Atliekant kraštovaizdžio architektūros mokslinius tyrimus magistrantai sugebės taikant įvairius tyrimo metodus vertinti pasirinktą aplinką. Gebės vertinti kraštovaizdį iš specialiai pasirinktų vietų – regyklų ar stebėjimo taškų. Remdamiesi apibendrintais rezultatais formuos požiūrį į įvairią aplinką (socialinę, gamtinę ar urbanistinę), gamtovaizdžius bei aplinkos kraštovaizdį, sutelkiant dėmesį į jo estetines vertybes kaip aplinkos komponentų visumą. Studentai atlikę praktines užduotis gebės teikti pasiūlymus organizuojant konkrečios teritorijos vystymą, planavimą, tvarkymą, apsaugą, parengti rekomendacijas jos vertei padidinti.

Solfedžio kursas yra skirtas visų muzikinių specialybių studentams I kurso II semestro studijoms. Čia yra parengta ir išdėstyta medžiaga, padedanti suvokti ir įsisavinti solfedžio teorines bei praktines žinias, sužinoti solfedžio paskaitų temas ir užduotis.

Kurso tikslas - supažindinti su Lietuvos etnografinių regionų folkloru. Atskleisti skirtingus muzikos kalbos būdus: monodinį, homofoninį-harmoninį ir polifoninį. Pristatyti įvairių pasaulio šalių ir tautų tradicinės muzikos pavyzdžius.

Pirmuose užsiėmimuose daug dėmesio ir laiko skiriama sugebėjimui formuoti charakteringas melodines intonacijas, tematinį branduolį. Palaipsniui pereinama prie melodinio reljefo, kulminacijų, registrų. Neapsiribojama mažoru ar minoru, naudojamos ir kitos dermės. Formoje akcentuojamas vienybės ir kontrasto principas, elementų pakartojimo (tikslaus ar varijuoto) svarba. Kuriami išbaigti periodo, 2, 3 dalių paprastosios formos kūriniai.

Šokio kompozicija - viena svarbiausių būsimų choreografų ruošimo disciplinų. Šalia įvaldytų įvairių šokio stilių ir žanrų, svarbu studento gebėjimas kūrybiškai ir profesionaliai realizuoti savo kūrybines idėjas. Šios kurso metu ugdomi studento gebėjimai eksperimentuoti, kurti, įsisavinti šokio kompozicijos principus, tokius kaip šokio dramaturgija, judesio erdvė ir laikas, brėžiniai, solo ir masinės kompozicijos, muzikos ir šokio santykis, šokio turinio ir formos analizė, koncepto vystymas, improvizacija ir jos galimybių panaudojimas kompozicijoje. Studentai skatinami integruoti kitas menines disciplinas, tokias kaip teatras, muzika, video menas, vizualieji menai, taip pat ieškoti naujų, savitų raiškos būdų ir juos įgyvendinti. Studentai analizuoja Lietuvos ir užsienio choreografų šokio spektaklius, miniatiūras, kompozicijas,patys dalyvauja įvairiuose kūrybiniuose eksperimentuose ir pastatymuose. Kurso pabaigoje studentai viešai pristato savo kūrybinius darbus.

Stebimosios pedagoginės praktikos tikslas – analizuoti ir vertinti muzikinio ugdymo procesus bendrojo lavinimo mokyklose, ikimokyklinio ir neformalaus ugdymo institucijose, padėti studentams kaupti profesionaliam muzikos mokymui reikalingą patirtį.

Menų fakulteto fonotekos kartoteka

Pagrindinis kurso tikslas yra supažindinti studentus su projektų vadybos teorija, šiuolaikinėmis koncepcijomis ir taikymo sritimis. Kursas skirtas supažindinti su kraštovaizdžio projektų rengimo, biudžeto sudarymo, turininio ir ekonominio vertinimo bei projektų valdymo principais. Pastaraisiais metais projektų vadyba susiformavo kaip savarankiška mokslo ir studijų kryptis su savo visuotinai pripažinta projektinės orientacijos veiklos metodologija, ir šiuo metu bet kuris žymesnis projektas ar programa realizuojami projektų vadybos metodologijos bazėje. Šia metodologine baze remiasi ir Europos Sąjungos megaprojektai (programos) finansuojami iš struktūrinių ir sanglaudos fondų.

Pateikiamas platus rekreacinės veiklos gamtinėje aplinkoje ir miškuose spektras. Studentai supažindinami su rekreacinių gamtinių išteklių raida Lietuvoje, rekreacijos organizavimu miškuose, miško parkuose, rekreacinių srautų reguliavimo priemonėmis. Įvairiapusių rekreacinių procesų, vykstančių rekreacinėje aplinkoje, kaip sudėtingo proceso, apžvalga. Nagrinėjami rekreacinės aplinkos teoriniai pagrindai - pagrįsti atitinkamais dėsningumais, gamtinių, socialinių reiškinių ypatumais. Nagrinėjamas rekreacijos erdvinės sistemos elementų darbas ir veikla teritorinėse struktūrose: turizmas, architektūra, kraštovaizdžiai.

Atliekant aplinkos tyrimus studentai sugebės taikant tyrimo metodus įvertinti pasirinktą aplinką. Gebės vertinti kraštovaizdį iš specialiai pasirinktų vietų – regyklų ar stebėjimo taškų. Remdamiesi apibendrintais rezultatais formuos požiūrį į įvairią aplinką (socialinę, gamtinę ar urbanistinę), gamtovaizdžius bei aplinkos kraštovaizdį, sutelkiant dėmesį į jo estetines vertybes kaip aplinkos komponentų visumą. Studentai atlikę praktines užduotis gebės teikti pasiūlymus organizuojant konkrečios teritorijos vystymą, planavimą, tvarkymą, apsaugą, parengti rekomendacijas jos vertei padidinti.

Įvairiapusių žmogaus gyvenamosios veiklos procesų, vykstančių aplinkoje, kaip sudėtingo proceso, apžvalga. Nagrinėjami aplinkos teorijos ir istorijos, planavimo aplinkos, kraštovaizdžio architektūros, architektūros, urbanistikos ir planavimo teoriniai pagrindai - pagrįsti atitinkamais dėsningumais, gamtinių, socialinių bei meninių reiškinių ypatumais. Nagrinėjamas žmogaus darbinės veiklos ir rekreacijos erdvinės sistemos elementų darbas: turizmas, architektūra, kraštovaizdžiai... Aptariami darbinės ir rekreacinės aplinkos analizės metodai.

Atliekant gamtinės aplinkos tyrimus studentai sugebės taikant tyrimo metodus įvertinti pasirinktą aplinką. Gebės vertinti kraštovaizdį iš specialiai pasirinktų vietų – regyklų ar stebėjimo taškų. Remdamiesi apibendrintais rezultatais formuos požiūrį į gamtinę aplinką, gamtovaizdžius bei aplinkos kraštovaizdį, sutelkiant dėmesį į jo estetines vertybes kaip aplinkos komponentų visumą. Studentai atlikę praktines užduotis gebės teikti pasiūlymus organizuojant konkrečios teritorijos vystymą, planavimą, tvarkymą, apsaugą, parengti rekomendacijas jos vertei padidinti.