Franklino R. Ankersmito, Jörno Rüseno, Paulio Ricoeuro ir kt., idėjas bei šiuolaikiniame istorijos teoriniame diskurse vykstančias diskusijas).

Sandas yra įvadinis į Baltijos šalių istorijos magistro studijų programą. Juo siekiama gilinti studentų žinias apie Baltijos regioną ir jo suvokimo galimybes. Paskaitose pristatoma Baltijos regiono sampratų skirtingais laikotarpiais įvairovė, kilmė, tų sampratų vartojimo kontekstai. Kartu atskleidžiama, kokiais mentalinės geografijos vaizdiniais vadovautasi regione aplink Baltijos jūrą ankstyvaisiais naujaisiais ir naujausiais laikais, parodant, kokią įtaką šių vaizdinių kaitai turėjo (geo)politiniai, ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai procesai.

Klaipėdos miesto ir regiono istorijos kurso paskirtis – atskleisti Klaipėdos krašto ir Klaipėdos miesto raidos specifiką, išsamiai perteikti regiono raidą iki XX amžius vidurio, aptarti esmines Klaipėdos istoriografines problemas, išryškinant daugiausia polemikos susilaukusią tematiką, apibrėžti skirtingų tapatybių ideologijų poveikį įvarioms krašto raidos sampratoms. Didžiausias dėmesys kurso metu yra skiriamas nacionalizmo laikotarpio bendruomeniškumo apibrėžčių problematikai, Lietuvos ir Vokietijos politikos Klaipėdos krašto klausimu analizei, Klaipėdos krašto integravimo į Lietuvą proceso atskleidimui.

Kurse „Vikingų laikų archeologija“ nagrinėjama vikingų laikų archeologinių šaltinių interpretacija gamtinėje-geografinėje aplinkoje, teritorijų apgyvendinimas ir ūkinė organizacija, laidojimo paminklai, apgyvendinimo struktūra, ūkinis-ekonominis modelis, visuomeninės struktūra, etniniai-kultūriniai arealai, ryšiai su kaimyniniais kraštais, regiono Europeizacija.

Archeologijos istorija Lietuvoje atskleidžiama per šio mokslo pasaulines raidos tendencijas pradedant nuo jo pradmenų XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje ir baigiant šiandiena. Ji pateikiama sąsajoje su pagrindiniais Lietuvos socialinės-politinės raidos etapais akcentuojant pagrindinius tyrimus bei istoriografinius darbus, Lietuvos archeologijos mokslo vietą Baltijos jūros regiono kontekste. Parodomas archeologijos institucijų bei svarbiausių archeologijoje dirbusių asmenų indėlis į šio mokslo raidą, atskleidžiama archeologijos raidos Klaipėdos ir Vilniaus kraštuose atitinkamuose istoriniuose laikotarpiuose specifika, su Lietuva susijusių archeologų indėlis į mokslo raidą.

Baltų piliakalniai yra unikali šio regiono kultūros paveldo rūšis, susiformavusi atitinkamai susiklosčius istorinei-kultūrinei situacijai. Nors mūsų dienas jie pasiekė labai sužaloti įvairių vėlesnių ardančių procesų, juos nuo gamtinės kilmės vietų skiria žmonių suformuotų gynybinių įtvirtinimų liekanos. Piliakalnių ištakos yra bronzos amžiuje, tačiau piliakalniai kaip tokie masiškai žinomi nuo ankstyvojo geležies amžiaus. Tuo metu jie prikalstė dviem skirtingoms kultūrinės grupėms: Brūkšniuotosios keramikos kultūrai bei Vakarų Lietuvos piliakalnių kultūrinei grupei. Jų vieta kraštovaizdyje buvo skirtinga. Aukščiausią raidos stadiją baltų piliakalniai pasiekė gentinės epochos irimo.

Įtvirtinimai yra neatskiriama karo istorijos dalis. Jie praėjo ilgą raidos laikotarpį nuo pirmųjų užtvarų neolito pabaigoje iki įvairiausių dabartinių įtvirtinimų. Fortifikacijos raida yra glaudžiai susijusi su ginkluotės ir taktikos raida, reaguoja į jos pakitimus. Lietuvoje fortifikacijos raida pasekama nuo ankstyviausių piliakalnių įtvirtinimų iki XX a. pabaigos prieštankinių griovių bei barikadų ir priešpėstininkinių užtvarų. Fortifikacija įvairiai įtakojo karo veiksmus. Įtvirtinimų raida Lietuvoje buvo atitiko jų raidos Europoje tendencijas. Lietuvoje yra išlikusios visos pagrindinės fortifikacijos rūšys, kurių pagrindu galima atskleisti jos raidą, nagrinėti įtvirtinimų savitumus.

