Klaipėdos universiteto virtualioji mokymo(si) aplinka

Klaipėdos miesto ir regiono istorijos kurso paskirtis – atskleisti Klaipėdos krašto ir Klaipėdos miesto raidos specifiką, išsamiai perteikti regiono raidą iki XX amžius vidurio, aptarti esmines Klaipėdos istoriografines problemas, išryškinant daugiausia polemikos susilaukusią tematiką, apibrėžti skirtingų tapatybių ideologijų poveikį įvarioms krašto raidos sampratoms. Didžiausias dėmesys kurso metu yra skiriamas nacionalizmo laikotarpio bendruomeniškumo apibrėžčių problematikai, Lietuvos ir Vokietijos politikos Klaipėdos krašto klausimu analizei, Klaipėdos krašto integravimo į Lietuvą proceso atskleidimui.

Archeologijos istorija Lietuvoje atskleidžiama per šio mokslo pasaulines raidos tendencijas pradedant nuo jo pradmenų XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje ir baigiant šiandiena. Ji pateikiama sąsajoje su pagrindiniais Lietuvos socialinės-politinės raidos etapais akcentuojant pagrindinius tyrimus bei istoriografinius darbus, Lietuvos archeologijos mokslo vietą Baltijos jūros regiono kontekste. Parodomas archeologijos institucijų bei svarbiausių archeologijoje dirbusių asmenų indėlis į šio mokslo raidą, atskleidžiama archeologijos raidos Klaipėdos ir Vilniaus kraštuose atitinkamuose istoriniuose laikotarpiuose specifika, su Lietuva susijusių archeologų indėlis į mokslo raidą.

Įtvirtinimai yra neatskiriama karo istorijos dalis. Jie praėjo ilgą raidos laikotarpį nuo pirmųjų užtvarų neolito pabaigoje iki įvairiausių dabartinių įtvirtinimų. Fortifikacijos raida yra glaudžiai susijusi su ginkluotės ir taktikos raida, reaguoja į jos pakitimus. Lietuvoje fortifikacijos raida pasekama nuo ankstyviausių piliakalnių įtvirtinimų iki XX a. pabaigos prieštankinių griovių bei barikadų ir priešpėstininkinių užtvarų. Fortifikacija įvairiai įtakojo karo veiksmus. Įtvirtinimų raida Lietuvoje buvo atitiko jų raidos Europoje tendencijas. Lietuvoje yra išlikusios visos pagrindinės fortifikacijos rūšys, kurių pagrindu galima atskleisti jos raidą, nagrinėti įtvirtinimų savitumus.

Įsisavinamos esminės Latvijos, Estijos ir Suomijos istorijos problemos, atskleidžiančios šių šalių specifiką Baltijos regiono istorinės raidos kontekste. Gebama suprasti Latvijos, Estijos ir Suomijos proistorės, latvių ir finougrų christianizacijos, Livonijos konfederacijos, Suomijos kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos Infliantų ir Suomijos Didžiosios Kunigaikštystės raidos problematiką. Analizuojama Latvijos, Estijos ir Suomijos padėtis Rusijos imperijos sudėtyje. Atskleidžiama Latvijos, Estijos ir Suomijos Respublikų vidaus ir užsienio politikos raida 1918–1940 m. Analizuojama Latvijos, Estijos ir Suomijos Respublikos padėtis Antrojo pasaulinio karo ir pokario periodais.

Įsisavinamos žinios apie Švedijos, Danijos, Norvegijos, Islandijos ir Suomijos istorijos ypatybes. Ugodomas gebėjimas suprasti politines, sociokultūrines ir socioekonomines Skandinavijos šalių istorijos problemas, atskleidžiančias šių šalių raidos specifiką bei kontroversijas. Išskirtinis dėmesys skiriamas Skandinavijos regiono vaidmens Europos istorijos kontekste suvokimui.

Paaiškinama Lietuvos Respublikos teisinė archyvų reglamentacija. Supažindama su Lietuvos Respublikos centrinėmis ir regioninėmis dokumentų saugyklomis. Paaiškinami tiriamojo darbo Lietuvos centriniame valstybės, Lietuvos valstybės istorijos, Lietuvos valstybės naujajame, Lietuvos valstybės ypatingajame, Lietuvos literatūros ir meno archyvuose, Lietuvos bibliotekų retų knygų ir rankraščių skyriuose reglamentai. Supažindama su minėtų dokumentų saugyklose saugoma ir studentų moksliniams tiriamiesiems darbams aktualia archyvine medžiaga. Mokoma dirbti su dokumentų kopijavimo, skaitmeninimo ir apdorojimo technologijomis. Studentai mokomi dokumentinės medžiagos euristinės analizės pagrindų.

Pristatomos lietuvių ir vokiečių santykių XIX-XX a. istoriografinės problemos. Lyginant Vokietijos ir Rusijos imperijų etninės politikos kontekstus, analizuojama lietuvių ir vokiečių santykių dinamika. Analizuojami lietuvių ir vokiečių santykių raidos lūžiai Pirmojo pasaulinio karo metais. Analizuojamas "vokiečių klausimo" turinys Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politikoje 1918-1940 m. Nagrinėjamos lietuvių ir vokiečių santykių problemos Antrojo pasaulinio karo metais. Atskleidžiant "vokiečių klausimo" specifiką SSRS, analizuojamos lietuvių ir vokiečių santykių ypatybės sovietinėje Lietuvoje. Aptariami esminiai lietuvių ir vokiečių santykių raidos momentai posovietiniu laikotarpiu.

Kurso dėstymo metu yra nagrinėjamos: metodologijos ir metodikos sampratos; istorijos moksliškumo kriterijų tipai; istorijos profesionalizacijos ir institucionalizacijos raida; istorija kaip pseodomokslas; istorinis naratyvas: interpretacija ir argumentacija; naratyvo erdvės ir laiko konstravimas: periodizacijos schemos ir istorinio regiono samprata; ideologinis istorinis naratyvas; mokslinių darbų rašymo metodika; mokslinio citavimo ir plagijavimo problema; empiriniai ir teoriniai tyrimo metodai; analizė ir sintezė; indukcijos ir dedukcijos metodas; analogijos principai; istorinė komparatyvistika ir lyginamojo metodo taikymas; biografiniai principai; prozopografija ir kt.

Tikslas - išdėstyti Europos istorijos eigą nuo Apšvietos iki XX amžiaus pradžios. Kurso metu analizuojami istoriniai, politiniai ir kultūriniai reiškiniai, Europos valstybių, politinių sąjungų formavimosi eiga, naujųjų klasių ir naujų ideologijų, techninių ir technologinių naujovių įtaka kaip Apšvietos idėjos ir Prancūzų revoliucija pakeitė tradicinio konservatyvaus pasaulio sandarą; kaip formavosi naujos sąjungos ir geopolitiniai dariniai, kokią įtaką Europos visuomenei padarė pramoninis perversmas ir kapitalizmo raidos procesai; kolonializmas bei imperialistinė plėtra, kokią įtaką turėjo politinės ideologijos bei „pseudoideologijos“ Europos šalių visuomeninei/politinei raidai.