Europoje įtvirtinimai praėjo ilgą ir sudėtingą raidos kelią nuo neolitinių įtvirtintų gyvenviečių iki Naujųjų laikų tvirtovių. Jie pirmiausia buvo karinės galios išraiška. Visuomenės socialinės diferenciacijos atspindys daugiau reiškėsi priešistorinėse epochose. Istoriniame laikotarpyje karinė ir rezidencinė funkcijos išsiskyrė. Lietuvos pilių raida bendraisiais bruožais kartojo Europos pilių raidą. Medinių pilių vietas rodo piliakalniai - svarbus krašto kraštovaizdžio elementas. Naujųjų laikų pradžioje pilių administracinė-rezidencinė funkcijos atiteko dvarui . XX a. masiškai sunykus dvarams, kartu dingo ir jų kraštovaizdinė funkcija, kurią dabar pradedama atgaivinti.

Įsisavinamos esminės Latvijos, Estijos ir Suomijos istorijos problemos, atskleidžiančios šių šalių specifiką Baltijos regiono istorinės raidos kontekste. Gebama suprasti Latvijos, Estijos ir Suomijos proistorės, latvių ir finougrų christianizacijos, Livonijos konfederacijos, Suomijos kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos Infliantų ir Suomijos Didžiosios Kunigaikštystės raidos problematiką. Analizuojama Latvijos, Estijos ir Suomijos padėtis Rusijos imperijos sudėtyje. Atskleidžiama Latvijos, Estijos ir Suomijos Respublikų vidaus ir užsienio politikos raida 1918–1940 m. Analizuojama Latvijos, Estijos ir Suomijos Respublikos padėtis Antrojo pasaulinio karo ir pokario periodais.

Įsisavinama ideologinių tradicijų sanklodos Lietuvoje 1918-1940 m. problematika. Gebama suprasti politinius, sociokultūrinius bei ekonominius ideologinių sistemų raidos tarpukario Lietuvoje veiksnius. Remiantis politinių partijų, visuomeninių organizacijų ir judėjimų pavyzdžiais, siekiama perteikti žinias apie ideologinės įtaigos priemones ir funkcijas tarpukarinio laikotarpio Lietuvoje. Atskleidžiama tarpukarinėje Lietuvoje susiformavusių ideologinių tradicijų specifika bendrame Baltijos regiono kontekste.

Įsisavinamos žinios apie Švedijos, Danijos, Norvegijos, Islandijos ir Suomijos istorijos ypatybes. Ugodomas gebėjimas suprasti politines, sociokultūrines ir socioekonomines Skandinavijos šalių istorijos problemas, atskleidžiančias šių šalių raidos specifiką bei kontroversijas. Išskirtinis dėmesys skiriamas Skandinavijos regiono vaidmens Europos istorijos kontekste suvokimui.

Išsamiai pristatomos istoriografinės Lietuvos politinės, socialinės, ekonominės ir kultūrinės raidos XIX–XX a. problemos. Atskleidžiama Lietuvos istorinės raidos XIX–XX a. specifika Baltijos regiono kontekste. Analizuojama Rusijos imperijos politika Vakarinėse gubernijose. Eksplikuojamos lietuvių tautinio atgimimo genezės priežastys ir eiga. Analizuojamos etninių-tautinių santykių Lietuvoje XIX–XX a. problemos. Analizuojama demokratinio parlamentarizmo ir autoritarinio režimo raida Lietuvoje 1918-1940 m. Aktualizuojama Klaipėdos ir Vilniaus problemų įtaka Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politikai. Analizuojama Lietuvos situacija 1939–1940, 1941–1944 ir 1945–1990 m. laikotarpiais.

Paaiškinama Lietuvos Respublikos teisinė archyvų reglamentacija. Supažindama su Lietuvos Respublikos centrinėmis ir regioninėmis dokumentų saugyklomis. Paaiškinami tiriamojo darbo Lietuvos centriniame valstybės, Lietuvos valstybės istorijos, Lietuvos valstybės naujajame, Lietuvos valstybės ypatingajame, Lietuvos literatūros ir meno archyvuose, Lietuvos bibliotekų retų knygų ir rankraščių skyriuose reglamentai. Supažindama su minėtų dokumentų saugyklose saugoma ir studentų moksliniams tiriamiesiems darbams aktualia archyvine medžiaga. Mokoma dirbti su dokumentų kopijavimo, skaitmeninimo ir apdorojimo technologijomis. Studentai mokomi dokumentinės medžiagos euristinės analizės pagrindų.

Analizuojamas archyvistikos disciplinos objektas, uždaviniai ir metodologija. Atskleidžiami archyvistikos ryšiai su istorijos bei pagalbiniais mokslais. Perteikiamos archyvinių šaltinių tipologijos ir klasifikacijos žinios. Analizuojama dokumentų kaupimo ir tvarkymo tradicijos genezė bei archyvų raida Europoje. Ugdomi archyvinių dokumentų tvarkymo (vertės ekspertizės) ir aprašymo, dokumentų apskaitos sistemos ir dokumentų saugojimo principai. Supažindinama su archyvinių dokumentų paieškos, analizės bei publikavimo metodais.

Pristatomos lietuvių ir vokiečių santykių XIX-XX a. istoriografinės problemos. Lyginant Vokietijos ir Rusijos imperijų etninės politikos kontekstus, analizuojama lietuvių ir vokiečių santykių dinamika. Analizuojami lietuvių ir vokiečių santykių raidos lūžiai Pirmojo pasaulinio karo metais. Analizuojamas "vokiečių klausimo" turinys Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politikoje 1918-1940 m. Nagrinėjamos lietuvių ir vokiečių santykių problemos Antrojo pasaulinio karo metais. Atskleidžiant "vokiečių klausimo" specifiką SSRS, analizuojamos lietuvių ir vokiečių santykių ypatybės sovietinėje Lietuvoje. Aptariami esminiai lietuvių ir vokiečių santykių raidos momentai posovietiniu laikotarpiu.

Kurso tikslas - išdėstyti Europos istorijos raidą nuo XX amžiaus pradžios iki mūsų dienų, tyrinėjami politiniai, ekonominiai, kultūriniai įvykiai. XX amžiaus technologinis progresas ir modernizacija buvo susieta su plataus mąsto politinėmis represijomis (fašizmas, komunizmas), genocidu, modernizacijos, globalizacijos ir turtinio poliariškumo susiformavimu (Šiaurė-Pietūs). Kurso metu bus siekiama, kad studentai gebėtų analizuoti moderniųjų laikų istorinius, politinius reiškinius bei procesus, suprasti šiuolaikinių globalinių politinių struktūrų (NATO, NVS, Europos sąjungos etc.) formavimosi aplinkybės ir ištakas, Europos bendrumo kultūrines šaknis ir Europos plėtros istorinį pagrindimą.

Kurso dėstymo metu yra nagrinėjamos: metodologijos ir metodikos sampratos; istorijos moksliškumo kriterijų tipai; istorijos profesionalizacijos ir institucionalizacijos raida; istorija kaip pseodomokslas; istorinis naratyvas: interpretacija ir argumentacija; naratyvo erdvės ir laiko konstravimas: periodizacijos schemos ir istorinio regiono samprata; ideologinis istorinis naratyvas; mokslinių darbų rašymo metodika; mokslinio citavimo ir plagijavimo problema; empiriniai ir teoriniai tyrimo metodai; analizė ir sintezė; indukcijos ir dedukcijos metodas; analogijos principai; istorinė komparatyvistika ir lyginamojo metodo taikymas; biografiniai principai; prozopografija ir kt.

Tikslas - išdėstyti Europos istorijos eigą nuo Apšvietos iki XX amžiaus pradžios. Kurso metu analizuojami istoriniai, politiniai ir kultūriniai reiškiniai, Europos valstybių, politinių sąjungų formavimosi eiga, naujųjų klasių ir naujų ideologijų, techninių ir technologinių naujovių įtaka kaip Apšvietos idėjos ir Prancūzų revoliucija pakeitė tradicinio konservatyvaus pasaulio sandarą; kaip formavosi naujos sąjungos ir geopolitiniai dariniai, kokią įtaką Europos visuomenei padarė pramoninis perversmas ir kapitalizmo raidos procesai; kolonializmas bei imperialistinė plėtra, kokią įtaką turėjo politinės ideologijos bei „pseudoideologijos“ Europos šalių visuomeninei/politinei raidai.

Kurso metu nagrinėjama žydų tautos istorinė raida Vidurio Rytų Europoje ir Baltijos šalyse nuo atsikėlimo į šį regioną iki XX a. pabaigos; analizuojama santykių tarp žydų ir ne žydų eiga, ypatingą dėmesį skiriant žydų tautos gyvenimui Lietuvoje; modernių ideologijų ir modernizacijos poveikį žydų tautai, žydų ir nežydų santykiams, antisemitizmo susiformavimui, ekonominiams socialiniams procesams, vykusiems žydų bendruomenėse. Dėstant šį kursą bus keliamas klausimas apie Holokausto prigimtį, kiek Holokaustas buvo unikalus Vidurio Rytų Europoje; žydų ir nežydų santykius po Antrojo pasaulinio karo; „Dvigubo genocido“ simetrijos teorijos.

Puslapis: 1 2 ()